Šveicarijoje įsikurūsiuose Patricko Baumanno vardo FIBA krepšinio namuose trečiadienio popietę ištraukti burtai sudėliojo visus taškus ant „i“ prieš birželio mėnesį prasidėsiančias kovas keturiuose olimpinės atrankos turnyruose, iš kurių vienas birželio 23–28 dienomis vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Savo varžovus sužinojusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kovas dėl vienintelio kelialapio į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes pradės A grupėje, kur dėl dviejų bilietų į pusfinalį kovos su Venesuelos ir Pietų Korėjos rinktinėmis.
B grupės dėl galimybės varžytis pusfinalyje susigrums Slovėnijos, Lenkijos ir Angolos šalių nacionalinės ekipos.
Pusfinalio dvikovose laimėjusios komandos birželio 28 dieną kovos dėl išsvajotosios galimybės žaisti olimpinėse žaidynėse, kurių mūsų šalies krepšininkai nėra praleidę nuo 1992 metų.
Žvelgiant į ištrauktus burtus, galime teikti, kad Dariaus Maskoliūno treniruojama Lietuvos rinktinė turi puikias startines pozicijas dalyvauti jau aštuntose žaidynėse iš eilės.
Rimčiausias varžovas – vunderkindo vedami Europos čempionai
Šveicarijoje vykusioje burtų ceremonijai nė nereikėjo įpusėti, kuomet Lietuvos rinktinė sužinojo potencialiai patį stipriausią oponentą kovoje dėl kelialapio į Tokijo žaidynes.
Dar prieš burtus buvo aišku, kad Lietuvos rinktinė, patekusį į pirmąjį pagal pajėgumą atrankos turnyro komandų krepšelį, tikrai Kaune nesusitiks su Graikijos ir Rusijos rinktinėmis.
Iš antrojo komandų pajėgumo krepšį į turnyrą Kaune buvo paskirti lenkai, kurie praėjusiame pasaulio taurės turnyre pasiekė vieną iš geriausių pasirodymų šalies krepšinio istorijoje – pateko į ketvirtfinalį ir užėmė 8-ąją vietą galutinėje komandų rikiuotėje.
Visgi lenkai – ne pats prasčiausias variantas, kadangi į Kauną taip pat galėjo užsukti daugiau individualiai meistriškesnių žaidėjų turinčios Italijos arba Brazilijos rinktinės. Antrojo pajėgumo krepšelyje buvo ir čekai, kurie savo gražiu komandiniu žaidimu nepaliko abejingų pasaulio taurės turnyre Kinijoje ir finišavo šeštoje pozicijoje. Taigi Lenkijos rinktinės patekimas į turnyrą Kaune – sėkmė burtuose.
Iš trečiojo krepšelio Lietuvos rinktinė iškart žinojo, kad nesusitiks su Kroatijos krepšininkais, kurie kovos olimpiniame atrankos turnyre Splito mieste. Tokiu atveju potencialiais lietuvių varžovais liko Puerto Rikas, Turkija ir Slovėnija.
Ištraukus kamuoliukus mūsų šalies krepšininkai sužinojo patį pavojingiausią varžovą olimpinėje atrankoje – slovėnus.
2017 metų Europos čempionai, vedami superdueto – Gorano Dragičiaus ir tuomet 18-mečio Luka Dončičiaus, užfiksavo fenomenalų pasirodymą. Anksčiau tarptautinėje arenoje medalio stambiausiuose turnyruose nelaimėję slovėnai visiškai netikėtai tapo Europos karaliais.
Europos pirmenybėse G. Dragičius įmesdavo po 22,6 taško, atlikdavo po 5,6 rezultatyvaus perdavimo bei buvo pripažintas naudingiausiu turnyro krepšininku. L. Dončičius surengė svajonių debiutą stambiame turnyre su nacionaline ekipa – 14,3 taško, 8,1 atkovoto kamuolio ir 3,6 rezultatyvaus perdavimo.
Jeigu prieš olimpinį atrankos turnyrą L. Dončičius, dabar žibantis NBA čempionate ir užimantis lygoje trečiąją vietą pagal rezultatyvumą (30,1 tšk.), pranešė, kad padės slovėnams kovojant dėl bilieto į Tokijų, G. Dragičius dar po 2017 m. Europos čempionate pranešė baigiantis karjerą nacionalinėje ekipoje.
