Sportas

2019.12.25 11:58

Kur dingo kalėdinės futbolo rungtynės? Prarastos karalienės Viktorijos laikų tradicijos istorija

LRT.lt2019.12.25 11:58

Kadaise futbolas buvo toks pat neatsiejamas nuo Kalėdų kaip karalienės kalba ar dešrelės tešloje – bet ar tai galima vadinti šventinių linksmybių dalimi ar tiesiog nevykusiu pokštu, klausia tinklalapio „Four Four Two“ žurnalistas Paulis Brownas. 

Futbolo aistruoliams žiemos švenčių laikotarpis – tikra linksmybių fiesta, mat kalendorius „prifarširuojamas“ įvairių renginių ne prasčiau nei kalakuto papilvė šalavijų ir svogūnų. Tačiau pačios Kalėdos yra diena be futbolo – ištikimiausi gerbėjai Anglijoje paliekami kentėti ištęstą karalienės kalbą, pasenusius anekdotus ir pagyvenusių giminaičių glamones.

Bet taip buvo ne visada – iki pat 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio futbolas tradiciškai buvo žaidžiamas per Kalėdas.

Tai buvo labai logiška, ypač pradžioje, nes Kalėdos buvo viena iš nedaugelio valstybinių švenčių, o futbolas – vienas iš nedaugelio visiems prieinamų smagių laiko leidimo būdų. Dar prieš televizijai įsiveržiant į mūsų namus ir gyvenimus, nebuvo galimybės klestelėti ant sofos ir įsijungti specialią kalėdinę mėgstamo serialo seriją, todėl liaudis apsivyniodavo ką tik Kalėdų Senelio atneštus šalikus, užsimaukšlindavo kepures ir traukdavo žiūrėti futbolo. Būdavo sudaroma visa renginių programa tiek pirmajai, tiek antrajai Kalėdų dienai. Karalienės Viktorijos laikais, kai gimė daugelis šiuolaikinių Kalėdų tradicijų, futbolas buvo neatsiejama Kalėdų dalis.

Dvi dienos, trejos rungtynės

1888 m. Liverpulio „Everton“ sužaidė dvejas rungtynes pirmąją ir vienerias antrąją Kalėdų dieną. Visos trejos rungtynės vyko „Anfield“ stadione, kur ši komanda žaidė prieš persikeldama į „Goodison Park“. Kalėdų rytą Lankašyro taurės turnyre „Everton“ susitiko su „Blackburn Park Road“ ir išplėšė sunkią pergalę 3:2. Po pietų kasmetinėse draugiškose rungtynėse „Everton“ sutriuškino „Ulster FC“ 3:0, paskutinį įvartį įmušė „Everton“ vartininkas Charles'as Jolliffe, tuo ypač pradžiugindamas 2 tūkst. sirgalių – didžiulę minią tiems laikams. Antrosios Kalėdų dienos rungtynės su „Bootle“ nebuvo tokios smagios, nes vyko pilant krušai ir baigėsi nerezultatyviomis lygiosiomis 0:0.

Pirmose 1889 m. Kalėdų dieną vykusiose futbolo lygos rungtynėse susitiko „Preston North End“ ir „Aston Villa“. Nenugalimieji „Preston“ tuo metu buvo dar nenukarūnuoti lygos čempionai, bet „Villa“ buvo laimėjusi ankstesnę Anglijos grandų dvikovą. Todėl šios rungtynės tapo tikru kalėdiniu fejerverku, privertusiu 9 tūkst. žiūrovų atidėti į šalį lėkštes su keptu kalakutu ir skubėti į stadioną sumušant jaunos lygos lankomumo rekordą.

Rungtynių didvyriu tapo „Preston“ atstovaujantis baisusis Nickas Rossas, gąsdinęs varžovus šnypštimu pro išpuvusius dantis. N. Rosso įvartis anksti išvedė komandą į priekį, tačiau dar iki pertraukos „Villa“ į varžovų spurtą atsakė dviem įvarčiais. Antroje rungtynių pusėje N. Rossas tolimu taikliu smūgiu rezultatą išlygino, o netrukus pelnė ir trečiąjį – pergalingą – įvartį. Kovingos rungtynės baigėsi „Preston“ pergale 3:2.

Per Kalėdas klubai dažnai žaisdavo derbius. Bene garsiausias jų mačas buvo tarp „Blackburn Rovers“ ir „Darwen“. 1890 m. šių komandų susidūrimas „Ewood Park“ stadione baigėsi visuotinėmis riaušėmis, kuriose kalėdinės dvasios nedaug bebuvo juntama.

