Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ laimėtų susitikimų serija Eurolygoje nutrūko dar nespėjusi įsibėgėti. Lietuvos čempionai išvykoje 82:88 nusileido Madrido „Real“ ekipai, kurios pergalių traukinys jau atrodo nesustabdomas.
„Karališkajam“ klubui tai buvo 13-as laimėjimas iš eilės stipriausiame žemyno turnyre. Paskutinį kartą Pablo Laso auklėtiniai krito spalio 30-ąją Miunchene, o dar pora savaičių anksčiau – ir Kaune, kur „Žalgiris“ triumfavo 86:73.
Tada Šarūno Jasikevičiaus kariauna puikiai išnaudojo varžovų gynybos ramstį – 221 cm ūgio Walterį Tavaresą. Nigelas Hayesas jį viena ataka po kitos išsivesdavo iš baudos aikštelės ir šaudė iš toli arba verždavosi ir greičiu bei sumanumu įveikdavo madridiečių milžiną.
Kai aukštaūgį pakeisdavo Jordanas Mickey, čia iniciatyvos imdavosi Zachas LeDay`us, tada dėliojęs į krepšį ir kitaip dominavęs baudos aikštelėje. Amerikietis tą susitikimą užbaigė su 26 taškais savo sąskaitoje, o kauniečiai šventė pirmąją pergalę šio sezono Eurolygoje.
Kalendoriui persiritus į 2020-uosius ir mūšio vietai persikėlus į Madridą, situacija buvo visiškai kitokia.
P. Laso nusprendė nuo susitikimo pradžios taikyti aikštės gynybą, kad W. Tavaresas galėtų likti baudos aikštelėje. Toks sprendimas paprastai atveria erdves atakuoti iš toli, tačiau dažnai aikštės šeimininkai nuspręsdavo laisvą palikti Edgarą Ulanovą.
Šis pataikė tik 1 tritaškį iš 5. Taip „Real“ gynyba ir pasiteisino. Š. Jasikevičius po susitikimo labai nekritikavo savo auklėtinio dėl mažo jo indėlio puolime: „Turime suprasti, kad jo metimai buvo geri, tik neįkrito. Turime vėl grįžti prie tos pačios idėjos – kokio jis stiliaus žaidėjas.“
Jis visiškai teisus, tačiau, žaidžiant su tokio lygio ir tokios sportinės formos kaip „Real“, galioja taisyklė: visi turi puikiai išnaudoti progas, jei nori pergalės. Šįkart E. Ulanovas ir Artūras Milaknis kartu realizavo 2 tritaškius iš 10 bandymų. Kai nėra geresnio pataikymo, varžytis su Europos elitu labai sunku.
Sugebėjęs W. Tavaresą išlaikyti aikštėje, P. Laso pasirūpino, kad vidurio puolėjas gautų pakankamai progų pasireikšti puldamas. Bokštas iš Žaliojo Kyšulio pataikė 5 dvitaškius iš 6 ir baigė susitikimą su 10 taškų.
Šaras po susitikimo išsakė kritiką Jockui Landale`ui, kad šis laiku neprasižengdavo prieš varžovą, tačiau ar kas galėjo numatyti oponento puskablius iš 3–4 metrų? Tai nėra W. Tavareso stiprybė, ir tai, kad jam pavyko vieną vakarą prieš varžovus jaustis kaip Bobanui Marjanovičiui, nieko nepakeis.
„Real“ žaidė ir per kitus aukštaūgius – nuolat nugara į krepšį prieš žemesnį varžovą atsidurdavo Jordanas Mickey, Trey Thompkinsas, net Salahas Mejri, aikštėje praleidęs 5 minutes.
Žalgiriečiai turėdavo dvigubinti gynybą ir nesuspėdavo rotuoti. Dėl to 4 tolimus šūvius iš 5 pataikė tas pats T. Thompkinsas, o dar 5 pridėjo Rudy Fernandezas.
Visi 17 pastarojo taškų buvo pelnyti per antrąjį kėlinį. Per tą laiką ispanas ne tik degino mūsiškių tinklelius iš distancijos, bet ir dar kartą perėmė kamuolį ir ataką užbaigė dėjimu.
Po rungtynių Š. Jasikevičius pyko ant auklėtinių dėl nesugebėjimo prasižengti prieš varžovų snaiperį: „Tu ateini ir išsibauduoji. Tu ateini, jis išbėga ir įmeta tau vieną, antrą. Tu neleidi trečio, ketvirto ir penkto.“
Pažvelgus į R. Fernandezo tritaškius, galima labai stipriai nesutikti su Kauno ekipos strategu. Paskaičiuokime R. Fernandezo taškus.
