Vokietijoje prieglobstį radusi 14 asmenų pabėgėlių grupė į gyvenimą naujoje valstybėje bando integruotis per futbolą ir mokosi šio sporto arbitrų amato, apie tai pranešama Vokietijos naujienų agentūros DPA pranešima.
Didžiuliame ekrane rodomame vaizdo įraše kamuolys rieda ties užribio linija. Futbolo teisėjų kursų mokytojas Ulveris Sava klausia susirinkusių, ar kamuolys buvo nuriedėjęs į užribį. Visi mokymuose dalyvaujantys sutinka, kad kamuolys liko aikštelėje, todėl galima toliau nagrinėti kitas situacijas.
14 pabėgių (6 iš jų afganistaniečiai) dalyvauja Berlyno futbolo asociacijos (BFV) inicijuotoje programoje pavadinimu „Fussball Grenzelos“ („Futbolas be sienų“ – LRT.lt) .
Tai jau antrasis projekto etapas. Pirmajame dalyvavo 13 pabėgėlių, iš kurių 10 iki šiol dirba futbolo teisėjais, o dar du dirba su socialiniais projektais, susijusiais su futbolu. Tokią statistiką pateikė Karlosas El Khatibas – BFV inicijuojamo pabėgėlių integracijos projekto vadovas.
Tarp siekiančių tapti futbolo teisėjais – 16-metis moksleivis Khaledas, palikęs karo audrų draskomą Afganistaną prieš šešerius metus. Dabar vienoje Berlyno vidurinių mokyklų besimokantis paauglys taip pat žaidžia ir už „Rot Weiss Hellesdorf“ futbolo klubą.
„Mūsų futbolo rungtynėse retai kada būdavo teisėjų. Kartais varžovų komanda atsiveždavo teisėją, tačiau jausdavome, kad tokiu būdu prarandame bet kokį pranašumą“, – savo motyvus tapti futbolo teisėju pasakojo Khaledas.
Afganistanietis paauglys yra jauniausias mokymų dalyvis. Kiti apie iniciatyvą sužinojo besimokydami futbolo trenerių mokyklėlėje, kurią taip pat organizacija „Fussball Grenzelos“ organizacija.
Tarp būsimų futbolo teisėjų – 32 metų Murtuza Ali Zada. Vyras – dar vienas pabėgėlis iš Afganistano, savo gimtinę į Vokietiją iškeitęs 2016 metais. M. Ali Zada futbolą žaidė pabėgėlių stovyklose, kol neprisijungė prie Forsto miesto, esančio netoli sienos su Čekija, komandos.
„Tikiuosi, kad mūsų ekipa bus greitai priima į aštuntąjį futbolo divizioną“, – tvirtino vyriškis.
Tam kad „Lausitzer Loewen“ klubas gautų licenciją, reikia, kad komanda turėtų arbitrą. Turėdamas tikslą, M. Ali Zada visiškai nesuka galvos dėl 11 valandų trunkančios kelionės iki Berlyno, tvirtindamas, kad „visada nori išmokti ko nors naujo“.
Tokia motyvacija veda ir kitus 13 kursų dalyvių, kurių vokiečių kalbos žinios laviruoja nuo gero iki labai gero lygio. Tokiu būtu, anot K. El Khatibos, kursuose nereikia papildomų vertėjų, verčiančių iš arabų ir dari kalbų.
Būsimieji futbolo teisėjai tikisi, kad tikisi, jog naujasis amatas padės labiau integruotis į visuomenę. Daugelis kursų dalyvių vis dar gyvena pabėgėlių stovyklose. Tiesa, Khaledas kartu su šeima rado butą Berlyne, o M. Ali Zada įsidarbino Forste esančiame vaikų darželyje valytoju.
„Šių mokymų esmė – būti visuomenės dalimi ir nelikti paraštėse. Tokia motyvacija vienijja visus mokymų dalyvius“, – aiškino K. El Khatiba.