„Rovers“, saugoję geriausius savo žaidėjus rytdienos rungtynėms su „Wolves“, pakėlė nuo suolelio atsarginius. Įsižeidę „Darwen“ komandos atstovai iš pradžių iš viso atsisakė žaisti, bet vėliau suformavo šiokį tokį savo vienuoliktuką. Tuo metu keli tūkstančiai abiejų komandų aistruolių pasijuto apgauti ir vieningai ėmė reikšti nepasitenkinimą. „Įsiaudrinusi minia įsiveržė į aikštę, sulaužė vartus ir apgadino tribūnas, – rašė „The Birmingham Daily Post“. – Jokios rungtynės po to jau nebevyko.“

Futbolo lygai plečiantis, žiemos švenčių metu klubai vis dažniau leisdavosi į ilgesnes keliones. Jokių viešojo transporto apribojimų tuo metu nebuvo, todėl aistruoliai netrukdomi galėjo traukiniais ar autobusais sekti savo mylimą komandą. Buvo įprasta, kad pirmą Kalėdų dieną žaidusios komandos antrąją Kalėdų dieną susitikdavo atsakomųjų rungtynių taip užtikrinant, kad abi komandos šventinėmis dienomis būtų nuvažiavusios tą patį atstumą.

1908 m. net keliose kalėdiniu laikotarpiu vykusiose rungtynėse užfiksuoti veidrodiniai rezultatai, pavyzdžiui, pirmąją Kalėdų dieną „Manchester City“ nugalėjo „Chelsea“ 2:1, o antrąją Kalėdų dieną „Chelsea“ nugalėjo „City“ 2:1. Arba „Bristol City“ parklupdė „Bradford City“ 1:0, bet kitą dieną šie atsirevanšavo nugalėdami „Bristol City“ taip pat 1:0. „Forma šiose rungtynėse neturi lemiamos įtakos, – paskelbus kalėdinių varžybų tvarkaraštį, rašė „The Times“. – Svarbų vaidmenį vaidina traumos ir įtampa, o sėkmingai pasirodo stipriausią atsarginių žaidėjų suolelį turinti komanda.“

Gyvybės ir mirties klausimas

1909 m. kalėdinės rungtynės tarp „Partick Thistle“ ir „Hibernian“ baigėsi tragiškai, „Hibs“ ir Škotijos rinktinės gynėjui Jamesui Mainui patyrus mirtiną traumą. „Partick Thistle“ stadionas buvo padengtas ledu, todėl J. Mainas komandos draugams sakė, kad, žaisdami ant tokios apgaulingos dangos, jie rizikuoja „gyvybe ar bent jau galūnėmis“.

Prieš pat pirmojo kėlinio pabaigą netyčia paslydęs jis susidūrė su „Partick“ žaidėju Franku Branscombe'u ir buvo išneštas iš aikštės su rimtais nubrozdinimais ir futbolo batelių antspaudu ant pilvo. „Nukraujavę“ svečiai pralaimėjo 1:3. J. Mainas grįžo namo, tačiau netrukus buvo išgabentas į ligoninę, kur nustatyta, kad jam trūkusi žarna. Skubiai atlikta operacija sportininkui nebepadėjo – kitą dieną jis mirė.

Visgi pačios garsiausios kalėdinės rungtynės įvyko 1914 m., kai dėl galimybės paspardyti kamuolį į vartus buvo trumpam sustabdytas vienas žiauriausių konfliktų žmonijos istorijoje. Pirmajame pasauliniame kare per neoficialiai paskelbtas „Kalėdų paliaubas“ apie 100 tūkst. kareivių Vakarų fronte keitėsi dovanomis, giedojo kalėdines giesmes ir žaidė futbolą. Šios rungtynės apipintos paslaptimis, tačiau kareivių laiškai įrodo, kad jos iš tiesų vyko. Neseniai rastas 1-ojo bataliono grenadierių sargybos vyr. seržanto Clemento Barkerio laiškas atskleidžia, kaip viskas prasidėjo.

„Vokietis žvilgtelėjo iš apkasų – niekas nešaudo, – rašo jis. – Mūsų vyrai padarė tą patį, o tada keletas mūsiškių išlindo, susirinko kritusiuosius (69) ir juos palaidojo. Netrukus kažkas iš mūsų apkasų išspyrė kamuolį, ir prasidėjo futbolo rungtynės tarp vokiečių ir anglų.“ Seržantas Barkeris iš karo grįžo gyvas, tačiau daugiau kaip 16 mln. kareivių ir civilių žuvo.

