Kalendoriai prieš savaitę buvo perversti į 2020-uosius, o šio sezono Eurolygoje jau taip pat galima versti kitą lapą. Pirmoji sezono pusė baigiasi ir komandos ruošiasi antrajam ratui, nulemsiančiam, kurie klubai tęs sezoną ir kovos atkrintamosiose.
Kauno „Žalgiris“ turi nedaug šansų pakartoti praeitų poros metų sėkmę, tačiau yra lietuvių, ragaujančių legionierių duoną ir esančių svarbiomis įvairių ekipų dalimis.
Portalas LRT.lt apžvelgia kiekvieno Eurolygos lietuvio žaidimą per pirmuosius 17 turų ir įvertina jį dešimtbalėje sistemoje.
Krepšininkai, kurie vos spėjo pasirodyti aikštėje – Karolis Lukošiūnas, Erikas Venskus ir Rokas Jokubaitis – vertinami nebuvo.
Rokas Giedraitis (Berlyno ALBA) – 9
Statistika: 13,9 tšk., 4,3 atk. kam., 1,6 rez. perd., 15,2 naud. bal. per 28 min.
R. Giedraitis tikriausiai negalėjo patekti į jo žaidimo stiliui tinkamesnę komandą. 200 cm ūgio krepšininkas mėgsta žaisti greitu tempu, gali puikiai mesti iš toli.
Taip pat jis labai pavojingas išlindęs iš užtvarų ir, nors nesugeba to daryti taip gerai, vis tiek gali iškart paleisti tritaškį ar pasinaudoti staigumu ir per sekundę atsidurti baudos aikštelėje.
Tauragiškis nėra savo komandos puolimo lyderis – jis nesikuria progų pats ir dažniausiai nebūna su kamuoliu. Tai nereiškia, kad lietuvis nesvarbus savo ekipai, tačiau jo progos dažnai priklauso nuo kūrėjų – Peytono Sivos ir Luke`o Sikmos.
R. Giedraitis naudojasi į juos sutelkiamu gynybos dėmesiu ir jų aikštės matymu, todėl sugeba reikiamu metu atsidurti reikiamoje vietoje ir išnaudoti gaunamas progas.
Minusai – vidutiniška mūsiškio gynyba ir tas faktas, kad jis žaidžia pralaiminčioje komandoje. Pastaroji bėda nėra R. Giedraičio kaltė, o jei jis taip žais ir toliau, greitai jį pamatysime ir stipresniame klube.
Artūras Gudaitis (Milano „AX Armani“) – 7
Statistika: 9,2 tšk., 4,1 atk. kam., 0,8 rez. perd., 12,9 naud. bal. per 18 min.
Šį aukštaūgį labai sunku vertinti. Iš vienos pusės – jis vidutiniškai aikštėje praleidžia po mažiau nei 20 min. ir vis tiek yra antras pagal naudingumą komandoje po Sergio Rodriguezo, renkančio po 14,4 naudingumo balo.
Taip yra todėl, kad jis yra tiesiog nesustabdoma jėga, didžiąją dalį atakų užbaigianti taškais arba baudų metimais, kuriuos lietuvis realizuoja 85,7 proc. taiklumu. Jei nepavyksta pataikyti iš arti, A. Gudaitis gali lengvai nusiimti kamuolį ir kartoti savo paties bandymą.
Iš kitos pusės, jis praleido jau 8 rungtynes dėl traumos ir tik kartą pradėjo mačą starto penkete. Mūsų tautietis nemeta iš toli ir dažnai net iš vidutinio nuotolio, jis neturi gero aikštės matymo ir dėl neaiškių priežasčių negauna vyr. trenerio Ettore Messinos pasitikėjimo.
Galbūt tai ne pasitikėjimo problema, o tiesiog auklėtinio, kuris dažnai negali rungtyniauti dėl vienos ar kitos traumos, tausojimas? Galbūt A. Gudaičiui reikia ir toliau dirbti, išvengti traumų ir jo žaidimo laikas bei ir statistika dar pakils.
Martinas Gebenas (Kauno „Žalgiris“) – 6
Statistika: 3,2 tšk., 2,1 atk. kam., 0,4 rez. perd., 3,7 naud. bal. per 8 min.
Jei šis įvertinimas būtų teikiamas po pirmųjų 10 turų, aukštaūgis tikriausiai gautų dvejetą ar trejetą. Vis dėlto nuo 12-ojo turo susitikimo su Maskvos CSKA lietuvis kiek atgijo.
