Sportas

2019.12.31 11:39

Lietuvos sporto metai: skaudžiausios 2019 metų nesėkmės

Paulius Cubera, LRT.lt 2019.12.31 11:39

2019 metai Lietuvos sporto pasaulyje tapo tiek džiaugsmo, tiek nusivylimo metais. Dano Rapšio aukso medaliai džiugino gerbėjus, tačiau pasaulio čempionato finalas virto didžiule nesėkme. Nelaimės šį sezoną persekiojo ir lengvosios atletikos atstovus, nesisekė irkluotojams, o bene didžiausiu skandalu tapo olimpinio prizininko dopingo istorija.

Lengvosios atletikos pasaulio čempionatas Dohoje

Dėl skirtingų ir nebūtinai nuo sportininkų priklausančių priežasčių vienas didžiausių 2019 metų pasaulio sporto renginių Lietuvai baigėsi ne tik be medalių, bet ir keliais skaudžiais nusivylimais. Andrius Gudžius buvo toli nuo savo geriausių rezultatų, Airinė Palšytė net nepateko į finalą, o sezono metu įspūdingą formą pasiekęs Edis Matusevičius irgi nepateisino į jį dėtų lūkesčių. Ne itin sekėsi ir trišuolininkėms, kurioms metai buvo tikrai neblogi.

Tiesa, lengvaatlečių lyderių nesėkmes galima paaiškinti traumomis. E. Matusevičiui skaudėjo petį, A. Gudžių 2019-aisiais tiesiog persekiojo įvairiausi demonai ir nesėkmės, o A. Palšytė šiuos metus tikriausiai nori kuo greičiau pamiršti.

Žinoma, nepaisant Dohos, džiugina nauji Dianos Zagainovos ir E. Matusevičiaus Lietuvos rekordai bei olimpiniai normatyvai, kuriuos pavyko išsikovoti ir A. Gudžiui bei Živilei Vaiciukevičiūtei.

Reikia tikėtis, kad olimpiniais metais traumų ir nesėkmių lietuviams bus mažiau, o Tokijuje matysime kovų dėl apdovanojimų.

Nesėkmingas vakaras ir Edžiui Matusevičiui: atrodė bėgau, bet nebėgau
Pasiteisinimų neieškojęs Andrius Gudžius: pasiruošimas šiam čempionatui buvo kaip amerikietiški kalneliai

Prarastas Dano Rapšio pasaulio čempiono titulas

Liepą Pietų Korėjoje vienas geriausių pasaulio plaukikų savo rungtyse D. Rapšys buvo laikomas favoritu iškovoti bent jau medalius. Puslapis swimswam.com įvardijo Daną kaip favoritą iškovoti auksą 200 metrų rungtyje ir kaip vieną iš trijų medalininkų 400 metrų rungtyje.

Tas liepos 23-iosios vakaras Gvangdžou baseine buvo tiesiog įspūdingas. Į baseiną šokęs D. Rapšys gana greitai išsiveržė į priekį, paskutinius 50 metrų plaukė įspūdingu greičiu ir pirmas palietė sienelę. Plaukimo pasaulis tokio laiko buvo jau seniai nematęs, o Danas kėlė į viršų rankas, bet ekrane užsidegė trys nelemtos raidės – DSQ.

Pasaulio čempionas per akimirką tapo aštuntas ir iš jo medalis buvo atimtas. Triumfą pakeitė nusivylimas, o Lietuvos plaukimo federacija pradėjo bergždžią kovą užkulisiuose. Aukso niekas negrąžino, nors ne vienas varžovas lietuvį ir vadino tikru čempionu. Vis dėlto jo judesys ant starto bokštelio yra neleistinas ir nubaustas panevėžietis buvo pelnytai.

Nepaisydamas tokios apmaudžios nesėkmės, Danas toliau „arė“ baseine ir 2019 metais sporto gerbėjams padovanojo daugybę medalių ir gražių akimirkų FINA pasaulio taurės varžybose. Plaukiko ryžtas atnešė jam įspūdingą 100 tūkst. dolerių piniginį prizą.