Dėl nutraukto Futbolo lygos čempionato ir žaidėjų vyrų trūkumo Pirmojo pasaulinio karo metu buvo suformuota keletas moterų futbolo komandų – garsiausias moterų klubas „Dick, Kerr’s Ladies“ pirmąsias savo rungtynes sužaidė 1917 m. Kalėdų dieną. Draugams ir mylimiesiems kovojant kontinentinėje Europoje, šventiniai renginiai, žinoma, buvo ribojami, tačiau buvo manoma, kad kalėdinės futbolo rungtynės galėtų pakelti žiūrovams ūpą ir padėtų surinkti lėšų labdarai.

Kapitonės Alice Kell į priekį vedama vienuolikė buvo sudaryta iš Prestone įsikūrusiame ir ponams Dickui bei Kerrui priklausiusiame amunicijos fabrike dirbusių merginų. Kalėdinėse rungtynėse „Deepdale“ stadione „Dick, Kerr’s Ladies“ susitiko su „Coulthard“ fabriko komanda ir nugalėjo priešininkes 4:0. „Jų žaidimas atakoje dažnai buvo stulbinamai geras, – rašė „The Daily Post“. – Keletas merginų pademonstravo itin gerą kamuolio valdymo techniką.“ Kalėdines rungtynes stebėjo 10 tūkst. žiūrovų, jie vietos ligoninei paaukojo 488 Didžiosios Britanijos svarus.

Futbolo rungtynės religinės šventės metu vis dar buvo ginčytinas klausimas, ypač turint omenyje, kad sekmadieniais futbolas tais laikas dar būdavo draudžiamas ir kai kurie žaidėjai atsisakydavo žaisti Kalėdų dieną vykstančiose rungtynėse. Dalyvavimas buvo savanoriškas, nes Futbolo asociacijos taisyklėse buvo numatyta, kad „nė vienas klubas negali būti verčiamas žaisti Didįjį penktadienį ar Kalėdų dieną“. Anglijos futbolo žvaigždės, rinktinės nariai Arthuras Bridgettas, atstovaujantis „Sunderland“ klubui, ir Haroldas Flemingas iš „Swindon“ komandos atsisakė žaisti, motyvuodami religiniais įsitikinimais.

Iki pat 1925 m. visa „Arsenal“ komanda dėl savų religinių įsitikinimų nežaisdavo kalėdinių rungtynių. Žemė, ant kurios buvo pastatytas „Highbury“ stadionas, priklausė Šv. Jono dieviškajam koledžui, todėl klubo nuomos sutartyje buvo įrašytas punktas, draudžiantis žaisti religinių švenčių metu. Tačiau 1925 m. „Arsenal“ žemę išsipirko ir 11 val. 15 min. Kalėdų rytą 33,5 tūkst. žiūrovų akivaizdoje sužaidė pirmąsias kalėdines rungtynes su „Notts County“, pasiekdami užtikrintą pergalę 3:0.

Rūkas galvose

Įtemptas rungtynių tvarkaraštis per žiemos šventes klubams nešė nemažą pelną, tačiau žaidėjams daug džiaugsmo neteikė. Daugelis jų buvo mėgėjai išgerti, sunkiai atsispiriantys šventinėms pagundoms. Kai kurie klubai savo žaidėjams net dovanodavo alkoholinius gėrimus Kalėdų proga.

„Clapton Orient“ snaiperis Tedas Crawfordas, vėliau tapęs populiariu treneriu, prisimena, kaip 1931 m. į kalėdines rungtynes su „Bournemouth“ visi jo komandos draugai atvyko išgėrę dėl to, kad treneris jiems padovanojo alaus statinaitę. Aikštėje T. Crawfordui dvejinosi akyse, o rungtynes puolėjas baigė palaimingai snūduriuodamas ant žolės. „Clapton (dabar Leyton) Orient“ tas rungtynes pralaimėjo 1:2, bet sugebėjo gana greitai išsiblaivyti, kad antrąją Kalėdų dieną atsirevanšuotų 1:0.

