Antradienį Kauno „Žalgirio“ laukia dar vienas labai sunkus mačas Eurolygoje. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai tarp savų sienų susitiks su Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkais ir bandys nutraukti septynių pralaimėjimų iš eilės seriją.
Prieš susitikimą Lietuvos čempionų vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius pasidalijo mintimis apie būsimų oponentų stipriąsias puses, aptarė jų lyderius bei kalbėjo apie į duobę įkritusių auklėtinių nuotaikas.
„Viskuo jie pavojingi. Jų didžiausia stiprybė ta, kad jie turi labai daug kūrėjų, kurie yra pirmoje-trečioje pozicijose ir tikrai žaidžia daug metų kartu, vienas kitą pažįsta kaip nuluptą ir žaidžia su tuo pačiu treneriu. Jeigu tik pradeda kamuolys judėti, jie baudžia tritaškiais. Fantastiškai įžaidžia kamuolį ir, ko gero, tai šiuo metu yra geriausia Europos komanda“, – varžovų stiprybes aptarė Šaras.
– Kiek Shane`as Larkinas pavojingesnis nei anksčiau buvo?
– Larkinas praėjusio sezono antroje pusėje pradėjo žaisti įpūdingą krepšinį, o dabar, manau, kad jis tą patį dar toliau.
– Kiek minčių sukėlė tas jo 49 taškų pasirodymas?
– Visokių. Reikia tikėtis, kad taip nebus rytoj. Tie metimai buvo atliekami prie puikios „Bayern“ gynybos. Kai kurie buvo laisvi po Vasios (Micičiaus – LRT.lt) ar Krunoslavo Simono kamuolio įžaidimo. Pagrindiniai akcentai – kad jie nežaistų komandinio žaidimo ir spręstų viską pavieniais dalykais. Kažkiek bandėm vakar pasitreniruoti tuo klausimu ir absoliučiai nepavyko. Aišku, dar yra šiandien diena, tad kažką bandysime.
– Kuo jis primena ar neprimena Mike`o Jameso?
– Panašaus stiliaus žaidėjas. Tik tiek, kad sakau, žmogus žaidžia pas tą patį treneri antrus metus. Tai labai svarbu ir šiai dienai atrodo, kad jie žaistų kartu jau 10 metų.
– Ką V. Micičius pridėjo savo žaidime?
– Panašiai žaidžia kaip pernai. Labai svarbu nepraleisti į baudos aikštelę, nes yra didelis – viską mato ir gali išmėtyti visus perdavimus per viršų. Kaip matot, praktiškai kiekvienas „Anadolu Efes“ žaidėjas meta daugiau tritaškių nei dvitaškių. Tokie akcentai būtų.
– Kalbėjote apie bandymą priversti juos žaisti po vieną. Ką dar prieš juos reikia daryti?
– Reikia žaisti savo krepšinį, atimti tritaškius, patiems susikurti metimus. Lyg tai ir padarom, bet... Reikia žaisti drąsiai, fiziškai, kad jie nesijaustų labai gerai. Visą laiką šnekame apie panašius dalykus. Manau, kad darom tai, bet neišlaikom koncentracijos ilgesniais tarpais. Jei išlaikytume, manau, būtume rungtynėse.
– Per šią pralaimėjimų seriją, 4 iš jų buvo per vieną metimą. Ar teko galvoti, kad ir psichologija čia veikia?
– Nežinau. Jūs čia traukiat visą laiką į tą pusę. Mes dirbam taip pat, aš galiu daug ką pašnekėti, patapšnoti per petį, pabarti, bet žaidėjas turi su kai kuriais dalykais, ypač veteranai, susitvarkyti daugiau mažiau patys. Yra daug jaunų žaidėjų, taip, jiems yra... nesakyčiau, kad gruodžio mėnesį yra šokas, bet reikia priprasti prie visko.
Kantrybės, kantrybės, kantrybės. Dirbti toliau ir tikėti. Pralošiame vidutiniškai per vieną ataką. Tą ir akcentuojame. Kiekvienam žaidėjui reikia „nuimti“ po vieną taktinę klaidą, susidaro dešimt klaidų, dešimt atakų yra žiaurus dalykas.
– Pirmą kartą patekoti į tokią pralaimėjimų duobę? Kokių patirčių įgavote per šį ruožą?
– Nemanau, kad kažkas skiriasi tarp septynių pergalių ir septynių pralaimėjimų. Kiekvienoms rungtynėms ruošiamės lygiai taip pat- ką mes galime padaryti, su kuriais žaidėjais išeiti (į aikštę – LRT.lt) ir kaip turėti didžiausią šansą laimėti. Tie pralaimėjimai yra už nugaros ir, kaip aš sakau, (žiūri į – LRT.lt.) kitą ataką, kitą kėlinuką, kitas rungtynes. Taip ir eini visa sezoną.
– Nuotaikos rūbinėje per tokią pralaimėjimų seriją nėra pačios geriausios. Ar yra tam tikrų nerimo ženklų, ar į tai žiūrima normaliai?
– Iš mano pusės ir iš žaidėjų pusės darbas yra toks pat. Nuotaikos ir negali būti geros. Jei būtų geros, būtų iš viso blogai. Iš kitos pusės, jos yra kovingos. Komanda rodo gerą krepšinį, bet kažkas vis mus sustabdo. Sustabdo bloga atkarpa gynyboje, o dažnai ir nepataikymas.
