Sportas

2020.01.04 07:27

Kaip pakeisti kietasprandžius ir rasistiškai nusiteikusius futbolo sirgalius? Paduok kiekvieną iš jų į teismą

LRT.lt 2020.01.04 07:27

Mošė Hogegas yra žmogus, turintis aiškų tikslą. Izraelyje jis žinomas ne tik dėl milijonų, uždirbtų technologijų sektoriuje, bet ir dėl praėjusiais metais įsigyto legendinio šalies futbolo klubo – Jeruzalės „Beitar“. 

Ši vienuolikė Izraelyje žinoma ne tik dėl gilios istorijos ar pasiekimų futbolo aikštėje, bet ir dėl savo ypač aršiai prie arabus ir musulmonus nusistačiusių komandos sirgalių. M. Hogegas nusprendė, kad klubas nebeturi būti siejamas su tokiu sirgalių požiūriu. Apie tai, kaip vyriškiui pavyko pasiekti stulbinančių rezultatų, pasakojama Alexo Capsticko publikacijoje „BBC Sport“ tinklalapyje.

Trečiadienio vakaras. Teddy Kolleko vardo arba tiesiog Teddy stadionas, įsikūręs tarp prekybos centro ir vienos didžiausių Jeruzalės gatvių. Tai – vienos seniausių šalyje „Beitar“ ekipos namai. Klubas turi gilią istoriją ir yra siejamas su dešiniojo sparno Likudo politine partija, o komandos gretose niekada nežaidė arabų kilmės futbolininkai.

„Beitar“ turi sirgalių visame Izraelyje. Dažniausiai tai nuo ryto iki vakaro dirbantys paprasti izraeliečiai, o minėtą trečiadienio vakarą dvikovos su Haderos „Hapoel“ metu komandos gerbėjai pasipuošę tradicinių juodos ir geltonos klubo spalvų marškinėliais ir kita atributika.

Ant dalies sirgalių marškinėlių nugarų matyti užrašas „La Familia“ („Šeima“ – LRT.lt). Toks užrašas leidžia atskirti ultras – ištikimiausius komandos sirgalius – nuo paprastų gerbėjų. Kiekvienose rungtynėse „La Familia“ atstovai užpildo rytinę tribūną Teddy stadione. Nei vienas iš šių sirgalių nesėdi. Dar prieš teisėjui paskelbus rungtynių pradžią ultros vieningai gieda Izraelio himną. Skanduotės ir daužomų būgnų garsai nenutyla visos dvikovos metu. Šie sirgaliai pagarsėję visame Izraelyje kaip išskirtinai ištikimi ir ypač triukšmingi. Visgi yra ir kita medalio pusė – „La Familia“ žinomi ir dėl smurto bei rasizmo protrūkių.

Dalis tribūnoje įsikūrusių sirgalių rungtynių metu skanduodavo šūkį „Mirtis arabams!“, o tarp sirgalių pasirodydavo plakatų, kuriuose buvo užrašas „Visada vieno kraujo“. Su tokiais sirgalių pateikiamas akibrokštais bandė kovoti ankstesnė „Beitar“ vadovybė, tačiau niekas nepasiekė tokių apčiuopiamų rezultatų kaip M. Hogegas. Jo tikslas – iškart griebti problemos jautį už ragų.

„Neturiu jokios tolerancijos rasizmui. Visiškas nulis tolerancijos. Kalbu apie tai, kad mano reakcija nėra kažkokia proporcinga. Pavyzdžiui, jeigu rungtynių metu sušuksite vieną rasistinę skanduotę, iš jūsų teisme bandysiu prisiteisti miljoną dolerių“, – tvirtino M. Hogegas.

Žurnalistas A. Capstickas susitiko su M. Hogegu po „Beitar“ klubo pergalės rezultatu 2:0. Šiuo metu turnyro lentelėje Izraelio čempionate ekipa rikiuojasi trečioje vietoje. Komanda gali pasigirti pagerėjusiais rezultatais bei atmosfera tribūnose.

Iki perimant „Beitar“ klubo valdymą, M. Hogegas vietiniame futbolo pasaulyje nebuvo žinoma persona. Vyras aiškino, kad bandymas pakeisti sirgalių požiūrį tokioje garbingą istoriją turinčioje ekipoje kaip „Beitar“ yra svarbus ne tik „Beitar“ labui, bet ir visam Izraeliui. M. Hogegas yra ypač ryžtingas.

Atrodo, kad didžioji dalis „Beitar“ sirgalių pritaria M. Hogego filosofijai, tačiau yra ir tokių, kurie nepalaiko naujojo klubo vadovo veiksmų. Būtent jiems teismais ir grasina vyriškis.