1937 m. Kalėdų dieną virš stadionų tvyrojo ne alkoholio tvaikas, o rūkas. Britaniją užklojo tiršto rūko skraistė, privertusi atšaukti arba atidėti daugelį numatytų rungtynių. Visgi „Chelsea“ ir „Charlton“ komandų susitikimą „Stamford Bridge“ stadione buvo nuspręsta pradėti. Rungtynių pradžioje abi komandos apsikeitė įvarčiais, tačiau antroje susitikimo pusėje rūkas pasidarė toks tirštas, kad „Charlton“ vartininkas Samas Bartramas nebegalėjo įžiūrėti savo komandos draugų aikštėje. „Mes turėjome iniciatyvą, – prisimena jis savo autobiografijoje. – Tačiau mano komandai atakuojant, mačiau vis mažiau ir mažiau figūrų aikštėje.“

S. Bartramas vaikštinėjo pirmyn atgal palei vartų liniją, įsitikinęs, kad jo komanda užspaudusi priešininkus jų aikštės pusėje. Po kelių vienatvėje praleistų minučių iš rūko išniro nematyta žmogysta. „Ką, dėl Dievo meilės, tu čia veiki? – paklausė apstulbęs policijos pareigūnas. – Rungtynės buvo sustabdytos prieš 15 minučių. Aikštė visiškai tuščia.“ „Kai apgraibomis nusigavau iki rūbinės, – rašo S. Bartramas, – mano komandos draugai jau buvo išlindę iš dušo ir juokėsi susiėmę už pilvų.“

Antrojo pasaulinio karo metais kalėdinių futbolo rungtynių tradicija nenutrūko. 1940 m. gruodžio 25 d. „Norwich“ susitiko su „Brighton & Hove Albion“. Pastarieji į rungtynes atsivežė vos penkis futbolininkus – vieną iš suaugusiųjų komandos, tris jaunius ir vieną iš kažkur pasiskolintą. Vienuoliktuką jiems pavyko sudaryti pasitelkus savanorius iš žiūrovų. „Norwich“ varžovus sutriuškino 18:0, šešis įvarčius pelnė Fredas Chadwickas.

Per 40 rungtynių, sužaistų 1940 m. Kalėdų dieną, buvo įmušta 210 įvarčių. „Southend“ sutriuškino „Clapton Orient“ 9:3, „Bournemouth“ parklupdė „Bristol City“ 7:1, „Mansfield“ nugalėjo „Stoke“ 7:2, o „Bury“ sužaidė lygiosiomis su „Halifax“ 5:5.

Kai kurios komandos Kalėdų dieną žaisdavo net dvejas rungtynes. Iš ryto „Leicester“ pralaimėjo „Northampton“ 2:5, bet po pietų „Northampton“ jau turėjo pripažinti „Leicester“ pranašumą 2:7. Kadangi kviestiniams žaidėjams buvo leista išbėgti į aikštę su skirtingomis komandomis, Tommy Lawtonas iš ryto žaidė už „Everton“ rungtynėse prieš „Liverpool“, o po pietų atstovavo „Tranmere“ dvikovoje su „Crewe“. O Lenas Shackletonas, iš ryto vedęs „Bradford Park Avenue“ į kovą prieš „Leeds“, pavakarį jau mušė įvarčius į „Huddersfield“ vartus, atstovaudamas „Bradford City“.

1949 m. pokariniam futbolui pasiekus populiarumo viršūnę, beveik 3,5 mln. aistruolių apsilankė Futbolo lygos kalėdinėje programoje, kurią sudarė trejos rungtynės per keturias dienas. Į nuolatinių aistruolių minias įsiliedavo ir tie, kam kalėdinės rungtynės buvo vienintelė stebima futbolo dvikova per visą sezoną. To meto rungtynių reportažai pabrėžia itin džiugią atmosferą. Prieš startinį švilpuką aistruoliai kartu giedodavo kalėdines giesmes, per rankas siųsdavo cigarą ar šildančio gėrimo buteliuką. Rungtynių programėlę puošė bugienio šakelės ir atitinkamo klubo vadovų bei žaidėjų sveikinimai.

Buvo ir keistų pokarinio futbolo tradicijų. Pavyzdžiui, Kalėdų dieną aistruoliai žaidėjus apmėtydavo apelsino žievelėmis. Tuo metu apelsinai buvo itin deficitinė prabangos prekė ir populiari kalėdinė dovana. „Žmonės saugodavo apelsinus savo kalėdinėse kojinėse vien tam, kad atsineštų į stadioną ir apmėtytų jais varžovų komandos futbolininkus“, – prisimena „Manchester United“ atstovavęs Charlie Mittenas.