Žinoma, galbūt olimpinė svajonė privers G. Dragičių pakeisti savo sprendimą, tačiau kol nesulaukėme tokių signalų, todėl neabejotinai pačia svarbiausia olimpiniame atrankos turnyre Kaune turime laikyti slovėnų vunderkindą – L. Dončičių.
Prabėgo daugiau nei dveji metai nuo Senojo žemyno pirmenybių ir apie L. Dončičių kalba visas pasaulis. Dalaso „Mavericks“ klubui atstovaujantis žaidėjas praėjusiame sezone tapo NBA metų naujoku, o šiame netgi yra įtraukiamas į kalbas svarstant geriausio metų sezono krepšininko kandidatus.
Krepšininkas už Atlanto ne tik renka po 30,1 taško, bet ir atkovoja po 10 kamuolių bei atlieka po 9,5 rezultatyvaus perdavimo. L. Dončičius, kaip mėgstama kalbėti banaliomis klišėmis, su trigubu dubliu „flirtuoja“ kiekviename susitikime ir neretai jį surenka.
Dar labiau subrendęs bei sustiprėjęs slovėnas bus pagrindinis visų atrankos turnyro komandų galvos skausmas.
Iškyla vienintelis klausimas, kokie geri bus L. Dončičiaus pagalbininkai atrankos turnyre Kaune. Čia iškart išnyra dvi galimos kandidatūros – Madrido „Real“ klube žaidžiantis natūralizuotas aukštaūgis iš JAV Anthony Randolphas, tapęs Europos čempionu su slovėnais, bei Ispanijos krepšinio lygoje žibantis taikliarankis Klemenas Prepeličius.
Amerikiečio A. Randolpho situacija neaiški. Dar praėjusiais metais slovėnams keliose FIBA pasaulio taurės turnyro atrankos rungtynėse padėjęs aukštaūgis po pralaimėjimo turkams užsiminė, kad tikriausiai baigė karjerą Slovėnijos rinktinėje. Visgi tokio aiškaus signalo kaip G. Dragičius krepšininkas dar nepasiuntė.
K. Prepeličiaus situacija visiškai kitokia – gynėjas bus vienas svarbiausių L. Dončičiaus pašonėje žaisiančių antrosios linijos žaidėjų. Gynybą sutraukti galintis L. Dončičiui tikrai praves tritaškius puikiai pataikančio K. Prepeličiaus paslaugos.
Badolonos „Joventut“ klubui atstovaujantis K. Prepeličius Ispanijos krepšinio lygoje renka po 21,2 taško ir tritaškius realizuoja 40,6 procento tikslumu. Europos taurės turnyre krepšininkas įmeta po 16,8 taško ir atlieka po 4,5 rezultatyvaus perdavimo.
Slovėnai turėtų sulaukti sugrįžusio į rinktinę Gorano Dragičiaus brolio Zorano, kurio karjerą nekart stabdė traumos, užkirtusios kelią žaidėjui dalyvauti Europos čempionate. Krepšininkas šiuo metu žaidžia Vokietijos Ulmo „Ratiopharm“ klube ir Europos taurėje pelno po 15,4 taško, bei atlieka po 2,4 rezultatyvaus perdavimo.
Kiti pavojingi slovėnų krepšininkai – fiziškai tvirtas gynėjas Jaka Blažičius (Liublianos „Cevedita Olimpia“), Venecijos „Umana Reyer“ klube žaidžiantis aukštaūgis Gašperas Vidmaras, NBA Plėtojimosi lygoje Denverio „Nuggets“ dukterinei „Erie BayHawks“ ekipai atstovaujantis lengvasis krašto puolėjas Vlatko Čančaras
Lietuvos rinktinės potencialas ir galimybės
Lietuvos rinktinė yra daugiau nei pajėgi be problemų A grupėje susitvarkyti su Venesuelos ir Pietų Korėjos komandomis. Jeigu mūsų šalies krepšininkai susitvarkys su savo reikalais grupėje, pusfinalyje, galimai, lauktų lenkų barjeras, jeigu tikėsime, kad slovėnai įrodys savo galią B grupėje ir iškovos abi pergales.