Pirmas tritaškis: A. Milaknis, apėjęs užtvarą, gaudydamas ispaną nepakelia rankos. 3 taškai.
Antras tritaškis: Lukas Lekavičius nusprendžia apibėgti užtvarą per aplinkui, R. Fernandezas padeda žingsnį galinės linijos link ir atsiduria visiškai laisvas. 6 taškai.
Trečias tritaškis: „Real“ nori žaisti nugara į krepšį, tad Thomas Walkupas rotuoja nuo snaiperio ir tada nesusikalba su Pauliumi Jankūnu, kuriam prie varžovo reikia bėgti rotacijos metu. 9 taškai.
Ketvirtas tritaškis: visiškai identiška situacija su E. Ulanovu ir J. Landale`u. Tai rodo, kad arba žalgiriečiai nemoka rotacijų, arba jos prastai paruoštos. 12 taškų.
Lyrinis intarpas: ispanas perima kamuolį po prasto T. Walkupo perdavimo ir ataką užbaigia dėjimu. 14 taškų.
Penktas tritaškis: po keitimosi dengiamaisiais J. Landale`as atsiduria prieš Facundo Campazzo. Argentinietis dar mušinėja kamuolį, nuo krepšio atsitraukęs per 8 metrus. E. Ulanovas be aiškios priežasties pradėjo dvigubinti oponentų gynėją prie tritaškio linijos, kai R. Fernandezas buvo už poros metrų nuo savo įžaidėjo. Perdavimas, ir dar vienas laisvas šūvis. 17 taškų.
Išvada – taip, didesnės dalies šių taškų buvo galima išvengti, tačiau ne pražangomis, o atidumu ir darnia komandine gynyba.
Eikime prie šiokio tokio pozityvo. Nors nepavyko išnaudoti W. Tavareso ir sukurti progų N. Hayesui ir J. Landale'ui, tačiau gynėjams progų atsivėrė tikrai nemažai.
Varžovų strategija dengiant „du prieš du“ buvo lįsti po užtvara ir mūsiškiams palikti daug erdvės. Tai reiškė, kad L. Lekavičius ir T. Walkupas gavo progų atakuoti iš toli. Abu pataikė po tris tritaškius ir, kartu sudėjus, tik du prametė – vieną lietuvis ir du amerikietis.
Kai „Real“ keisdavosi dengiamaisiais arba nuspręsdavo tų pačių „du prieš du“ derinių metu paspausti „Žalgirio“ atakų organizatorius, mūsiškiai parodė, kad arsenale turi ir kitą ginklą – floaterį.
T. Walkupas ne kartą iš artimos distancijos paleido tokį metimą per net nespėjusį rankos iškelti J. Mickey, tačiau įspūdingiausiai atrodė L. Lekavičiaus vaivorykštine trajektorija paleistas bandymas per jį bandantį blokuoti W. Tavaresą. Rezultatas – du taškai į Madrido ekipos krepšį.
L. Lekavičius baigė susitikimą su 21 tašku, T. Walkupas – su 19. Tai beveik pusė visų kauniečių taškų – 40 iš 82.
Žiūrint plačiau – „Žalgiris“ ketvirtadienį sužaidė geras rungtynes. Buvo individualių klaidų, galbūt ne visada pasiteisino žaidimo planas, tačiau rinktis taškus sekėsi, o gynyboje, nors galima vėlavimus ir prastus sprendimus analizuoti iki nukritimo, tačiau faktas toks – geros komandos taškus rinks ir prieš padorią, ir prieš labai gerą gynybą.
Žinoma, mūsiškiai pataikė 13 iš 35 tritaškių – 37 proc. Tai geras taiklumas, tačiau čia vėl grįžtame prie tos pačios taisyklės: jei nori pergalės prieš tokio lygio komandą, visi turi puikiai išnaudoti progas.
Iš kitos pusės – galvos nuleisti neverta. Ketvirtadienį žalgiriečiai vėl atrodė kaip ta komanda, kuri gali įkąsti bet kuriems varžovams. Progą tai įrodyti jie gaus jau antradienį Belgrade, kai susitiks su juos Lietuvoje įveikusia „Crvena Zvezda“ ekipa.
