Sportas

2019.12.23 12:02

Žalgirietiško statistikos pyrago Eurolygoje pjūvis: aukščiausi pasiekimai ir didžiausi nuopuoliai

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2019.12.23 12:02

Skaičiuojant nuo modernios Eurolygos turnyro pirmojo sezono (2000–2001 m.), Kauno „Žalgirio“ klubas stipriausiame Senojo žemyno turnyre varžosi jau 20-ąjį sezoną iš eilės. Portalas LRT.lt siūlo pasižvalgyti po „Žalgirio“ klubo statistikos metraščius ir palyginti šio sezono rezultatus su ankstesnių metų komandos rezultatais Eurolygoje.

Apvaliu skaičiumi pažymėta 2019–2020 m. Eurolygos kampanija klostosi ne taip, kaip tikėjosi komandos trenerių štabas, vadovybė ar sirgaliai – žalgiriečiai turnyre po pralaimėjimo praėjusį penktadienį Pamaskvėje skaičiuoja jau 9 pralaimėjimus iš eilės.

Pralaimėjimų serijos

Iš pralaimėjimų liūno neišbrendantys Kauno „Žalgirio“ krepšininkai yra arti to, kad pakartotų ar netgi viršytų ilgiausios klubo pralaimėjimų serijos Eurolygoje rekordą.

Ilgiausias vieno sezono pralaimėjimų šleifas paskui žalgiriečius driekėsi 2006–2007 m. sezoną. Tuomet prie Kauno ekipos vairo stojo latvis Ainaras Bagatskis. Po pergalės antrajame ture prieš Neapolio „Eldo“ klubą (83:65) žalgiriečiai pralaimėjo net 10 rungtynių iš eilės.

Nuo 3-iojo iki 12-ojo turo trukusią gniuždančią sezono atkarpą kauniečiai užbaigė 13-ajame ture, kuriame iškovojo paskutinę, antrąją, sezono pergalę įveikdami Salonikų „Aris“ krepšininkus Kauno sporto halėje – 77:66.

Dešimties pralaimėjimų serijos metu klubo vadovybė atliko ir rokiruotę vyriausiojo trenerio poste. Šešerias pirmąsias rungtynes Eurolygoje komandai vadovavusį A. Bagataskį pakeitė Rimantas Grigas.

„Žalgirio“ pralaimėjimų serija truko nuo 2006 m. lapkričio 9 d. iki 2007 m. sausio 17 d.

Visgi Eurolygoje žalgiriečiai yra pralaimėję ir dar daugiau rungtynių iš eilės, tačiau tai nutiko dviejų sezonų sandūroje. 2007–2008 m. sezoną su R. Grigu vyriausiojo trenerio poste „Žalgiris“ užbaigė keturiomis nesėkmėmis iš eilės. Jau 2008–2009 m. sezone komandos vairą perėmė Gintaras Krapikas, o pasirodymą stipriausiame Senojo žemyno klubiniame turnyre žalgiriečiai pradėjo 7 pralaimėjimais paeiliui.

Taigi iš viso nuo 2008 m. vasario 27 d. pralaimėjimo Pirėjuje „Olympiakos“ klubui svečiuose (84:86) iki 2008 m. gruodžio 10 d. nesėkmės dvikovoje Sienoje su vietos „Montepaschi“ (93:100) žalgiriečiai pralaimėjo visas 11 žaistų rungtynių Eurolygoje. Šviežesnio oro gurkšnį žalgiriečiai gavo gruodžio 18 d. Kauno sporto halėje įveikę Gdynės „Asseco Prokom“ ekipą, kurią tuomet treniravo Tomas Pačėsas.

Š. Jasikevičiaus vyriausiojo trenerio eroje dabar besitęsianti pralaimėjimų serija yra ilgiausia jo karjeroje „Žalgiryje“.

Tiesa, „Žalgirio“ vairininkui priklauso ir pozityviausia sezono atkarpa. 2018–2019 m. kampanijos reguliarųjį sezoną žalgiriečiai užbaigė 6 pergalėmis iš eilės ir pasiekė geriausią rezultatą modernios Eurolygos turnyro istorijoje.

Tritaškiai metimai

Užsitęsus nelemtai pralaimėjimų serijai, žalgiriečiams pasiekti pergales ypač trukdo užstrigę toliašaudės artilerijos pabūklai.

Bene kaskart po Eurolygos rungtynių Š. Jasikevičius yra priverstas aiškintis dėl nepataikytų tritaškių. Specialistas apie tai užsiminė ir po 13 turo dvikovos su „Valencia“ ekipa Kaune (82:86), kurioje žalgiriečiai pataikė 6 tritaškius iš 21. Apie tai Š. Jasikevičius kalbėjo ir po dvikovos su Rimo Kurtinaičio treniruojamu „Chimki“.

„Reikia jau kalbėti apie nepataikomus metimus. Aš apie juos nekalbu, bet jau yra gruodžio pabaiga ir tai yra absoliutus košmaras. Meta geri metikai – nepataikom. Aš netikiu jokiom blogom sėkmėm, karmom – laisvas turi pataikyti 40 proc. arba daugiau. Mus tie metimai baudžia visą sezoną“, – tvirtino treneris.