Asmenys, kurių veiksmai rungtynių metu buvo įvertinti kaip diskriminuojančio pobūdžio, sulaukė laiškų, kaltinančių juos kenkiant klubo reputacijai. Laiškuose buvo aiškinama, kad besikartojantys veiksmai užtrauks sirgaliams didžiules baudas, o bandymas apginti savo tiesą teisme kainuos didžiules bylinėjimosi sumas. Maištaujantys sirgaliai iškart pakluso.

„Aš nesiekiu kam nors sugriauti gyvenimo. Nesistengiu būti griežtu tėvu ar motina. Net ir nesiekiu nieko pamokyti. Tai – ne mano darbas. Visgi, jeigu kažkas stadione elgiasi blogai ir taip kenkia visiems sirgaliams bei šaliai, negaliu su tuo taikstytis“, – tvirtino M. Hogegas.

Bekompromisinis M. Hogego požiūris duoda aiškių rezultatų. Praėjusiame sezone buvo užfiksuoti tik du rasistiniai protrūkiai, o šiame sezone – nė vieno. Šeimos ir rėmėjai, kurie buvo nusisukę nuo „Beitar“ dėl žeminančio sirgalių elgesio vėl grįžo bei nori būti siejami su klubu. M. Hogegas tiki, kad asmeniniai teismai su kiekvienu iš sirgalių – geriausias būdas kovoti su rasizmu ir kitais nepageidaujamais veiksmais. Vyro manymu, tokią praktiką galėtų taikyti FIFA ir UEFA organizacijos.

Lūžio tašku sirgalių veiksmuose tapo lapkritį nutikusi istorija. Klubo naujokas Ali Mohammedas buvo ką tik pasižymėjęs pirmu įvarčiu „Beitar“ gretose. A. Mohammedas – krikščionis iš Nigerio, tačiau prieš sezoną vykusi atvira klubo treniruotė buvo sutrikdyta aršiai prieš A. Mohammedą nusiteikusių sirgalių elgesio. Kaip bebūtų, A. Mohammedui pelnius pirmąjį įvartį, triukšminga ir pozityvi aistruolių reakcija tapo vienu iš aukščiausių M. Hogego karjeros „Beitar“ klube momentų.

„Geriausias momentas man buvo tas, kai sirgaliai pradėjo skanduoti jo vardą. Tai svarbi akimirka visam „Beitar“ klubui. Įsivaizduokite, Ali Mohammedas, turintis pranašo Mohameto vardą, pelno įvartį ir visi sirgaliai skanduoja jo vardą. Tai didžiulė pergalė“, – aiškino M. Hogegas.

Šiuo metu „Beitar“ klubą supa optimistinė atmosfera, nors ne visi iki galo įsitikinę, kad tai ilgai tęsis. Daugeliui atrodo neįtikėtina, kad tokią įtaką klubo gyvenime turėjusi „La Familia“ staiga būtų nustumta į paraštes. Yairas Galily, sociologas, įkūręs Sporto, medijos ir socialinių tyrimų laboratoriją Sammy Ofer komunikacijos mokykloje, situaciją vertina atsargiai.

„Žinoma, kad M. Hogegas iš pagrindų pakeitė situaciją. Visgi „Beitar“ sirgaliai yra neprognozuojami. Tai lyg dėl gerų klubo rezultatų kuriam laikui suvaldytas gaisras“, – kalbėjo specialistas.

Situacija gali greitai pasikeisti. Didžiausią egzaminą klubo aistruoliai laikys tada, kai komandą papildytas arabų kilmės izraelietis. Tokių futbolininkų yra „Beitar“ jaunimo akademijoje, tačiau į pagrindinę komandą nė vienas jų dar nėra patekęs. M. Hogegas dėl to nesuteikia jokių garantijų. Priešingai, komandos vadovo manymu, įsigyti arabų kilmės žaidėją tam, kad bandytum įrodyti savo tiesą, būtų neteisinga. Tiesa, M. Hogegas neatmeta galimybės pasirašyti sutartį su tokiu žaidėju, jeigu tai duotų naudos komandos rezultatams.

„Man visiškai nerūpi, koks yra žaidėjo tikėjimas ar odos spalva. Man rūpi, ar žaidėjas gali padėti komandai, ar jis yra geras futbolininkas. Nesvarbu, ar mūsų klube žais arabas futbolininkas, ar ne. Yra daug gerų arabų žaidėjų, todėl vieną dieną galbūt sukirsime rankomis ir su tokiu futbolininku“, – teigė M. Hogegas.