Iš rankų išsprūdęs medalis: rungtyje pirmas, bet diskvalifikuotas Danas Rapšys

Rudy Goberto lankas ir nepalankūs rinktinei teisėjai

2019 metų FIBA pasaulio taurės turnyras lietuviams labiausiai įsimins dėl dviejų epizodų: Dainiaus Adomaičio drąsos oficialioje spaudos konferencijoje ir neįskaityto metimo rungtynėse su Prancūzija.

Grupėje Senegalą ir Kanadą įveikusi Lietuvos rinktinė suklupo prieš Australiją, tad antrajame etape buvo būtina įveikti prancūzus. Rungtynės prasidėjo sunkiai, lietuviai turėjo dviženklį deficitą, tačiau mačo pabaigoje kova virė taškas į tašką. Likus žaisti 30 sek. Jonas Valančiūnas stojo prie baudų metimo linijos, prancūzai pirmavo 76:74.

Jonas pataikė pirmąją baudą, o metant antrąją kamuolys neskriejo tiesiai į tinklą. Prancūzų „centras“ Rudy Gobertas akivaizdžiai liesdamas lanką numušė kamuolį nuo krepšio, tačiau teisėjų švilpukas tylėjo. fantastiškai žaidęs Nando De Colo likus 15,5 sek. dvitaškiu padidino savo komandos pranašumą ir per lemiamas sekundes lietuviai nesugebėjo surengti rezultatyvios atakos.

Žinoma, rungtynių rezultatą nulėmė ne tas vienintelis R. Goberto epizodas, tačiau rezultatui esant lygiam mačo pabaiga galėjo būti visai kitokia. Svarbiausia, kad teisėjai, nors ir galėjo, net nebandė peržiūrėti epizodo ir objektyviai jį įvertinti. Iškart po mačo D. Adomaitis dar aikštėje bandė aiškintis su teisėjais, o spaudos konferencijoje tiesiai šviesiai pasakė, ką galvoja apie FIBA.

Dainius Adomaitis: žaidžia dvi Europos komandos – duokite tris Europos teisėjus!

Įvarčių lietus į futbolo rinktinės vartus

Šeši įmušti įvarčiai ir net 25 praleisti bei didžiausias sutriuškinimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje (0:6 prieš Portugaliją) – tokį derlių šiais kalendoriniais metais surinko Valdo Urbono nacionalinė rinktinė. Septyniais pralaimėjimais ir dviem lygiosiomis pažymėtus metus komanda užbaigė smulkia optimizmo doze – pergale prieš Naująją Zelandiją.

Nors buvo bent vienos pozityvesnės rungtynės (1:2 pralaimėjimas Serbijai), tačiau bendras metų įspūdis – labai slogus. Pralaimėjimas Liuksemburgui, 11 praleistų įvarčių per dvejas rungtynes su Portugalija, 4 įmušė serbai, tris Vilniuje atseikėjo ukrainiečiai. Žinoma, rinktinė yra viso Lietuvos futbolo atspindys, o šis yra pasiekęs didžiausią liūną, kokį mes esame matę.

Iš esmės bene didžiausias įvykis Lietuvos futbolo padangėje šiemet buvo Europos čempionų portugalų su Cristiano Ronaldo viešnagė Vilniuje. Futbolo žvaigždė į stadioną sutraukė neregėtą kiekį žmonių, kurie rungtynes bandė žiūrėti net stovėdami už stadiono tvoros, o galiausiai mačo pabaigoje šventę savotiškai vainikavo į aikštę įbėgęs ir su C. Ronaldo bandęs nusifotografuoti sirgalius. Pasirodė, kad Lietuva nepasirengusi net ir užtikrinti tvarkos ir saugumo stadione.

