Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei nerimą kelia praėjusią savaitę Seime įregistruotos Loterijų ir lošimų įstatymo pataisos, kurios iš sporto atims per 500 tūkst. eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete pasiūlyta padidinti mokesčius loterijų ir lažybų organizatoriams. Įstatymo projektui komitetas jau pritarė, o Seimui svarstyti jis bus pateiktas šią savaitę.
Jei bus pritarta siūlymui didinti mokesčius, pataisos turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio 1-osios.
Loterijų organizatoriams pagal pasiūlymą mokesčiai didėtų nuo 5 iki 6 procentų. Lažybų organizatorių mokestis išaugtų nuo 15 iki 18 procentų, o nuotolinių lošimų – nuo 10 iki 13 procentų.
Nors atrodo, kad mokesčiai loterijoms padidėtų mažiausiai, D. Gudzinevičiūtė teigia, kad tai iš sporto, o konkrečiai – iš LTOK biudžeto kitiems metams atimtų pusę milijono eurų.
„LTOK biudžetui tai atsieitų apie pusę milijono eurų kitų metų biudžete – tai būtų skylė, kurios neturėtume kaip uždengti. Noriu priminti, kad kitais metais vyksta Tokijo olimpinės žaidynės, krepšinis gavo galimybę olimpinės atrankos turnyrą organizuoti Kaune ir taip pat tikisi iš mūsų finansavimo.
Suprantu, kad Seimui reikia pinigų kitiems dalykams, tad iškart noriu pasiūlyti ir šaltinį. Loterijos moka mokestį nuo bendros apyvartos, o lošimai – nuo to, kas lieka išmokėjus laimėjimą. Mažiausiai mokesčių sumoka nuotoliniai lošimai, kurie yra socialiai rizikingiausi, kalbant apie problemas, susijusias su probleminiu lošimu, ar liguisto potraukio lošti formavimusi“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė LRT.lt portalui, kad siūlymas iš pradžių buvo kur kas didesnis – loterijoms tenkančius mokesčius didinti apie 40 proc., bet galiausiai apsistota prie 20 proc. Anot jo, loterijoms mokesčiai didėtų ir taip mažiausiai.
„Mes turime išlaikyti balansą, negalime vienai rūšiai padidinti mokesčių tik 20 procentų, o kitoms didinti 50 ar net daugiau“, – komentavo V. Ąžuolas.
LTOK pateikė skaičiavimus Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai, kad loterijos į valstybės biudžetą sumoka daugiausia mokesčių, lyginant su lažybomis ar kitais azartiniais lošimais, nors pastarųjų pajamos yra kur kas didesnės. Be to, loterijos mokesčius moka nuo apyvartos, o kiti lošimai – nuo to, kas lieka išmokėjus laimėjimus.
Loterijų organizatoriai turi įstatyminę prievolę 13 proc. nuo kiekvieno už parduotus loterijos bilietus gauto euro grąžinti visuomenei: 5 proc. kaip sumokamą loterijų mokestį ir 8 proc. – kaip privalomą skirti paramą arba labdarą.
Pagrindinis LTOK pajamų šaltinis yra loterijų bendrovė „Olifėja“. Iš LTOK biudžeto finansuojamas aukščiausio meistriškumo Lietuvos sportininkų pasirengimas olimpinėms žaidynėms, dalyvavimas jose, įvairios treniruočių stovyklos ir t. t.
LTOK teigia, kad mokesčiai turėtų kilti ne taip, o labiau apmokestinti reikėtų kitas lošimų rūšis, kurios yra kur kas mažiau socialiai atsakingos, kur kas lengviau prieinamos ir sunkiau kontroliuojamos. Pavyzdžiui – nuotoliniai (internetiniai) lošimai.
„Šiuo metu Seime nagrinėjamas loterijų ir lošimų mokesčio keitimo klausimas nesprendžia aukščiau nurodytos problemos. Mokesčio pakėlimas visiems azartinių lošimų ir loterijų organizatoriams vienoda dalimi tik išlaiko esamą ydingą situaciją, kuomet mažiausią azartiškumą (ir atitinkamai mažiausiai problemų) kelianti verslo rūšis apmokestinama griežčiausiai“, – teigia LTOK.
Bent jau Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija išgirdo D. Gudzinevičiūtės argumentus – jos nariai bendrai sutarė savo frakcijose bandyti įtikinti kolegas, kad didinti mokesčio bent jau loterijoms nereikėtų. Kaip posėdžio metu teigė komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, „mes turime palaikyti ir kovoti už sportą“.
Tiesa, Sergejus Jovaiša paklausė D. Gudzinevičiūtės, ką LTOK darytų, jeigu įstatymo pataisos būtų priimtos būtent tokios, kaip dabar siūloma.
„Rezervo tam padengti mes neturime, nes rezervą mes visada kaupiame išvykti į olimpines žaidynes ir jis dabar sukauptas kitų metų žaidynėms. Rezervo nenumatytiems atvejams mes neturime. Eitume mažinimo keliu – kitaip niekaip neišeis“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Portalui LRT.lt ji taip pat teigė, kad tuomet LTOK turėtų iš naujo galvoti, ar tikrai gali padėti Lietuvos krepšinio federacijai surengti olimpinį atrankos turnyrą. Nors apie konkrečias sumas organizacijos dar nėra kalbėjusios, LTOK yra davusi pažadą padėti.
Anot LTOK skaičiavimų, padidinus mokesčius kitoms lošimo veiklos sritims, ypač nuotoliniams lošimams, valstybė į biudžetą surinktų kur kas daugiau pajamų. Būtent internetiniai lošimai Lietuvoje šiuo metu yra daugiausiai auganti azartinių žaidimų platforma. Štai 2017 m. nuotoliniai lošimai užėmė 46 proc. rinkos, o 2019 m. šis skaičius išaugo iki 55 proc.
