Sportas

2020.01.18 17:45

Juknevičius ir Žala grįžo iš Dakaro: kalbėjo apie pasigestas kopas ir planus startuoti pasaulio ralio etapuose

atnaujinta 18.43
LRT.lt2020.01.18 17:45

Penktadienį užbaigę savo pasirodymą Dakaro ralyje šeštadienio vakarą į Lietuvą sugrįžo dar dvi lietuvių komandos – Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio „KREDA“ ekipažas bei Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno „Agrorodeo Dakar“.

Gausiai pasitikti šūksniais „Ačiū“ abu lenktynininkai su savo šturmanai nestokojo geros nuotaikos ir per daug neakcentavo savo užimtų vietų – A. Juknevičius galutinėje įskaitoje buvo 20-tas, V. Žala – 26-as.

Dakaras baigtas: Vilniuje ovacijomis pasitikti Vaidoto Žalos ir Antano Juknevičiaus ekipažai

Su ypatingai dideliais sunkumais susidūrė V. Žala ir S. Jurgelėnas – prieš paskutinį etapą būtent jo ekipažas žengė aukščiausiai iš lietuvių – 15-as. Lenktynininkas daugiau nei 50 minučių lenkė pozicija žemiau buvusį Benediktą Vanagą, tačiau lenktynininko ekipažas įsirėžė į akmenų krūvą ir pažeidė ratą, kurio pataisyti savo jėgomis lenktynininkas su šturmanu negalėjo.

Sulaukę pagalbos iš „X-Raid“ sunkvežimio, „Agrorodeo“ komandos atstovai pagaliau sutaisė savo automobilį ir pajudėjo finišo link.

Tačiau finiše jie atsidūrė paskutiniai, 62-i, o tai nulėmė ir kritimą bendroje įskaitoje – V. Žala ir S. Jurgelėnas galutinėje įskaitoje užėmė 26-ąją vietą.

„Mintis viena – smagu, kad pavyko per tas dvi minutes spėti į finišą. Paskutiniai kilometrai buvo labai niūrūs, bet kai atvažiavome tas liūdesys prapuolė.

Tos negandos užklupo likus 40 km iki finišo, gal dėl to taip saldu ir gavosi“, – kalbėjo V. Žala.

Būtent V. Žala įsirašė į istoriją kaip pirmasis lietuvis, laimėjęs greičio ruožą – tai jis padarė pačiame pirmame, įvadiniame etape. Turėdamas omenyje vėliau sekusius sunkumus, V. Žala nevengė ir pajuokauti.

„Planas kitiems metams išlošti vieną greičio ruožą ir tada namo. Pirmą dieną sukrito korta, vėliau nebekrito, bet Dakaras toks yra. Šiaip grįžome geros nuotaikos, džiaugiamės, kad mašinos sveikos, be didesnių nuostolių. Nuotykių buvo daug“, – su šypsena veide kalbėjo V. Žala.

Komplimentų kolegai negailėjo ir 20-ąją vietą bendroje įskaitoje užėmęs A. Juknevičius.

„Šiemet didžiausias rekordas yra Vaido ir Sauliaus pirma diena, tai yra istorija“, – sakė Dakaro legenda.

Paklausti apie tai, kokie didžiausi skirtumai galbūt buvo pastebimi tarp ankstesnių Dakarų ir šio, abu pašnekovai teigė, jog pasigedo vizitine ralio kortele jau anksčiau tapusių kopų.

„Labiausiai pasižymėjo tas didelis vidutinis greitis. Peru buvo daug kopų, daug techniško važiavimo sudėtingomis sąlygomis, čia tų kopų buvo mažiau. Gal organizatoriai nespėjo įsileisti į tas gražiausias zonas, kurios gal nėra saugios“, – teigė V. Žala.

Jam antrino ir A. Juknevičius.