Nuo tada jis du kartus surinko dviženklį naudingumo balų skaičių (13 su CSKA ir 12 su Stambulo „Anadolu Efes“). Neblogai vidurio puolėjas pasirodė ir mače su Tel Avivo „Maccabi“, kai per 9 min. jis pelnė 6 taškus, sugriebė 2 kamuolius ir atliko rezultatyvų perdavimą.
Puolime jis gali neblogai žaisti „du prieš du“ ir kartais net pataikyti iš vidutinio nuotolio, tačiau kitoje aikštės pusėje dar trūksta greičio ir patirties, dėl to 25-erių krepšininkas dažnai apeinamas arba turi prasižengti.
Bet kuriuo atveju patobulėjimą per sezoną galime matyti. Dabar belieka tikėtis, jog 208 cm ūgio atletas sugebės perimti Antano Kavaliausko rolę – aikštėje praleisti po 15 min. ir per jas solidžiai gintis bei užbaigti vieną kitą ataką.
Marius Grigonis (Kauno „Žalgiris“) – 9
Statistika: 11,5 tšk., 2,6 atk. kam., 2 rez. perd., 11 naud. bal. per 26 min.
Viskas apie šį žalgirietį per sezoną jau buvo pasakyta – jis gali pataikyti iš toli, kartais vadovauti komandos puolimui, puikiai ginasi ir lemiamomis akimirkomis nebijo imtis iniciatyvos.
Vienintelė ryški jo bėda buvo dažnas pasyvumas. Gynėjas susirinkdavo savo statistiką, tačiau tą dažnai darydavo pirmame ir paskutiniame ketvirčiuose.
Likusį laiką jis būdavo nematomas. Vis dėlto „Žalgiris“ negalėjo skųstis, kai Marius ne kartą rungtynių pabaigoje dominuodavo.
Mače su Stambulo „Fenerbahče“, kuriame, beje, pergalę savo komandai ištempė pats, jis gavo pėdos traumą, dėl kurios jo statistika iš pradžių kiek krito, o po to krito ir pats M. Grigonis, be jo Kauno ekipa turės verstis dar porą mėnesių.
Paulius Jankūnas (Kauno „Žalgiris“) – 4
Statistika: 2,9 tšk., 2,8 atk. kam., 0,6 rez. perd., 4,1 naud. bal. per 12 min.
Lietuvos čempionų kapitonas turėjo ne vieną mačą, kai sugebėdavo žengęs į aikštę pagerinti savo komandos kovą dėl atšokusių kamuolių ar sukurdavo epizodų, pasibaigusių taškais.
Į galvą šauna akistatos su Stambulo „Fenerbahče“ (9 tšk. ir 6 atk. kam. per 14 min.) ir Miuncheno „Bayern“ (2 tšk., 5 atk. kam., 3 rez. perd. per 17 min.). Šių susitikimų metu jis parodė, kad veterano patirtis bei krepšinio IQ vis dar gali būti naudingi aikštėje.
Žinoma, yra aiškių problemų – vis prastėja P. Jankūno metimas iš vidutinio nuotolio, o gynyboje jis dažniausiai nebespėja rotacijų ar „du prieš du“ derinių metu.
Vis dėlto, nepaisant 35-erių žaidėjo amžiaus, jis dar gali būti naudingas atskirais epizodais, o apie jo svarbą rūbinėje jau žino visi.
Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“) – 7
Statistika: 9,5 tšk., 1,4 atk. kam., 2,6 rez. perd., 9,2 naud. bal. per 19 min.
Įžaidėjas sezoną pradėjo labai nestabiliai – per pirmuosius 7 turus tik kartą surinko dviženklį naudingumo balų skaičių, o kartą išvis nepasirodė aikštėje. Po to jis tik 3 sykius susitikimą baigė su mažiau nei 10 naudingumo balų.
Toks įspūdis, kad Lukui reikėjo Alexo Perezo išvykimo iš Kauno, prisiminti Šaro sistemą bei atrasti drąsos imtis iniciatyvos.
Kai apsiprato Kauno ekipoje, 180 cm ūgio gynėjas kartu su Jocku Landale`u tapo kertiniais „Žalgirio“ krepšininkais puolime. Vadinamieji jo floateriai, metimai iš vidutinio nuotolio, o kartais ir šūviai iš toli tapo baisūs kiekvienam varžovui.