Skaudu ir tai, kad kiti metai laukia ne ką geresni, nes lietuviai po UEFA pakeitimų liko Tautų lygos trečiajame divizione, tad vėl teks varžytis su kur kas stipresniais varžovais.

Portugalijos – Lietuvos rungtynių epizodai: pragarą išgyvenę lietuviai nuo Ronaldo kariaunos praleido net 6 įvarčius

Liūdna Kauno „Stumbro“ pasakos pabaiga

2017 metais vos keturis sezonus gyvavęs Kauno „Stumbro“ klubas LFF taurės finale nubaudė vieną didžiausių šalies futbolo flagmanų Vilniaus „Žalgirį“, taip į viršų keldamas šalies taurę. Nors A lygoje finišuota tik 7 vietoje, tačiau pergalė taurėje leido ekipai nusitiesti kelią į Europą.

2018 metų sezoną Kauno ekipa pradėjo dar geriau. Tik per plauką ji nepateko į kitą Europos lygos atrankos varžybų etapą, o čempionato pabaigoje apmaudžiai prarado bronzos medalius. Vis dėlto užimta rekordinė ketvirtoji vieta. Atrodė, kad auga naujas stiprus Lietuvos futbolo klubas, kurio pasirinkta strategija – vežti į Lietuvą būrius pigių ir jaunų legionierių, kurie gali patobulėti ir vėliau būti brangiai parduodami, – veikia.

Vis dėlto tai buvo dūmų uždanga. Užsienio žiniasklaidoje pradėjo lįsti pranešimai apie Kaune kuriamą futbolo vergovę, išnaudojamus žaidėjus ir nemokamas algas. 2019 m. sezonas pradėtas be klubo sėkmės architekto Mariano Barreto, patirta daug pralaimėjimų, kol galiausiai artėjant Europos turnyrams tapo aišku, kad virš klubo pakibo Damoklo kardas.

Vis daugėjo pranešimų apie žaidėjams nesumokėtus atlyginimus, paaiškėjo, kad klubo savininkams iš užsienio projektas tiesiog nusibodo. Pinigai netrukus baigėsi, klubas prarado UEFA ir A lygos licenciją bei baigė savo egzistavimą sezono viduryje. Taip pirmą kartą nuo 2015 metų A lygos čempionatas baigėsi su mažiau klubų, nei prasidėjo.

Skaudi Kauno „Žalgirio“ serija Eurolygoje

Po nedidelio stebuklo praėjusio Eurolygos sezono pabaigoje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai 2019–2020 m. sezoną pradėjo gerokai pasikeitę. Komandoje neliko kelių labai svarbių krepšininkų, tačiau atvykę naujokai visus nuteikė optimistiškai.

Vis dėlto optimizmas gerais rezultatais netapo, o LKL čempionai Eurolygoje išgyveno didžiausią pralaimėjimų virtinę Šarūno Jasikevičiaus eroje. Trečiajame ture pergale prieš „Realą“ užsikūrę žalgiriečiai šeštajame ant menčių stebuklingai paguldė „Fenerbahče“ ir atrodė, kad komanda pagaliau užsivedė ir apsitrynė. Tačiau įvyko priešingai.

Po pergalės prieš Željko Obradovičiaus vyrus pasipylė septynių iš eilės nesėkmių virtinė, kurios didžiausiu apkalbų objektu tapo nepataikyti tritaškiai. Per dvejas pralaimėtas rungtynes komandoms „Crvena zvezda“ ir ALBA, kurias daugelis vadino akivaizdžiomis autsaiderėmis, kauniečiai pataikė tik 4 tolimus metimus iš 47. Komanda atrodė kone užkerėta, nes nekrito niekam ir jokie metimai.

Kauniečių pataikymas iš distancijos toliau strigo, tačiau tai nesutrukdė pasipriešinti galingoms Maskvos CSKA ir Stambulo „Anadolu Efes“ ekipoms. Deja, nesėkmių ruožas tęsėsi iki pat gruodžio pabaigos.

