Pirmasis Lietuvoje paralimpinėse žaidynėse dalyvavęs irkluotojas Augustas Navickas netrukus pradės pasirengimą kitų metų pavasario iššūkiui – sumedžioti antrąjį savo kelialapį į žaidynes. Tačiau praėjusią savaitę Augustas įveikė neeilinį iššūkį Honkonge – kartu su partneriu Ajmalu Samueliu dalyvavo 45 kilometrų irklavimo varžybose atvirame vandenyje jūroje.
„ATIR“ iššūkis – taip vadinasi Honkonge kasmet vykstančios ištvermės varžybos, kuriose reikia įveikti 45 kilometrus atviroje jūroje. Vadinamasis pakrančių irklavimas Lietuvoje mažai žinoma sporto šaka, besiskirianti nuo paprasto irklavimo tiek valtimis, tiek atletui tenkančiais iššūkiais.
Klaipėdietis A. Navickas ir honkongietis A. Samuelis tapo pirmaisiais parairkluotojais, įveikusiais šias varžybas.
„Vasaros viduryje gavau iš jo kvietimą dalyvauti šiame iššūkyje. Labai apsidžiaugiau, nes turėjau svajonę kažkada įveikti ilgą maratoninę irklavimo distanciją. Kai pakvietė, pirmą naktį net buvo sunku užmigti – taip apsidžiaugiau“, – LRT.lt pasakojo A. Navickas.
Vis dėlto sportininkui šios varžybos tapo itin dideliu iššūkių fizine, o ypač – psichologine prasme.
„Turėjome įspūdingas treniruotes vakare saulei leidžiantis su Honkongo panorama. Neįkainojami vaizdai, kuriuos atsiminsiu visą gyvenimą. Varžybose labai daug išgyvenau emociškai. Tikrai nežinojau, į ką aš įsivėliau. Nesitikėjau tokių didelių bangų, per treniruotes uoste jos buvo gal 10–15 kartų mažesnės.
Kai per varžybas išplaukėme iš uosto į atviras bangas, kurios ateina iš vandenyno, buvo baisoka. Bangos didelės, tiesiog išnyksta iš horizonto. Fiziškai irgi buvo sunku, reikėjo poros dienų atsistatyti, bet labiau šokas ir išgyvenimas buvo viduje. Klausiau savęs, kodėl aš čia. Kai finišavome ir manęs paklausė, ar dar kartą norėsiu, sakiau, kad ne“, – teigė Augustas.
Klaipėdietis jau kurį laiką rezgė mintis apie maratoninę irklavimo distanciją. Galvojo apie idėją nuplaukti iš Vilniaus į Klaipėdą arba atgal, tam renkant pinigus kokiam nors kilniam tikslui. Vis dėlto teko save išbandyti net ne paprastame, o pakrančių irklavime.
„Pakrančių irklavime aplink tave plaukioja laivai, aukštos bangos – labai didelis skirtumas nuo izoliuoto vandens. Lengvi buvo pirmi dešimt kilometrų, srovė buvo į mūsų pusę, atrodė, kad labai smagiai viskas eisis. Bet tik pasukome už kampo ir prasidėjo...“
Sportininkas nežino, ar mūsų šalyje iš viso kas nors turi valtį, skirtą pakrančių irklavimui, ir svarsto, ar jis nebus pirmasis Lietuvoje rimtai išbandęs šį sportą.
„Mes startavome pirmi su trimis valtimis, o kitus paleido su tam tikrais laiko intervalais. Aš tikėjausi, kad visi mus aplenks kažkur ties dešimtu kilometru, bet paskutinė valtis aplenkė tik ties 32 kilometrais. Sveikiesiems laiko limitas šiose varžybose yra šešios valandos, o mes finišavome per septynias su puse. Buvome tuo savo greičiu patenkinti“, – teigė irkluotojas.
Kitų metų pavasarį naujojo trenerio Tautvydo Vaitkūno vedamas Augustas bandys antrą kartą patekti į paralimpines žaidynes.
2016 m. pirmuoju Lietuvos parairkluotoju olimpiečiu tapęs A. Navickas žaidynėse Rio užėmė dešimtąją vietą. Italijoje Augustas dalyvaus Europos čempionate bei atrankos į paralimpiadą varžybose – kiekvienose iš jų kelialapį į Tokiją iškovos po vieną irkluotoją.
„Mano planas yra tą kelialapį iškovoti ir aš tikiu, kad man pavyks“, – užtikrintai kalba A. Navickas.
Tačiau sportininkas turi ir dar vieną svajonę – sudalyvauti ir žiemos žaidynėse.
„Galbūt baigus irklavimą būtų įdomu pabandyti slidinėjimą – būtų iššūkis kvalifikuotis į žiemos olimpines žaidynes. Lietuvių nežinau kiek metų nėra ten buvę. Galbūt ne tokiu aukštu lygiu, bet būtų labai įdomu“, – teigė slidinėjimą jau išbandęs A. Navickas.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje paralimpinėse žiemos žaidynėse Lietuva yra turėjusi tik du atletus 1994 metais Lilehameryje. Tuomet slidinėjimo varžybose dalyvavo Sigita Kriaučiūnienė ir Saulius Leonavičius.
