Sportas

2019.12.03 21:42

Sūnumi pasidžiaugęs Sabonis parodė, jog laukia LKF prezidento kadencijos pabaigos

LRT.lt2019.12.03 21:42

Antradienio vakarą Kaune įvyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) organizuoti metiniai „Krepšinio namų“ apdovanojimai, kurių metu išrinkti šios sporto šakos geriausieji mūsų šalyje.

Labiausiai nusipelniusiu metų krepšininku tapo Indianos „Pacers“ aukštaūgis Domantas Sabonis, ceremonijoje pats negalėjęs dalyvauti.

Už jį apdovanojimą atsiėmė jo tėtis ir LKF prezidentas Arvydas Sabonis, kuris po renginio sutiko ir pabendrauti su žurnalistais.

– Arvydai, kaip vertinate šiuos krepšinio metus Lietuvoje?

– Patys žinot, patys matėt. Gal ne tiek, kiek tikėtasi. Pergalių visada tikiesi daugiau. Merginos šįmet staigmeną padarė, vaikinams ne visur pasisekė. Rinktinė visai savo vietoj, mat neprarado galimybių ir toliau kovoti dėl olimpinio kelialapio.

– Kaip, apskritai, smagu dėl tos merginų sėkmės? Labai seniai buvo, kad merginų rinktinė laimi medalius, o vaikinai lieka be apdovanojimų.

– Matai, visko būna. Komanda turi lyderę, taip, jaunesnę, bet niekas nekaltas, kad ji gimė Lietuvoje ir gerai žaidžia. Čia tiktai džiaugtis reikia ir linkėti jai sveikatos ir sėkmės.

– Kokie tikslai kitiems metams? Kokie iššūkiai lydės?

– Kaip galvojate, kokie tikslai gali būti? Tikslai yra pranešti: 1–8 vieta jaunimui ir mums, žinoma, patekti į Olimpines žaidynes. Merginos kaunasi dėl Europos medalių. Vasarį prasideda langai, nežinau, reikia laimėti (jei kalbame apie Europą). Na, o jaunimui, tai ką žinau, reikia daugiau medalių laimėti, kad ir jums ramiau būtų. Taigi jūs irgi žmonės, pailsėti norite, o dabar tiek darbo turite.

– Kokia šių apdovanojimų prasmė jauniems žmonėms?

– Kaip jums atrodo? Na, transliuoja internetinėje erdvėje, vat ir jūs susirinkę parašysite apie juos. Manau, kad tai duoda stimulą. Gal kažkam ir stogas nuvažiuos nuo to, bet tai yra pavyzdys kitiems nominuotiesiems. Tai yra postūmis ir motyvacija dirbti dar daugiau.

– Domantas Sabonis irgi laimėjo titulą, jūs, kaip ir kiti tėveliai, atsiėmėte apdovanojimą. Kiek laiko turi Domantas sekti ir domėtis Lietuvos krepšinio kasdienybe?

– Visiems tėvams yra smagu ir malonu, kai vaikui sekasi ir jis gauna tą apdovanojimą ar įmeta daugiau taškų. Nemanau, kad jis turi daug laiko. Aišku, yra savaitės, kai mažiau kelionių, bet šiaip nėra kada. Žinoma, jis patenkintas.

– Ar esate patenkintas Domanto tobulėjimu? Šis sezonas geriausias karjeroje jam.

– Kol kas jam kiekvienas sezonas geriausias, nes jis tik lipa į viršų. Šiąnakt net žiūrėjau. Gaila, prisirinko pražangų, gal būtų trigubą dublį surinkęs. Įdomiau, kaip bus, kai po traumos grįš Victoras Oladipo – kaip jie susistyguos ir kur bus.

– Kiti metai jums federacijos prezidento kėdėje gali būti paskutiniai. Ką dar norėtumėte nuveikti?

– Kodėl gali būti? Bus! Kaip tai gali būti... Čia negali nieko būti. Ką padaryti? Kažko tyčia nėra, ką daryti. Viskas, kas buvo užsibrėžta, yra daroma. Ne dėl mūsų viskas prailgo su „Krepšinio namais“, kurie jums nelabai patinka, bet jie statomi. Tikėsimės, kad bus pastatyti.

– Kokia dabar jų stadija?

– Nuvažiuokite ir pažiūrėkite.

– Ar matote, kas galėtų jus pakeisti prezidento poste?

– Čia jau jūsų problemos. Aš jau laukiu olimpinių – duok, Dieve, išeitų mūsiškiai ir... buvo malonu su jumis padirbėti.