9 rungtynes iš eilės pralaimėję „Žalgirio“ krepšininkai galiausiai atsitiesė gruodžio 27-osios vakarą Miunchene, kur 98:73 sumindė vietos „Bayern“ klubą ir nutraukė ne tik pralaimėjimų seriją, tačiau ir realizavo net 13 tritaškių iš 28.

Dabar belieka truputį palūkėti, kad sužinotume, ar pastarosios rungtynės buvo persilaužimas, ar laimingas atsitiktinumas.

Jevgenijaus Šuklino dopingo byla

Šių metų vasarį Lietuvos sportą sukrėtė labai skaudi istorija – Londono olimpinis vicečempionas J. Šuklinas pagautas vartojant dopingą. Nors irkluotojas gynėsi, kad jam atsiųstuose antidopingo agentūros dokumentuose yra įsivėlusi klaida ir laiškas skirtas ne jam, labai greitai paaiškėjo, kad dopingą vartojo būtent jis.

Birželį Tarptautinis olimpinis komitetas jau pranešė, kad iš sportininko medalis yra atimamas, o pasiektas rezultatas anuliuojamas. Pakartotinai ištyrus jo mėginius po sidabrinio triumfo 2012-ųjų žaidynėse, kanojininko organizme buvo rasta anabolinio steroido. Jo B mėginio rezultatai sutapo su A.

Liepos mėnesį portalui LRT.lt buvęs sportininkas, dabar politikas J. Šuklinas teigė, kad medalį jis pasirengęs grąžinti, o varžovą iš Rusijos, kuriam atiteks apdovanojimas, jau pasveikino.

Metų pabaigoje dopingo skandalas sudrebino ir ne tokią populiarią sporto šaką – triatloną. Pasaulio dvigubo triatlono čempionė Alina Ranceva dėl organizme rasto dopingo visam gyvenimui pašalinta iš tarptautinės ultratriatlono federacijos (IUTA) varžybų.

,,Vartojau tik tai, ką duodavo tie, kurie buvo atsakingi ir duodavo vitaminus”, – sako Jevgenijus Šuklinas

Krepšinio federacijos komunikacija ir požiūris į žiniasklaidą

Lietuvos krepšiniui šie metai nesėkmingi buvo ne tik pasaulio pirmenybėse, nesėkmės lydėjo ir kur kas lengviau įvaldomą veiklą – viešuosius ryšius. Po FIBA pasaulio taurės turnyro rinktinės postą palikus D. Adomaičiui krepšinio federacijai teko nelengva užduotis – naujo trenerio paieškos. Žiniasklaidoje ėmė lįsti gandai apie potencialius kandidatus, minėtos Kęstučio Kemzūros, Kazio Maksvyčio ir kitos pavardės, o LKF tylėjo.

Galiausiai lapkričio 5 dieną surengtoje spaudos konferencijoje LKF prezidentas buvo paklaustas žurnalistų, kokioje stadijoje yra rinktinės galvos paieška, tačiau vietoje tiesių atsakymų Arvydas Sabonis dar kartą pademonstravo, ką galvoja apie žiniasklaidą.

Vieno žodžio atsakymai nesuteikiant jokios informacijos ir labiau primenantys bandymus užčiaupti klausiantįjį, dviprasmiški pasakymai („Jūs atidarėte ir uždarėte. Kas gali pasikeisti, jei neleidžia? Niekas“ arba „Asistentas gal ir gali, priklauso nuo klubų. Man vėl skambinti jiems?“) dar kartą parodė, kad, nepaisant pergalių krepšinio aikštėje, už jos A. Sabonis nėra tinkamas vadovas.

Nors LKF galiausiai rado naują trenerį, tačiau ši lapkričio penktosios spaudos konferencija visiems dar kartą parodė, kuo žurnalistus laiko Lietuvos krepšinio legenda.

