Sportas

2019.11.24 12:00

Pasaulio futsalo čempionatui Lietuvoje reikalingas dar vienas biudžeto milijonas, bet šalis gaus kur kas daugiau

Paulius Cubera, LRT.lt2019.11.24 12:00

Kitų metų rugsėjo ir spalio mėnesiais Lietuvoje vykstančiam pasaulio salės futbolo (vadinamojo futsalo) čempionatui surengti Lietuvos futbolo federacija prašo iš Vyriausybės papildomai virš milijono eurų, tačiau tikina, kad valstybė iš to uždirbs nepalyginamai daugiau.

Iš pradžių penkiuose Lietuvos miestuose čempionatą norėjusi surengti LFF neseniai sumažino jų skaičių iki trijų – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus. Nors LFF tikėjosi įtraukti Šiaulius ir Panevėžį, tačiau FIFA neleido to padaryti, nes šiuose miestuose trūksta pakankamos klasės viešbučių žaidėjams apgyvendinti.

Tai reiškia, kad ir reikalingas valstybės indėlis į šį renginį sumažėjo nuo anksčiau planuotų 4,2 mln. eurų iki 2,5 mln. eurų, iš kurių vienas milijonas kitų metų biudžete jau yra numatytas.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, nei LFF, nei Lietuva už čempionato organizavimą nemoka jokio mokesčio. Taip savotiškai įkandama krepšiniui, kuris vien už teisę 2020 metų birželį mūsų šalyje rengti olimpinį atrankos turnyrą paklos daugiau nei milijoną eurų.

Bendra futsalo pasaulio čempionato organizavimui reikalinga suma – 10,1 mln. eurų, tačiau didžiąją dalį šių pinigų investuoja pati FIFA.

LFF yra įsipareigojusi iš savo biudžeto skirti 900 tūkst. eurų, kurie reikalingi turnyrui parengti Lietuvos salės futbolo rinktinę.

Iš numatytų išleisti 10,1 milijono net 7,5 mln. į Lietuva ateis iš FIFA. Ši organizacija padengia iš esmės visus organizavimo kaštus – nuo apsaugos iki rinkodaros, apgyvendinimo ir logistikos. 5,5 mln. eurų FIFA skiria organizavimui, 2 mln. – komandų apgyvendinimui. Pastaroji suma atiteks visiems Lietuvos viešbučiams, kurie priims atvykstančias rinktines.

Lietuvai liekai susitvarkyti tik infrastruktūrą, kuri reikalinga priimti tokio masto varžybas. Tam iš viso reikia apie 2,5 mln. eurų.

Iš šios sumos 1,4 mln. reikalingi apmokėti arenų ir treniruočių salių nuomos išlaidas. 508 tūkst. eurų bus skiriami keturių futsalui žaisti reikalingų parketų įsigijimui, 621 tūkst. – arenų remontui.

Tiesa, kaip LRT.lt sakė E. Stankevičius, išlaidos dar gali mažėti, nes tikimasi, kad prie arenų remonto arba parketo įsigijimo galėtų prisidėti vietos savivaldybės arba pinigų galima būtų gauti iš įvairių fondų. Tiesa, pastarasis būdas yra gana lėtas, tad LFF bijo, kad iki kitų metų čempionato pradžios reikiami pokyčiai gali neįvykti, todėl ji Vyriausybės prašo papildomo milijono eurų, reikalingų, kad procesai tiesiog vyktų greičiau.

LFF argumentas prašant pinigų – visi jie liks Lietuvai. Bus sutvarkytos sporto salės, o nupirktais parketais toliau galės naudotis futbolo bendruomenė.

„LFF to parketo tikrai nereikia, mes norime tinkamai suorganizuoti čempionatą. Po jo parketas liktų savivaldybėms arba apskričių futbolo federacijoms“, – sakė E. Stankevičius.

LFF noras gauti papildomą finansavimą lapkričio 20-ąją sulaukė palaikymo ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komitete. Nors buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, dirbęs ir su 2011 metų Europos krepšinio čempionato organizacija, ir sakė, kad kiekviena sąmatos eilutė turėtų būti kruopščiai peržiūrėta.

Vienas komisijos narių Jonas Liesys pažymėjo, kad čempionato rengimas yra Lietuvos prestižo reikalas, ir paragino kolegas skirti pinigus čempionatui, pažymėdamas, kad 2,3 mln. eurų Vyriausybei nėra labai didelė suma.

Čempionato rungtynės vyks Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Siemens“ ir Klaipėdos „Švyturio“ arenose, tiesa, jos per čempionatą negalės vadintis šiais vardais. To reikalauja FIFA taisyklės.

Be to, kiekviename mieste reikalinga turėti po dvi sales treniruotėms. Vilniuje specialiai salės futbolo čempionatui bus parengta „Sportima“ ir VGTU salė, Kaune – „Kaustos“ salė ir Garliavos arenos, Klaipėdoje – Kretingos ir Palangos arenos. Dar viena arena, Prienų, pasirinkta kaip rezervinė.

Specialaus aukščiausius FIFA standartus atitinkančio parketo futsalo rungtynėms reikės Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus arenoms bei „Sportimos“ maniežui. Vieno parketo kaina yra 127 tūkst. eurų, tad taip ir susidaro minėta 508 tūkst. eurų suma.

Vienokio ar kitokio remonto reikia VGTU (beveik 400 tūkst.), „Kaustos“ (77 tūkst.) ir Palangos (14,45 tūkst.) salėms, o dar per 130 tūkst. eurų atsieis Klaipėdos ir Vilniaus arenų parengimas čempionatui.

Nauda Lietuvai

LFF skaičiuoja, kad bus ne tik suvarkyta minėta infrastruktūra, bet ir Lietuva galės nemažai uždirbti iš į čempionatą atvyksiančių sirgalių ir žaidėjų.

Pagal minimalius LFF skaičiavimus, Lietuvoje čempionato metu apsilankys bent 152 tūkstančiai sirgalių, taip pat atvyks apie pusantro tūkstančio varžybų dalyvių. Vertinant minimalias vieno turisto išlaidas per dieną, anot LFF, Lietuva gali uždirbti bent 3 mln. eurų.

Taip pat tai ir didelė reklama, mat čempionato rungtynės bus transliuojamos 120 pasaulio šalių.

Tiesa, pati LFF iš turnyro gali neuždirbti nieko, nes kol kas nėra aišku, kam atiteks pajamos už rungtynių bilietų pardavimą. Kaip LRT.lt sakė E. Stankevičius, FIFA greičiausiai tas pajamas pasiims sau, nors galutinis sprendimas dar nėra padarytas.

Už bilietų pardavimą tikimasi uždirbti apie 500 tūkst. eurų.