Sportas

2019.12.10 14:35

Į olimpines žaidynes besibraunant breikui savo žodį tikisi tarti ir lietuviai

Marius Andrijauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.10 14:35

Šią vasarą Tarptautiniam olimpiniam komitetui į olimpinių žaidynių programą įtraukus breiką, sujudo ir lietuviai. Iki oficialaus breiko debiuto Paryžiuje 2024 m. lieka dar kiek daugiau nei 4 metai. Lietuvos breiko treneriai tikisi, kad iki tol pavyks išugdyti pajėgaus jaunimo.

Ilgai pogrindine arba nišine hiphopo kultūros dalimi laikytas breikas dažnai pastebimas Vakarų Europos didmiesčių gatvėse, daug dėmesio sulaukia breiko šokėjų tarpusavio kovos.

Lietuva, ko gero, negali pasigirti dideliu dėmesiu breikui, bet užsiimančių šiais šokiais netrūksta. Kiek plačiau Lietuvos visuomenei breikas pristatytas per Vilniuje vykusį pasaulio standartinių šokių čempionatą.

„Lietuva nuo visų pasaulio valstybių, kurios tai propaguoja ir tam skiria daug lėšų, tikrai atsilieka, nes pas mus tuo daugiausia užsiima entuziastai. Žmonės, kurie tuo nuoširdžiai tiki ir daug dirba. Bet nesame ir pačioje apačioje, nes tikrai yra daug žmonių, kurie tuo užsidegę, tuo užsiima ir propaguoja. Nesame patys prasčiausi, turbūt kažkur per vidurį“, – sako Lietuvos sportinių šokių federacijos breiko lygos direktorius Mindaugas Bružas.

Breikas, kaip ir sportinis laipiojimas, jau išbandytas pernai jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse. LSŠF breiko lyga ėmėsi viešinti 2024 m. olimpinių žaidynių programą.

„Lietuvai, norint patekti į olimpines žaidynes, yra tik vienas kriterijus – individualių atletų sugebėjimai. Čia nėra reikalavimų visai šaliai. Jeigu yra bent vienas žmogus, kuris yra aukšto lygio, atitinka visus breiko pasirodymams keliamus reikalavimus, jis gali eiti ir bandyti atstovauti šaliai olimpinėse žaidynėse. Tai yra visiškai individualu“, – pasakoja M. Bružas.

Breikas neturi kitoms sporto šakoms įprastų čempionatų. Stipriausių šokėjų varžybos dažniausiai rengiamos dominuojančių energinių gėrimų prekės ženklų vardu.

„Atranka į olimpines žaidynes vyks turnyro forma. Visi turės pasirodyti atrankinėse varžybose, ir kovų metu bus atrinkti žaidynių dalyviai – taip pat vyko ir jaunimo olimpinėse žaidynėse“, – pasakoja M. Bružas.

Vilniuje LSŠF breiko lygos pristatyta programa buvo tik parodomoji, skirta supažindinti su pačiu breiko šokiu. Norint siekti vietos olimpinėse žaidynėse kiekvienam sportininkui teks gerokai pasistengti. Breikas sujungia fizines žmogaus galimybes ir artistiškumą. Norėdamas būti geriausias, turi būti kitoks nei visi.

„Mes jau nebe savo aukso amžiuje“, – šypsosi breiko lygos direktorius.

„Mūsų tikslas – užauginti naujus žmones, vaikus, kurie galėtų siekti breiko rezultatų. Mums tai nėra toks darbas, kad galėtume tik tuo užsiimti, turime kitų atsakomybių. Bet kiek galime, propaguojame tą kultūrą, sveiką gyvenimo būdą. Stengiamės tai diegti vaikams, iš kurių, tikimės, atsiras tokių, kurie pasieks pakankamai daug, kad galėtų iš to gyventi ir galėtų atstovauti Lietuvai pasaulyje“, – tikslus vardijo M. Bružas.

Gali atrodyti, kad breiko šokiai, išgyvenę pakilimą Lietuvoje šio tūkstantmečio pradžioje, vėliau dingo iš akiračio. Bet LSŠF breiko lygos atstovas, treneriu dirbantis Egidijus Gutauskas tai neigia.

„Breikas niekada nedingo. Netgi 10-ajame dešimtmetyje, kai atrodė, lyg niekas nešoka, iš tiesų pogrindyje jis vystėsi. Jeigu Amerikoje buvo laikotarpis, kai atrodė, kad breikas mirė, tai jis persikėlė į Europą, Japoniją, kur šis šokis pasiekė naujas aukštumas.