„Jie gal neturėjo laiko ir pabijojo tas trasas padaryti įdomesnes, bet to tikimės kitais metais. Matyt jiems ir laiko pritrūko, bet ir pabijojo, kad padarys per sunkų, tai padarė greitą. Akmenų buvo daug, bet labai norėjosi techniško, to, ką turėjome paskutinius tris metus. Tada pasimato visų vairuotojų galimybės, mat užminti greičio pedalą moka visi vairuotojai“, – tikino jau vienuoliktą savo Dakarą šiemet įveikęs A. Juknevičius.

V. Žala šiame Dakare turėjo įveikti ne vieną sunkumą, ne kartą trasoje tvarkyti savo automobilį, tačiau, kaip sakė A. Juknevičius, tos pamokos turėtų būti vertingos.

„Vaidas išmoko labai daug pamokų ir kitais metais jau nedarys to, kas šiemet gal sutrukdė būti ne tik dešimtuke, bet gal ir netoli penketuko. Pasikartosiu, jo pirma diena yra šių metų rekordas, apskritai labai ne daug lenktynininkų gali pasidžiaugti laimėję pirmą etapą. Aišku, Vaidas kaip tūlas lietuvis užsispyrė ir norėjo pirmas būti kiekvieną dieną, tačiau ten buvo akmenų, kurie su tuo sutikti nenorėjo“, – juokavo A. Juknevičius.

Apie tai, jog antrąją ralio dieną „atidarant“ lenktynes jį kaustė jaudulys, kalbėjo ir pats V. Žala.

„Kai teko startuoti su tomis žvaigždėmis, iškart pradėjome „minti“, gal kažkiek pritrūko tos brandos. Antrą dieną minti dar sekėsi, bet paskui prasidėjo – krito ratai nelygioje kovoje ir panašiai. Tai toks bandymas išlaikyti tą tempą irgi kiša koją. Šokome aukštai, ir ypatingai kai prasidėjo sunkesnis važiavimas pajaučiau, kad dar reikia mokytis“, – pripažino V. Žala.

Paklausti apie ateities planus lenktynininkai šimtu procentu dėl dalyvavimo kitų metų Dakaro ralyje tikri nebuvo, tačiau tikino, kad tokia galimybė yra labai reali.

„Aš gal šiaip visada sakydavau labai drąsiai, bet labai didelis šansas, kad vėl startuosime. Galvojame, planuojame, bet nesinori sakyti šimtu procentų. Ir čia ne dėl to, kad norime kažką vynioti į vatą. Noriu daug ką permąstyti, nes mūsų atveju irgi norime gal kito automobilio, yra daug niuansų, visa tai yra galimybių klausimas. Dirbsime, dėliosimės ir matysime, o gal ir visai nevažiuosime, noriu šiek tiek pagalvoti“, – sakė A. Juknevičius.

Jam pritarė ir V. Žala.

„Daug priklauso nuo įmonių, kurios prisideda prie mūsų, tai vėl ieškosime galimybių, siūlysime tai, ką siūlėme iki šiol. Lietuvos mastu tai vis tiek yra didelis projektas, dabar pasakyti, kad tikrai važiuosime… Labai norime, tikiu, kad turėtų gautis, bet reiktų šiek tiek palaukti“, – sakė V. Žala.

Tiesa, A. Juknevičius dar kartą patvirtino ir tai, apie ką jau buvo užsiminęs anksčiau – planus startuoti pasaulio ralio varžybose ir sudalyvauti bent dviejuose jų etapuose.

„Bet galime nudžiuginti, jog, kaip jau esame pranešę, KREDOS komanda, bent jau planuojame pravažiuoti bent du etapus pasaulio čempionate, nes su partneriais esame sutarę dėl to, Vaidas taip pat planuoja bent vieną. Manau, tai yra pradžia, paskui žiūrėsime, kaip viskas vyniosis toliau.

Išvažiuoti į du etapus realiai yra pusė Dakaro", – svarstė A. Juknevičius.