M. Hogego teigimu, vasarą jis vedė derybas su vienu arabų kilmės izraeliečiu, tačiau futbolininkas pasirinko pelningesnį kontraktą Europoje. Žinoma, toks iššūkis gali bet kada sugriauti klubo gyvenime įsivyravusią harmoniją.

Klubo sirgalių atmintyje vis dar ryškūs prisiminimai iš 2013 metų. Tąkart „Beitar“ įsigijo du čečėnų kilmės futbolininkus. Tokį žingsnį priešiškai sutiko sirgaliai. Vieno iš incidentų metu, sirgaliai paliko tribūnas po to, kai vienas iš čečėnų futbolininkų pelnė įvartį.

BBC žurnalistas A. Capstickas pakalbino ir Galį Karpelą, kuris padėjo inicijuoti projektą pavadinimu „Team of Equals“ („Komanda, kurioje visi lygūs“ – LRT.lt). Projekto esmė – suartinti Rytų ir Vakarų Jeruzalėje gyvenančius arabų ir žydų vaikus futbolo pagalba. Iš pradžių tokiai idėjai nepritarė vaikų tėvai, tačiau jau penkeri metai kaip šis projektas padeda mažinti atskirtį tarp žydų ir arabų.

G. Karpelas taip pat kooordinuoja iniciatyvą, pavadintą „Kick it Out“ („Išspirk“ – LRT.lt), kurią įkūrė Naujasis Izraelio fondas. „Kick it Out“ siekia prisidėti prie lygybės visose Izraelio visuomenės gyvenimo srityse. G. Karpelas taip pat prisideda prie rasistinių išpuolių Izraelio futbole stebėjimo. Vyro teigimu, „Beitar“ pastangos kovoti su priešišku sirgalių elgesiu yra sveikintinos, tačiau arabų futbolininko įsigijimas gali būti per drastiškas žingsnis.

„Tikiuosi, kad tai greitai nutiks, tačiau yra viena stengtis uždrausti sirgaliams skanduoti rasistinio pobūdžio skanduotes. Žinoma, kad daugelis to nemėgsta. Kai arabų kilmės izraelietis prisijungs prie „Beitar“, tai taps didžiausiu išbandymu klubui. Bijau, kad M. Hogegas šią kovą visgi pralaimės. Jeigu jam pavyks, tai bus neįtikėtinas žygdarbis. Niekas netikėjo, kad pasiekti teigiamų rezultatų yra įmanoma, dabar matome, kad turime galimybę“, – tvirtino G. Karpelas.

Tokį G. Karpelo požiūri nulėmė tamsius šešėlius slepianti klubo istorija. Kai tik „La Familia“ ir „Beitar“ vadovybės požiūriai išsiskirdavo, reikalai staigiai pakrypdavo nemalonia linkme. Buvę klubo savininkai sulaukdavo įžeidžiančių telefoninių žinučių ar skambučių, sirgaliai susirinkdavo prie buvusių savininkų namų ir grasindavo juos sudeginti iki pamatų. Dėl šių priežasčių ne vienas iš ankstesnių vadovų nusprendė palikti savo postą. M. Hogego pusę palaikantys tiki, kad pavyks numalšinti bet kokius nesutarimus.

BBC žurnalistas A. Capstickas bandė pakalbinti ir „La Familia“ grupuotės narius, kurie įprastai yra nusiteikę prieš žiniasklaidą, kurią kaltina žibalo pylimu į ugnį visoje šioje istorijoje. A. Capstickas norėjo išsiaiškinti, ar „La Familia“ pasiruošusi klubo gretose išvysti pirmąjį arabą futbolininką.

Dalis kalbintų sirgalių teigė palaikantys tokį sprendimą, kuris padėtų greičiau pamiršti tamsią klubo praeitį. Kiti buvo mažiau užtikrinti ir netgi pranašavo, kad toks žingsnis gali sukelti agresijos protrūkius ar netgi išgąsdinti pačius musulmonus futbolininkus.

Kaip bebūtų, darbus jau pradėjęs M. Hogegas nėra linkęs nuleisti rankų ir toliau dės žingsnius į priekį.

„Pasiekiau pergalių anksčiau, todėl ruošiuosi skinti pergales ir toliau. Tikiuosi niekas manęs nenustabdys nuo to, kuo tikiu, – kalbėjo M. Hogegas. – Apie rasizmą jau esu pasisakęs ir, manau, kad daugelis suprato mano nuomonę. Kai kurie – ne. Kaip bebūtų, netgi tie, kurie nesupranta, žino, kad tokį elgesį reikia palikti namuose. Jeigu jie atvyksta į stadioną, jie atstovauja „Beitar“ komandai. Jeigu jie bus nusiteikę rasistiškai, kovosiu su jais iš visų jėgų.“