Šių metų tritaškių dainėlė ypač liūdnai skambėjo dvikovose su Belgrado „Crvena Zvezda“ Kaune ir su Berlyno ALBA išvykoje. Per šias abejas rungtynes kauniečiai iš viso pataikė tik 5 tolimus metimus iš 44-ių.

Eurolygoje šiuo metu „Žalgiris“ yra mažiausiai tritaškių per rungtynes realizuojantis klubas – 6,7. Tolimus metimus žalgiriečiai taip pat meta prasčiausiu procentu turnyre – 31. Kaip bebūtų, pasižvalgius į praeitį, galima rasti ir prastesnių kauniečių pasiekimų.

Labiausiai tritaškiai Kauno ekipai strigo 2006–2007 m. sezone, tada tikslą pasiekdavo tik 30,1 proc. tolimų metimų. Vidutiniškai tame sezone žalgiriečiai išmesdavo po 21,9 tolimo metimo ir pataikydavo po 6,6 tritaškio.

Mažiau nei 6 tritaškius per rungtynes „Žalgiris“ yra metęs tris sezonus iš dvidešimties. 2015–2016 m. sezone Eurolygoje žalgiriečiai pataikydavo tik po 5,4 tolimo metimo, tačiau iš toli mesdavo ne taip ir dažnai – po 16,4 metimo.

Nedaug tritaškių „Žalgiris“ pataikydavo ir 2001–2003 metų laikotarpiu. Paskutiniame šviesaus atminimo ukraniečio Grigorijaus Chyžniako sezone (2001–2002 m.) Kaune žali balti pataikydavo po 5,6 metimo per rungtynes. 2002–2003 m. sezone „Žalgirio“ klube 65 proc. tritaškių pataikė trys žaidėjai: Saulius Štombergas, Gintaras Einikis ir Vidas Ginevičius. Kauniečiai per rungtynes realizuodavo po 5,6 metimo.

Istoriškai sėkmingiausias „Žalgiriui“ 2000–2001 m. sezonas – tada „Žalgiris“ per rungtynes įsviesdavo net po 8,7 tritaškio. Tolimus metimus kauniečiai realizuodavo 41,1 proc. tikslumu. Tiesa, tai nebuvo geriausias „Žalgirio“ sezonas, kalbant apie pataikymo procentą.

Taikliausiai tolimus metimus žalgiriečiai metė Š. Jasikevičiaus eroje. 2017–2018 m. sezone, kuriame „Žalgiris“ pateko į Eurolygos finalo ketvertą, iš toli kauniečiai atakavo 42,1 proc. Daugiau nei pusė (150) visų tritaškių (250) tame sezone priklausė dviem žaidėjams – Artūrui Milakniui ir Kevinui Pangosui.

Rezultatyvumo rodikliai

Eurolygoje žalgiriečiai renka po 74,4 taško ir užima tik 16-ąją vietą pagal rezultatyvumą. Nesėkmes puolime kauniečiai bando kompensuoti puikia gynyba (77,47 tšk. – šeštas rezultatas lygoje).

Tokie puolimo rezultatai – blogiausi Š. Jasikevičiaus eroje (nuo 2016–2017 m. sezono, kai treneris pradėjo dirbti nuo sezono pradžios).

Sezone (2015–2016), kai Š. Jasikevičius perėmė trenerio kėdę iš G. Krapiko, žalgiriečiai rinkdavo tik po 71 tašką ir Eurolygoje rikiavosi 20-oje vietoje tarp 24 klubų.

Dar prastesnį puolimą Kauno ekipa demonstravo 2009–2010 m. sezone, tada komanda, vadovaujama Dariaus Maskoliūno, įmesdavo po 70,4 taško. Žalgiriečiams dviženklį taškų skaičių tąkart rinko du žaidėjai – Marcusas Brownas ir Dainius Šalenga.

Per dvidešimt sezonų „Žalgirio“ puolimo vidurkis 5 kartus siekė didesnę nei 80-ies taškų per rungtynes ribą:

2000–2001 m. sezone kauniečiai per rungtynes rinkdavo po 83,08 taško.

2002–2003 m. sezone – 81,5 tšk.

2003–2004 m. sezone – 83,1 tšk.

2004–2005 m. sezone – 82,1 tšk.

2017–2018 m. sezone – 81,3 tšk.

Kaip matome, iš konteksto vėl išsiskiria Eurolygos finalo ketverto sezonas, kuriame žalgiriečiai buvo ir rezultatyvūs, ir demonstravo puikius gynybos rodiklius (79,9 tšk. – 5 vieta).

Kaip gali pasikeisti statistika?

Statistikos rodikliai kol kas žalgiriečiams nepalankūs ir dvidešimties sezonų prizmėje Kauno ekipa fiksuoja vienus prastesnių rezultatų.

Visgi Eurolygos sezonas dar tik keliauja į pusiaukelės stotelę. Geresnė antroji sezono dalis, ir prie Š. Jasikevičiaus sistemos labiau pripratę naujokai gali inicijuoti žaidimo pokyčius – pataikomus tritaškius metimus, didesnį rezultatyvumą ar net dar geresnę gynybą.

Viščiukus rekomenduojama skaičiuoti pavasarį. Šiuo statistikos margumynų atveju viščiukai ir išsiris tik pavasarį, kai paaiškės žalgiriečių vieta turnyro lentelėje po reguliariojo sezono.