Sportas

2019.12.11 17:42

Įrodyta moksliškai – futbolo žaidėjams smarkiai padidėja galimybė sirgti silpnaprotyste. Ką daryti?

LRT.lt2019.12.11 17:42

Glazgo universiteto mokslininkai didžiuliame tyrime įrodė, kad buvusiems profesionaliems futbolininkams yra daug didesnė tikimybė kentėti nuo silpnaprotystės nei kitiems žmonėms. Futbolo pasaulyje tai paskatino kalbas apie reikalingas kamuolio smūgiavimo galva permainas, o JAV jau ėmėsi veiksmų. Kaip ši mokslininkų išvada gali paveikti futbolą?

Glazgo universitete buvo atliktas pirmas tokio pobūdžio ir gylio mokslinis tyrimas, jo rezultatai iš tiesų stulbina. Jeigu tu esi buvęs profesionalus futbolininkas, tikimybė, kad mirsi paveiktas silpnaprotystės, yra 3,5 karto didesnė, nei paprastam žmogui.

Apie tai, kad profesionalus futbolas gali ilgalaikėje perspektyvoje pakenkti profesionaliems sportininkams, kalbėta jau anksčiau. 1993 m. buvęs „Tottenham Hotspur“ žaidėjas Danny Blanchfloweris būdamas 67-erių mirė ilgai kentėjęs nuo Alzheimerio ligos.

2002 m. sulaukęs tik 59-erių mirė buvęs „West Brom“ futbolininkas Jeffas Astle`as. Ilgą laiką galvota, kad jis irgi mirė dėl Alzheimerio ligos, tačiau 2014 m. jo smegenis pakartotinai ištyręs Glazgo universiteto mokslininkas daktaras Willie Stewartas nustatė, kad J. Astle`as kentėjo nuo lėtinės trauminės encefalopatijos (CTE), dar vadinamos „boksininko smegenimis“.

Sportininko šeima reikalavo tyrimo, tad Anglijos Futbolo asociacija (FA) ir Profesionalių žaidėjų asociacija (PFA) užsakė tyrimą, kurį vykdė Glazgo universitetas. Mokslininkai tyrė net 7676 buvusius futbolininkus, žaidusius profesionaliai Škotijoje 1900–1976 metais, ir gautus rezultatus lygino su 23 tūkst. individų iš bendros populiacijos.

Tyrimai parodė, kad buvusių profesionalių sportininkų mirtys iki 70-ies yra kur kas retesnės, o jie turi kur kas mažesnę tikimybę mirti nuo širdies bei plaučių ligų. Vis dėlto tyrimas parodė ir kai ką kita. Buvusių žaidėjų rizika sirgti Alzheimerio liga yra penkis kartus didesnė, o tikimybė sirgti motorinių neuronų liga padidėja keturis kartus. Taip pat buvę futbolininkai dukart dažniau kenčia nuo Parkinsono ligos.

Tiesa, mokslininkai neturėjo galimybės suskaičiuoti, kiek dažnai tirti žaidėjai per savo karjerą smūgiavo kamuolį galva, tačiau koreliacija tarp smegenų ligų vis tiek yra visiškai įrodyta.

Tarptautinė futbolo asociacijos valdyba (IFAB) jau svarsto, ką daryti su šiuo tyrimu, kaip vertinti jo duomenis ir kaip žaidėjus apsaugoti nuo ligų.

JAV, kur futbolo tradicijos nėra tokios ryškios ir pokyčius padaryti bus kur kas lengviau, jau ėmėsi priemonių. Šioje šalyje futbolo treniruotėse vaikams iki 10-ies metų uždrausta smūgiuoti kamuolį galva. Tai padaryta bene 2015 metais. 11–12 metų vaikai per savaitę mokytis smūgiuoti galva gali tik 30 minučių.

Kaip rašo „The Athletic“, metas daryti pokyčius, tačiau kokius? Turbūt neįsivaizduojama, kad futbolas staiga ims ir uždraus žaisti galva. Tai yra neatsiejama šio sporto dalis, be kurios žaidimas prarastų didelę dalį savo grožio, identiteto ir t. t.

Ar tokio tyrimo rezultatai gali paveikti pačius žaidėjus, jeigu į futbolą neįsikiš institucijos? Turbūt sunku įsivaizduoti, kad dabartinis profesionalas, net ir žinodamas, kad po 20-ies metų turi kur kas daugiau šansų kentėti nuo smegenų ligos, žaisdamas aukščiausio lygio futbolą nesmūgiuos galva, jei tik gaus tokią galimybę. Tai tiesiog neįmanoma, nes sprendimai mušti galva, koja ar kita kūno dalimi atliekami per sekundės dalis ir dažniausiai yra instinktyvūs ir lemti daugybės treniruočių.

Tačiau visada yra tikimybė, kad tėvai, žinodami apie tokias rizikas, labiau pagalvos, į kokio sporto treniruotes leisti savo vaikus.

Tiesa, FIFA ir UEFA jau sugalvojo vieną iš priemonių, padėsiančių apsaugoti žaidėjus nuo skaudžių galvos traumų padarinių.

Atsiminkime praėjusio sezono čempionų lygos pusfinalį tarp „Tottenham“ ir Amsterdamo „Ajax“, kai Londono klubo žaidėjas Janas Vertonghenas nebuvo iškart pakeistas po aiškaus smūgio į galvą. Belgui buvo leista žaisti toliau, tačiau netrukus prireikė pagalbos, nes gynėjas tiesiog nesiorientavo aikštėje.

Siūloma į futbolo taisykles įvesti laikinus keitimus būtent galvos traumų atveju. Futbolininkui susitrenkus galvą, pagal siūlomą taisyklių variantą, medikai turėtų teisę jį laikinai paimti iš rungtynių. Vietoj jo į aikštę žengtų kitas žaidėjas, o medikai per 10 minučių galėtų normaliai įvertinti susižeidusiojo būklę. Ši taisyklė būtų taikoma tik dėl galvos traumų, o komanda neišnaudotų keitimo, jei susižeidęs žaidėjas po tų 10-ies minučių galėtų grįžti į aikštę. Tokie keitimai jau kurį laiką yra įvesti regbyje.

Kaip neseniai pranešė BBC, tokių keitimų galimybę svarstoma įvesti jau per 2020 metų Europos čempionatą.

Vasario mėnesį vyksiančiame IFAB metiniame suvažiavime bus svarstomi galimi taisyklių pakeitimai, o būtent laikinųjų keitimų idėja bus labai aukštai prioritetų sąraše. Jeigu tokia taisyklė bus priimta, ji greičiausiai jau bus naudojama ir „Euro 2020“ turnyre.