Buvo 2000-ieji, kai atsirado kabelinė televizija, muzikiniai vaizdo klipai, kuriuose pasirodė breikas. Iš to kilo pirmoji stipri breiko banga Lietuvoje. Tada viskas kiek nuslūgo. Bet dabar negalime taip sakyti, nes visoje šalyje, studijose yra apie kelis šimtus labai stipraus breiką šokančio jaunimo“, – breiko šokių istoriją Lietuvoje prisiminė E. Gutauskas.

Kitąmet į Tokijo olimpinių žaidynių programą grįš karatė. Japonijoje debiutuos riedlentininkai, sportinio laipiojimo ir banglenčių mėgėjai. Breiko šokėjai pirmųjų olimpinių apdovanojimų sieks 2024 m. Paryžiuje. Į olimpines žaidynes beldžiasi su muzikinėmis subkultūromis augusios sporto šakos.

„Breikas priklauso hiphopo kultūrai. Ši sudaryta iš 4 elementų: didžėjavimo, MC vokalo, grafičių ir breiko. Yra ir daugiau elementų, tokių kaip „beat boxas“, „skateboardingas“, bet iš esmės 4 hiphopo elementai, vienas kurių yra breikas“, – apie breiko ištakas pasakoja E. Gutauskas.

Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas breiką įtraukti į jaunimo žaidynių, po to ir į olimpinę programą rodo pasirinktą kryptį – sudominti jaunesnę kartą

„Turime labai daug talentingų vaikų. Pavyzdžiui, pernai Kaune vykusiame renginyje vien vaikų iki 10 metų kategorijoje varžėsi 78 vaikai. Tai buvo aukšto lygio renginys. Pats breikas labai tobulėja. Visą laiką breiko lygis kyla, nes kas kartą turi parodyti kokį nors naują judesį, kitaip būsi neįdomus“, – apie breiką kalba E. Gutauskas.

Jam pritaria breiko lygos vadovas M. Bružas, sakydamas, kad kelią į visuotinį pripažinimą atveria originalumo paieškos.

„Kiekvienam breiko pagrindus įsisavinusiam šokėjui ateina metas kurti savo judesius, padaryti savaip, kitaip. Tada jis pradeda savo ieškojimus, tampa tuo pasaulinio lygio šokėju, kuris ima kurti savo visiškai naujus triukus ir judesius.

Breikas tuo nuostabus, kad tau niekas neduos per galvą už tai, jog padarei ką nors savo nesilaikydamas standartų. Tau kaip tik paplos, kad parodei, ko niekas nematė ir niekas prieš tave dar nedarė. Puikus sportas kūrybiškiems žmonėms“, – apie individualumo svarbą kalba M. Bružas.

„Kiekvienas esame šokėjas, kitaip suprantame muziką. Kiekvienas esame aukštesnis, plonesnis, stambesnis, ir taip toliau. Todėl mūsų baziniai judesiai visuomet skiriasi. Iš to ir kyla individualumas. Jeigu darai judesį kitaip nei kitas – skatini kūrybą“, – kolegai pritarė E. Gutauskas.

„Geriausi šokėjai ne tie, kurie talentingiausi, kurių fizinė forma geriausia, kurie turi daug galimybių. Geriausi tampa tie, kurie nepasiduoda ir tuo užsiima tol, kol gali. Jeigu tam jaučia meilę, tai tie ir tampa geriausiais šokėjais“, – pokalbį apie breiką užbaigė M. Bružas.

Treneriu dirbantis E. Gutauskas sako, kad dabartinė breiko šokėjų karta Lietuvoje turi galimybę nekartoti ankstesnių klaidų.

„Viskas priklauso nuo pasiruošimo ir nuo to, kiek kiekvienas įdeda pastangų. Mūsų, kaip trenerių, darbas yra stebėti, kad vaikas nedarytų judesio netaisyklingai, kad savęs nežalotų. Mūsų karta neturėjo gerų trenerių, kurie suprastų, kaip ką šokti.

Mes patys mokėmės, save traumavom, kentėjo pirštai, keliai, kojos, save žalojom, kol atradom, kaip taisyklingai daryti judesius. O kada žinai, kaip juos tinkamai atlikti, tada labai lengva išmokyti ir kitą“, – apie breiko užkulisius papasakojo E. Gutauskas.