Šventinė Europa

Kalėdų dieną buvo žaidžiamos ne tik Anglijos lygos rungtynės. 1955 m. gruodžio 25 d. buvo sužaistas pirmasis naujojo Mugių taurės turnyro, Europos lygos pirmtako, mačas. Susitiko „Barcelona“ vienuolikė (tiesą pasakius, papildyta vienu žaidėju iš „Espanyol“) ir Kopenhagos „Staevnet“ komanda. Barselonos „Camp Nou“ stadione vykusiose rungtynėse po pirmojo kėlinio šeimininkai pirmavo 4:0.

Antrajame kėlinyje „Staevnet“ pavyko įmušti porą įvarčių, bet rungtynes, kuriose vieną įvartį pelnė garsusis Laszlo Kubala, užtikrintai 6:2 laimėjo „Barcelona“. Tą pačią dieną vykusiame pirmosios Europos taurės ketvirtfinalyje Madrido „Real“ 4:0 sutriuškino Belgrado „Partizan“. Ketvirtą „Real“ įvartį šiose rungtynėse pelnė Alfredo Di Stefano. Tais metais „Barcelona“ iškovojo Mugių taurę, o Madrido „Real“ atiteko Europos taurė.

Kalėdų dieną vyksta ir tarptautinės futbolo varžybos, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, kur gruodžio 25 d. Argentina, Brazilija, Ekvadoras ir Paragvajus sužaidė lygiosiomis „Copa America“ turnyre. Europoje Prancūzija per 1952, 1955 ir 1963 metų Kalėdas yra žaidusi draugiškas rungtynes su Belgija ir visas trejas pralaimėjusi bei 1957 m. sužaidusi lygiosiomis 2:2 su Bulgarija. Tarp nevengiančių per žiemos šventes paspardyti kamuolį galima paminėti Kiniją, Pietų Korėją, Izraelį, Palestiną, Ganą ir Uzbekistaną. Jei pažvelgtume į ne tokią tolimą praeitį, 2012 m. gruodžio 25 d. Dohoje vykusiose draugiškose rungtynėse Jungtiniai Arabų Emyratai 2:0 nugalėjo Jemeną.

Kalbant apie baltas Kalėdas, 1956 m. Kalėdos buvo vienos balčiausių per visą istoriją. „Oficialūs Futbolo lygos asmenys paprastai nesvajoja apie baltas Kalėdas“, – situaciją pakomentavo „The Guardian“. Visgi, nepaisant to, kad prastas oras ir degalų trūkumas daugelį potencialių žiūrovų įkalino namuose, kalėdiniai futbolo renginiai vyko, kaip suplanuota. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje futbolininkai buvo kieti vyrukai, todėl varžybos vykdavo net iki čiurnų braidžiojant po sniegą ar košiant lediniam vėjui. Tik vieną kartą organizatoriai pasidavė gamtos stichijai – „Coventry“ rungtynės Niuporte buvo nutrauktos dėl pūgos, o atsakomasis susitikimas antrąją Kalėdų dieną – atidėtas. Vėliau „The Guardian“ apie nelaiminguosius „Coventry“ rašė kaip apie „komandą, kurią Kalėdų Senelis užmiršo“.

1957 m. Kalėdos buvo paskutinės, per kurias buvo parengta visa Futbolo lygos šventinė programa. Atsiradus prožektoriams ir pradėjus rengti vakarines rungtynes, nebeliko poreikio kuo daugiau rungtynių suplanuoti šventinėmis dienomis, o ir aistruoliai, pasirodo, buvo visai nieko prieš Kalėdas leisti su šeimomis prie šventinio stalo. 1957 m. gruodžio 25 d. pirmajame divizione „Blackpool“ sutriuškino „Leicester“ 5:1, „Manchester United“ nepaliko jokių šansų „Luton“ 3:0, o „Sheffield Wednesday“ ir „Preston“ rungtynėse buvo užfiksuotos rezultatyvios lygiosios 4:4. „Chelsea“ 7:4 nugalėjo „Portsmouth“ rungtynėse, kuriose septyniolikmetis Jimmy Greavesas mėlyniesiems pelnė net keturis įvarčius.

1958 m. gruodžio 25 d. sužaistos vos trejos pirmojo diviziono rungtynės, o 1959 m. – tik vienerios. Paskutinis Kalėdų dieną surengtas Anglijos lygos komandų susitikimas buvo 1965 m. įvykęs „Blackpool“ ir „Blackburn“ mačas. 21 tūkst. aistruolių akyse „Blackpool“ nugalėjo varžovus 4:2. Škotijoje, kur futbolo per Kalėdas tradicija nebuvo taip aistringai puoselėjama kaip Anglijoje, rungtynės vykdavo tik tuomet, kai gruodžio 25 d. pasitaikydavo šeštadienį. Paskutinės tokios varžybos vyko 1976 m.: „Clydebank“ susitiko su „St Mirren“ (2:2), o „Alloa“ žaidė su „Cowdenbeath“ (2:1).

