Šią savaitę 65-erių metų jubiliejų švęsiantis Jonas Kazlauskas jau metus yra atidėjęs trenerio darbą į šalį, tačiau brūkšnio savo karjeroje dar nebraukia. Šiuo metu jis džiaugiasi svarbiomis senelio pareigomis ir iš šalies stebi Lietuvos krepšinio aktualijas.
„Norų visada yra. Ten, kai kojom į priekį išneš, tada norų nebebus. Kol judi, vienokių ar kitokių, didesnių ar mažesnių, jų visada yra“, – apie troškimus pučiant gimtadienio torto žvakutes kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės treneris.
J. Kazlauskas stebėjo ir naujojo trenerio rinkimus. 1997-2001 ir 2012-2016 metais Lietuvos nacionalinę komandą treniravęs strategas yra patenkintas galutiniu rinkimų rezultatu ir Lietuvos krepšinio federacijos darbu sudėtingoje situacijoje.
Rinktinės vairą perimusį Darių Maskoliūną J. Kazlauskas puikiai pažįsta. Jis treniravo Kauno „Žalgirį“, kai 1999 metais D.Maskoliūnas kėlė į viršų čempionų taurę. Po metų naujasis rinktinės treneris žaidė J. Kazlausko treniruojamoje Lietuvos rinktinėje, kuri džiaugėsi olimpiniu bronzos medaliu. Nenuostabu, kad rinkdamas trenerių štabą rinktinei 2012 metais J. Kazlauskas pasikvietė tuomet Vilniaus „Lietuvos rytą“ treniravusį D. Maskoliūną.
Šiandien J. Kazlauskas džiaugiasi, kad leido tobulėti perspektyviam specialistui.
– Kodėl tuomet pasikvietėte Darių Maskoliūną į savo trenerių štabą?
– Kai metų jau daug, tai visada norisi aplink suburti jaunų ir gabių trenerių kolektyvą, kurie ateityje galėtų užimti tuos postus ir rodyti gerus rezultatus. Darius buvo vienas iš tų. Reiškia nesuklydome ir ėjome teisinga kryptimi, nes štai dabar jis jau rinktinės vyriausiasis treneris. Pirmas dalykas, jis jau gerai žino virtuvę, nes tiek metų joje dirbo. Be to, jo jau yra pakankamai glaudūs santykiai su žaidėjais. Reikia suprasti, kad tai nėra klubas. Tai yra visiškai kitoks darbas rinktinėje.
Aš nesutinku su tais, kurie sako, kad va renkant trenerį nereikia žaidėjų atsiklausti. Visų reikia atsiklausti, nes neturime mes tiek daug žaidėjų kaip kokios Jungtinės Valstijos. Ir mums vieno ar kito žaidėjo neatvykimas dėl kažkokios priežasties darytų pažeidžiamą visą rinktinę. Taip kad mes be abejo turime išklausyti visų nuomonių ir priimti patį geriausią, optimaliausią sprendimą.
– Per tuos darbo kartu metus tikriausiai pažinote Darių Maskoliūną ir kaip žmogų. Koks jis yra?
– Jau daug kas pažymėjo, kad turintis pakankamai gerą, subtilų humoro jausmą. Kažkiek užsispyręs. Žinantis ir turintis savo nuomonę ir siekiantis tų tikslų. Nebijantis pasakyti savo nuomonės ir išsakyti ją žaidėjams. O tai yra labai svarbu dirbant šitą darbą.
– D. Maskoliūnas pastaraisiais metais dirbo asistento darbą ir pats pripažino, kad tai gali būti mažu iššūkiu sugrįžti į vyriausiojo trenerio pareigas. Ką jūs apie tai manote?
– Visi kažkada dirbo asistento darbą. Labai nedidelis skaičius trenerių pradėjo iškart nuo vyriausiojo trenerio pareigų, galbūt būdami labai gerais žaidėjais. Bandau prisiminti kažką tokio ir negaliu. Be abejo, rinktinė nėra vieta dideliems bandymams, eksperimentams ir taip toliau. Ten labai didžiuliai reikalavimai ir mes tikimės iš jos labai daug. Bet mes turime suprasti situaciją. Mes matėme, kad federacija kalbėjo ir su vienu vyriausiuoju treneriu, ir su kitu ir gavo neigiamus atsakymus. Aš galvoju, kad toje situacijoje pasirinkimas buvo stiprus ir geras.
– Lietuvos vyrų rinktinė rizikuoja nepatekti į olimpines žaidynes. Šiais metais ir jaunimo vaikinų rinktinės grįžo be medalių. Ar tai gali būti kažkoks signalas Lietuvos krepšiniui?
– Lietuvos rinktinė visada rizikavo nepatekti į olimpines žaidynes, bet visada pateko. Kada tu pradedi tas kovas, tai tu visada rizikuoji.
Aš visada sakydavau, kad mes nesame ta didžiulė tauta, kuri kiekvienais metais gali surinkti, ypatingai jaunimo grupėse, labai stiprias komandas. Bet analizuoti ir galvoti, kodėl mes nesurinkome, tai reikia ir tai reikia aptarinėti, kas buvo blogai padaryta. Mes patys kažkada po nepriklausomybės atkūrimo pradėjome uždaryti tuos internatus, dabar mes vėl bandome juos atkurti iš naujo, bet neaišku, kada jie pradės vėl duoti rezultatus. Reikalingas laikas. Tai gal pagalvokime, kokias padarėme klaidas ir kas buvo blogai išanalizuokime ir nebekartokime tų pačių klaidų. Aišku, kai nei viena rinktinė neiškovoja jokių medalių, tai nėra gerai.
– Kitais metais baigiasi Arvydo Sabonio kadencija Lietuvos krepšinio federacijos prezidento poste. Kaip vertinate jo valdymą?
– Tai yra didelis autoritetas. Ypatingai krepšinio pasaulyje ir gerai yra jį turėti. Galbūt turėjo būti stipresnė komanda aplink jį, kuri tas mintis ir idėjas ir visa kita kažkaip tai stumdytų, generuotų.
– O kokios mintys sukasi jūsų galvoje – ar trenerio darbo etapas jau baigtas?
– Aš nemėgstu pasakyti, kad aš viską užbaigiau. Bet aš dabar jaučiuosi labai komfortabiliai ten, kur esu.
