Ričardas Berankis sužaidė geriausia sezoną karjeroje ir pirmą kartą metus baigė būdamas 66-oje ATP reitingo vietoje. Naujam sezonui geriausias Lietuvos tenisininkas rengiasi tėvynėje, iš kurios išvyks jau netrukus medžioti antrojo karjeros kelialapio į olimpines žaidynes.
Su žiniasklaida itin retai bendraujantis R. Berankis antradienį surengė trumpą pasikalbėjimą su žurnalistais, kuriame pasidalijo 2020-ųjų planais.
Tiesa, jų nėra labai daug, nes viskas priklauso nuo rezultatų. Pozityvu tai, kad bent jau pirmąjį metų „Didžiojo kirčio“ turnyrą lietuvis pradės iškart nuo pagrindinių varžybų. Tai bus sausio pabaigoje vyksiantis „Australian Open“.
Toliau Ričardas sieks bent jau išlaikyti dabar turimą 66-ąjį reitingą ir patekti į Tokijo olimpines žaidynes. Lietuvio nuo svajonės neatbaido katastrofiškas pasirodymas Rio, kur R. Berankis tapo pirmuoju tenisininku istorijoje, pralaimėjusiu kovą 0:6, 0:6. Taip su mūsiškiu jau pirmajame rate susitvarkė australas Johnas Millmanas.
– Kaip poilsis po sezono?
– Grįžau jau prieš keletą savaičių, labai gerai pailsėjau – turėjau dvi savaites atostogų. Viskas vyksta pagal planą, šiuo metu jau 10-ą dieną treniruojuosi Lietuvoje, bet dabar periodas, kai pagrinde dirbame ties fiziniu pasiruošimu. Tai bėgimo, jėgos treniruotės, įvairūs masažai, atitampymai. Važinėju į Kauną kasdien, nes Vilniuje nėra maniežo, kuriame galėčiau bėgti.
– Metų pabaigoje esate 66-oje vietoje ATP reitinge, iškovojote šiemet keturis titulus. Ar tai vienas geriausių karjeros sezonų?
– Taip, sakyčiau, kad tai buvo pats geriausias sezonas mano suaugusiųjų karjeroje. Pergalės visos buvo pakankamai įsimintinos. Džiaugiuosi, kad pavyko praeiti „Didžiojo kirčio“ turnyruose po etapą – Vimbldone ir „US Open“. Tai buvo nelengvos pergalės, bet manau, kad vaisius davė procesas, tęstinumas, savęs pažinimas, kada daryti tai, ko reikia.
– Ką duoda ilgas buvimas Lietuvoje?
– Dabar jau gyvenu pagal režimą – ryte išvažiuoju iš namų, o vakare grįžtu. Bet smagu grįžti namo, smagu čia būti, atvirai pasakysiu. Darbo kokybė nesikeičia, bet esi su artimaisiais, šalia, namie, savo šalyje. Tai geras dalykas. Tam liko kelios dienos, savaitgalį skrendu į Prancūziją, kur sužaisiu keletą klubinių mačų, o dar kitą sekmadienį – tiesiai į Belgradą tęsti pasirengimą. Ten jau bus ir daug teniso.
– Kaip atrodys kiti metai? Laukia olimpinės žaidynės.
– Olimpiada dabar – didžiausias tikslas. Kokie bus turnyrai – dabar negaliu pasakyti. Reitingas yra aukštesnis, negu praėjusių metų pradžioje (buvo 116, dabar – 66), startuojame nuo Dohos (ATP 250 turnyras sausio 6d.), tada – „Australian Open“ pagrindas (nuo sausio 20 d.), o toliau jau nežinau. Reikės žiūrėti, kur patenku.
– Ko jums dabar trūksta iki olimpinių žaidynių?
– Aš tiksliai neskaičiavau, bet reikia išlaikyti panašų reitingą iki „Rolland Garros“, gegužės mėnesio pabaigos – tada būtų užtikrinta olimpiada. Šiuo metu patekčiau, bet reikia tai išlaikyti.
– Olimpinės žaidynės Rio jums apkarto, jau pirmajame etape pralaimėjote 0:6, 0:6. Kas jus veda link kitų – noras pasirodyti dar geriau ar tiesiog būti žaidynėse?
– Abu dalykai. Nepaneigsiu, kad užmiršau tą pralaimėjimą, jis iš tiesų buvo skaudus. Tikrai tikiuosi, kad jeigu pateksiu dar kartą – rodysiu geresnius rezultatus.
– Kokias išvadas po pasibaigusių metų darė treneris? Ar labiausiai jums trūksta ištvermės? Matėme jūsų mačą su Stafanu Tsitsipu, kuriam nedaug kuo ir nsuileidote?
– Būtent fizine jėga ir nusileidau. jeigu pažiūrėsime mačus po „US Open“, pralaimėjau kelis mačus po trijų setų, akivaizdu, kad trečiajame tekste pritrūksta dažniausiai jėgos ir ištvermės. Neneigiu to, bet dirbu tuo klausimu.
– Šiandien sužinojome, kad praturtėjote...
– Tiesiai šviesiai pasakysiu, sužinojau pats prieš pusvalandį ir tik žinau, kad pirmasis etapas yra mūsų pusėje. Bet spėju, kad procesas dar tęsis ilgai.
– Šiemet teniso bendruomenė daug kalba apie pinigus, Rogeris Federeris apie tai kalba, jūs dalijotės vienu straipsniu. Ar tikrai tenisininkai negauna tiek, kiek turėtų gauti, kaip turnyrų dalyviai?
– Šimtu procentu. Pavyzdžiui NBA atiduoda 51 proc. žaidėjams, NHL – virš 40, NFL – virš 40, mes gauname 14. Ar tai yra sąžininga? Federacijos gauna grandiozinius pinigus iš „Didžiojo kirčio“ turnyrų, bet būtent tos šalys, kuriose jie vyksta. Ar tai sąžininga, kad didžiųjų šalių atstovai turi daug didesnius finansus, kad galėtų dėliotis procesą ne pusmečiui į priekį, bet metams, gal dviems, o gal iš viso nesuka dėl to galvos?
Jeigu tiesiai šviesiai – mūsų prizai yra juokingi, o viskas laikosi iš mūsų. Žinoma, didžiąją dalį kuri pirmojo dešimtuko žaidėjai, bet be mūsų – nebūtų ir jų.
– Šiemet startavo naujo formato ATP taurės varžybos, iki kurių nedaug trūko ir Lietuvai. Kaip jas vertinate?
– Trūko labai nedaug, metų pabaigoje dariau viską, kad ten patektume, bet mums pritrūko. Labai norėjau ten būti, bet stengsimės kitais metais pasitempti.