1983 m. buvo planuota atgaivinti futbolo per Kalėdas tradiciją, tačiau visos pastangos nuėjo perniek. Kalėdų rytą, 11 val., trečiojo diviziono „Brentford“ turėjo susitikti su „Wimbledon“.

„Tikimės atgaivinti seną tradiciją, kai Kalėdų rytą vyras išeina į stadioną, o žmona kepa kalakutą“, – kalbėjo „Brentford“ atstovas Ericas White`as. Tačiau tokie gana seksistiniai pasisakymai atsisuko prieš organizatorius ir dėl aistruolių protestų rungtynes teko perkelti į Kūčių vakarą. „Wimbledon“ laimėjo 4:3.

Šiaurės Airijoje futbolas vis dar žaidžiamas per Kalėdas – gruodžio 25 d. čia vyksta „Steel and Sons“ taurės finalas. Vidutinio pajėgumo komandų turnyras, kurį dešimtajame XIX a. dešimtmetyje inicijavo Belfasto juvelyras Davidas Steelas, vyksta jau beveik 120 metų. 2012 m. šį finalą laimėjo „Glentoran II“ („Premier“ lygos komandos rezervistai), 3:0 užtikrintai nugalėję „Ards“. Tačiau nustačius, kad nugalėtojai ankstesniame ture buvo į aikštę išleidę neregistruotą žaidėją, taurė iš jų buvo atimta.

Atsiradus televizijai

Sofos „aistruoliai“ šiais laikais per Kalėdas gali mėgautis televizijos transliuojamomis rungtynėmis, tačiau kol nebuvo „Premier“ lygos, futbolo transliacijos retai papildydavo televizijos ar radijo programų tinklelį.

1930 m. pasigirdus pirmosioms radijo transliacijoms, BBC įteikė futbolo aistruoliams antrosios Kalėdų dienos dovanėlę – paleido tiesioginį antrojo „Arsenal“ ir „Manchester City“ rungtynių kėlinio komentarą. Šių komandų rungtynės pirmąją Kalėdų dieną „Maine Road“ stadione pasibaigė lygiosiomis 1:1, o radijo klausytojai turėjo progą išgirsti, kaip „Highbury“ aikštėje „Arsenal“ įveikė savo varžovą 3:1. Tąkart rungtynes komentavo pirmasis futbolo komentatorius George'as Allisonas, vėliau tapęs „Arsenal“ vyriausiuoju treneriu.

1939 m. antrąją Kalėdų dieną futbolo mėgėjai turėjo galimybę išklausyti jau karo metu vykusias rungtynes tarp „Sheffield Wednesday“ ir „Chesterfield“. Ar bent jau kokią jų dalį, nes programa tetruko 30 minučių. Pirmosios nuo pradžios iki galo transliuotos kalėdinės rungtynės buvo 1946 m. gruodžio 26 d., vykęs „Brentford“ ir „Sheffield United“ komandų susitikimas. Tąkart „Brentford“ nugalėjo 2:1, o rungtynių radijo transliacijos tapo įprastu garsiniu Kalėdų fonu.

Kalėdinė televizijos programa kurį laiką vertėsi be futbolo transliacijų. „Dienos rungtynės“ pradėtos rodyti 1964 m., tačiau pirmosios šventinės laidos į eterį išėjo tik 1970 m. gruodžio 26 d. Per žiemos šventes futbolo aistruoliams buvo siūlomos įvairios laidos apie futbolą, bet Futbolo lygos skrudžams baiminantis, kad televizijos transliacijos sumažins jų pelną, tiesioginių rungtynių transliacijų nebuvo.

Tik devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje lyga galų gale pasirašė sutartį su televizija dėl rungtynių transliacijos ir 1988 m. gruodžio 27 d. ITV savo žiūrovams pasiūlė kalėdines futbolo rungtynes per televiziją – „Norwich“ prieš „West Ham“ tiesiogiai iš „Carrow Road“ stadiono. „Norwich“ iškovojo pergalę rezultatu 2:1, o tą susitikimą komentavęs Martinas Tyleris net ir šiandien, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, vis dar komentuoja kalėdines futbolo rungtynes.