Su dabartinės lenkų sudėties rinktine lietuviai dukart susitiko FIBA pasaulio taurės atrankos turnyre bei iškovojo abi pergales pirmajame komandų susirėmime žaisdami be pagrindinių savo krepšininkų. 2017 metų lapkričio 26 dieną Klaipėdoje vykusiame susitikime mūsų šalies krepšininkai pergalę iškovojo 75:55, o praėjusių metų birželio 28 d. Gdanske varžovus įveikė 79:61.
Nors lenkų sėkmė pasaulio taurės turnyre ir pasiektas ketvirtfinalio etapas gali signalizuoti apie išaugusį šios rinktinės potencialą, reikia nepamiršti, kad amerikiečio Mike`o Tayloro treniruojama rinktinė turbūt silpniausioje pirmojo etapo grupėje Venesuelą, Kiniją ir Dramblio Kaulo Krantą, o antrajame etape pasiekė svarbiausią pergalę, atvėrusią kelią į atkrintamąsias, kuomet buvo nugalėti rusai.
Vėliau turnyre Kinijoje lenkai buvo sutriuškinti argentiniečių, ketvirtfinalyje nugalėti ispanų, o kovoje dėl 5-8 vietų nusileido ir čekams, ir amerikiečiams. Taigi lenkai puikiai prasidėjusį turnyrą baigė keturiais pralaimėjimais paeiliui.
Jeigu lietuvių ir slovėnų nematysime žaidžiant olimpinio atrankos turnyro Kaune finale, toks scenarijus prilygtų didžiuliams netikėtumui.
Naujasis Lietuvos rinkinės vyriausiojo trenerio Dariaus Maskoliūno uždavinys – kaip kuo geriau per 2-3 pasiruošimo savaites sustyguoti komandos žaidimą.
Akivaizdu, kad D. Maskoliūnas bandys įdiegti naujas žaidimo idėjas, o pats specialistas jau yra užsiminęs, kad mato abu rinktinės bokštus – Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį – besirotuojančius tarpusavyje, o ne žaidžiančius vienu metu ant parketo.
Treneris gali išbandyti ir buvusio rinktinės vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio eroje nekviesto aukštaūgio Donato Motiejūno paslaugas. Į priekinę liniją pretenduoja sugrįžti ir dėl priekinių kryžminių kelio raiščių traumos pasaulio taurės turnyrą praleidęs Artūras Gudaitis.
Rinktinės lyderiais turėtų išlikti tie patys įtariamieji – Mantas Kalnietis, Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis. Prie svarbiausių žaidėjų reikia priskirti ir Marių Grigonį, kuris puikiai pažįsta „Žalgirio“ sistemą, kurią rinktinėje ir planuoja diegti D. Maskoliūnas. Tokiu atveju svarbiais komandos sistemos dėmenimis turėtų būti ir Edgaras Ulanovas bei Lukas Lekavičius.
Kvietimo į rinktinę sulauks ir Krasnodaro „Lokomotiv“ klube gerą žaidimą atrasti bandantis Mindaugas Kuzminiskas bei Graikijoje rungtyniaujantis veteranas Jonas Mačiulis, kuriam kiti metai rinktinėje gali būti vieni paskutinių.
Kvietimo link artėja ir Kinijoje rungtyniavęs bei šiuo metu Eurolygoje žibantis Rokas Giedraitis, nepamirštas gali būti ir traumą besigydantis Renaldas Seibutis.
Tarp potencialių kandidatų lieka Eimantas Bendžius, Adas Juškevičius, Martinas Gebenas, Artūras Milaknis bei Paulius Jankūnas.
Daug mūsų rinktinės sėkmės priklausys nuo komandinio žaidimo sustygavimo ir mokėjimo pasinaudoti savo pranašumais.
Jeigu bilieto į kitų metų olimpines žaidynes likimą lems dvikova su slovėnais, svarbiausią varžovų komandos žaidėją mes žinome. Mūsų krepšininkai gali smogti daugiau lygiaverčių krepšininkų turinčia sudėtimi bei, galų gale, namų sienomis.
Pakilimo take, pasisukusiame į Tokiją, kliūčių mažiau nei galima tikėtis, todėl reikia pasinaudoti šansu varžytis aštuntuose olimpinėse žaidynėse iš eilės.