Lietuvos irklavimo rinktinės pasirodymas pasaulio čempionate

Lietuvos irkluotojai 2016 metų Rio olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabro ir bronzos medalius, o po metų vykusiame pasaulio čempionate kiek netikėtai aukso medalius iškovojo vyrų keturvietės įgula. Olimpinėse žaidynėse medalius iškovojusios dvivietės įgulos planetos pirmenybėse liko ketvirtos, tačiau bent jau merginų dietą galima lengvai paaiškinti – Mildos Valčiukaitės olimpinė partnerė Donata Karalienė baigė karjerą, tad į valtį sėdo Ieva Adomavičiūtė. Nors merginos puikiai pažįsta viena kitą, tačiau laiko suderinti irklus vis tiek reikia.

Tai jos įrodė jau po metų, kai tapo pasaulio čempionėmis 2018-ųjų čempionate Plovdive. Mindaugas Griškonis čia jau dalyvavo vienas ir laimėjo bronzos apdovanojimą. Tad į 2019 metų čempionatą Lietuvos rinktinė vyko su didelėmis viltimis ir užduotimis kautis ne tik dėl medalių, bet ir dėl vietų Tokijo žaidynėse 2020 metais. Įvykdyti pavyko tik dalį šio plano.

Geriausiai čia pasirodė 33 metų jau sulaukęs M. Griškonis. Sugrįžęs į vienvietę jis iškovojo ketvirtą vietą bei olimpinį kelialapį. Kelialapius iškovojo ir dvivietės Sauliaus Ritterio ir Dovydo Nemeravičiaus bei M. Valčiukaitės ir I. Adomavičiūtės įgulos, tačiau užimtos atitinkamai 11-oji ir 9-oji vietos tikrai netenkina nei pačių sportininkų, nei federacijos. Nesvarbu, kad iš jos sklindanti informacija skamba kitaip.

Ta pati keturvietės įgula, 2017 metų čempionate įrašiusi savo vardus aukso raidėmis, liko vos C finale be olimpinio kelialapio ir su 15 vieta bendroje įskaitoje iš 17 startavusių valčių.

Moterų krepšinio rinktinės startas atrankoje į Europos čempionatą

Lietuvos moterų krepšiniui 2019 metai buvo ir istoriniai, ir – eilinį kartą – labai nesėkmingi. Mergaičių U-16 rinktinė Europos čempionate iškovojo sidabrą, o viso pasaulio krepšinio padangę ryškiai nušvietė naujos superžvaigždutės Justės Jocytės šviesa. 13-metė netrukus debiutavo moterų lygoje, o spalio mėnesį – net ir moterų rinktinėje. Tačiau tuo pozityvas ir baigiasi.

Istoriniame dugne esantis Lietuvos moterų krepšinis iš jo toliau nekyla, nepaisant triuškinamos pergalės 108:43 prieš Albaniją. Jau antrose atrankos į kitų metų Europos čempionatą rungtynėse lietuvės be jokių vilčių 51:74 pralaimėjo Turkijai ir susikomplikavo šansus žengti į kitą etapą.

1997 metų Europos čempionė Lietuva jau praleido du iš eilės moterų Europos čempionatus, gali būti, kad teks praleisti ir trečią. Solidžiau sužaisti su turkėmis nepadėjo ir tai, kad komanda iš esmės iškart rengėsi būtent toms rungtynėms, o turkės žaidė su grupės lyderėmis serbėmis.

Po pralaimėjimo Turkijai viena iš rinktinės lyderių Kamilė Nacickaitė socialiniame tinkle „Twitter“ užpylė purvo ant situacijos rinktinėje, tačiau niekam nieko plačiau nepaaiškino ir su žiniasklaida nebendrauja. Akivaizdu, kad rinktinėje ne viskas gerai, o kitų metų vasarį laukiantis mačas su Serbija gali baigtis dar vienu skaudžiu sutriuškinimu.