Savo sugebėjimus Lukas geriausiai parodė būtent pirmojo rato pabaigoje, kai pelnė 23 taškus (3/5 dvitaškių, 4/6 tritaškių, 5/5 baudų) ir tempė Lietuvos čempionus į pergalę prieš Tel Avivo „Maccabi“.
Jo gynyba vis dar lieka problemiška dėl žemo ūgio, tačiau su tuo Šaras ir jo trenerių štabas jau tikriausiai yra susitaikę, nes kitoje aikštės pusėje kaunietis atperka savo problemas dengdamas varžovus.
Artūras Milaknis (Kauno „Žalgiris“) – 6
Statistika: 7,2 tšk., 1,6 atk. kam., 0,6 rez. perd., 5,6 naud. bal. per 22,5 min.
Paprastai 33-ejų snaiperis vertinamas pagal jo gebėjimą pataikyti iš distancijos, o šį sezoną sunku jį pagirti šioje srityje. A. Milaknis tritaškius meta 37,7 proc. taiklumu. Tai prasčiausias lietuvio rezultatas nuo 2010–2011 metų sezono.
Ir vis dėlto būtų neatsakinga tik už tolimus šūvius rašyti A. Milakniui prastą pažymį ir ignoruoti kitą jo darbą aikštėje. Jis nuolat laksto aplink užtvaras ir nukreipia oponentų gynybos dėmesį taip leisdamas lengviau atsilaisvinti komandos draugams.
Mače su „Maccabi“ lietuvis pataikė tik 1 tritaškį iš 6, tačiau vis tiek buvo labai naudingas, nes kiti žalgiriečiai nuolat atsidurdavo patogiuose aikštės plotuose ir galėjo rinkti taškus rungtynėse, kuriose lengvų progų nebuvo daug.
Dar viena sritis, kur Milas patobulėjo, yra vadinamieji floateriai. Jis gali porą kartų sumušti kamuolį verždamasis link baudos aikštelės ir paleisti metimą aukšta trajektorija – virš besiginančių varžovų iškeltų rankų. Ši nauja stiprybė leidžia mūsų tautiečiui dvitaškius mesti geriausiai per visą karjerą Eurolygoje – net 66,7 proc. taiklumu.
Tiesa, žalgiriečio gynyba – jei ne prasta, tai bent labai nepastovi. Jis nuolat vėluoja rotacijų metu arba tiesiog praleidžia oponentą link krepšio. Vis dėlto šioje aikštės pusėje A. Milaknis nebuvo ir nebus solidus, tad su tuo Kauno ekipos gerbėjai bei treneriai, kaip ir su L. Lekavičiaus situacija, jau yra susitaikę.
Edgaras Ulanovas (Kauno „Žalgiris“) – 6
Statistika: 7,3 tšk., 3,1 atk. kam., 1,4 rez. perd., 7 naud. bal. per 25 min.
Šis balas toks žemas ne dėl to, kad 1,99 cm ūgio krepšininkas šį sezoną yra toks prastas. Jis sužaidė ne vieną gerą mačą ir vis dar yra solidus gynyboje.
Deja, kaunietis akivaizdžiai regresavo – dvitaškius jis pataiko 43,9 proc. taiklumu (prasčiausias rezultatas nuo 2015–2016 metų sezono), o tritaškius – 29,7 proc. taiklumu (prasčiausias rezultatas jo karjeroje).
Jo gynyba taip pat nebėra elitinė, kokia buvo prieš porą metų. Atrodo, kai šalia yra tokie šioje aikštės pusėje pajėgūs krepšininkai, kaip Thomas Walkupas, Nigelas Hayesas bei M. Grigonis (bent sezono pradžioje), šis puolėjas turėtų būti kertinė figūra, tačiau situacija ne tokia.
E. Ulanovas dažnai leidžia varžovams jį apeiti žaidžiant „vienas prieš vieną“ bei vėluoja rotacijose. Galbūt dėl to ir „Žalgirio“ žaidimas gynyboje šį sezoną nėra toks geras kaip pastaraisiais sezonais.
Vis dėlto mače su Tel Avivo „Maccabi“ jis atrodė kaip senasis E. Ulanovas ir kone dominavo gynyboje. Taip pat jis solidžiai žaidė nugara į krepšį ir porą kartų parodė gerą aikštės matymą, kai atrado atsilaisvinusį L. Lekavičių. Puolėjas parodė, kad vis dar gali rungtyniauti aukštu lygiu, dabar jam reikia parodyti, kad gali tą daryti nuolat.
