Naujienų srautas

Sportas2019.11.16 10:16

Naują sezoną pasitinkantis snieglenčių meistras Motiejus Morauskas: nebečiuošiu, kai man nebebus linksma

Paulius Cubera, LRT.lt 2019.11.16 10:16

Pirmasis profesionalus snieglentininkas Lietuvoje, žiemos žaidynių olimpinė viltis – tokie epitetai dažnai taikomi Motiejui Morauskui. Mokyklą vis dar lankantis vaikinas rimtai taikosi į 2022 metų žiemos olimpines žaidynes Pekine, tačiau ne vien tai yra ekstremalo tikslas.

Su LRT.lt snieglentininkas kalbėjo apie savo būsimąjį sezoną, kelią į olimpines žaidynes ir snieglenčių sportą apskritai.

M. Morauskas yra kilęs iš sportiškos šeimos. Jo sesuo Modesta Morauskaitė yra profesionali lengvaatletė, Lietuvos čempionė 400 metrų bėgimo rungtyje. Tėvas Artūras yra ir jo treneris, snieglenčių instruktorius.

„Jis mokino vaikus čiuožti ir prieš mane, bet triukus mokėsi kartu su manimi. Ir kaip mokyti, ir kaip pačiam čiuožti. Nuo manęs turbūt prasidėjo visas fristailas (akrobatinis slidinėjimas – LRT.lt).

Būna daug ginčų ir kivirčų, tai apsunkina viską. Manau, kad jis griežtesnis, nes tėvo akimis visada atrodo, kad kažko nepadarei iki galo, nusimuliavai, galėjai padaryti geriau ir t. t.“, – apie tėvą trenerį sakė Motiejus.

Snieglenčių sportas vaikiną pakerėjo savo laisvumu ir gera nuotaika.

„Mano sesuo yra lengvaatletė, jos sportas labai paprastas – bėgi ratu ir viskas. Man visi atrodo ten labai griežti, varžybos visos vyksta griežtai. Pas mus viskas daug paprasčiau. Aš visus teisėjus asmeniškai pažįstu, mes sveikinamės kaip draugai. Visi kalbame bendra kalba.

Tai nėra tiesmukas sportas, gali labai naudoti vaizduotę. Kas kartą vis kitaip nusileisti, kas kartą padaryti kažką naujo. Gali sugalvoti kažką savo, ko nėra padaręs niekas kitas. Tai mane žavi.

Nečiuožčiau, jeigu man nebūtų linksma. Turbūt ir baigsiu tada, kai man tai nebebus linksma. Atletas tau irgi gali pasakyti, kad jam linksma, bet kai matai, kaip jis dūsta ir miršta po finišo, – nelabai maloniai atrodo (juokiasi). Su snieglente viskas visada yra malonu – skriejimas oru, figūrų darymas, – tai teikia laimę. Šiame sporte nėra kančios“, – kalba M. Morauskas.

Į Pjongčango žiemos olimpines žaidynes patekti vaikinui nepavyko, tad dabar naujas tikslas yra Pekinas. Tam reikia patekti tarp 30-ies geriausių snieglentininkų pasaulio čempionate.

„Nemanau, kad esu visiškai prie pat tikslo, bet nesu ir už jūrų marių devynių. Jaučiuosi viduriuke, bet tikrai jaučiu, kad galiu tobulėti, atlikti kažką daugiau, sunkiau ir pasirodyti geriau. Kiek esu dalyvavęs, nesu visiškai savęs išnaudojęs ir atlikęs, ką sugebu“, – savo lygį pasaulio mastu vertina sportininkas.

Šeštadienį M. Morauskas išvyko į pirmąjį šio sezono Europos taurės varžybų etapą Nyderlanduose. Gimnazijos trečioje klasėje dabar besimokantis vaikinas užsienyje kasmet praleidžia 3–4 mėnesius. Varžosi snieglentininkas dviejose rungtyse – akrobatinio nusileidimo (slopestyle) ir šuolių per tramplynus (big air).

Big air – rungtis, kurioje yra vienas aukštas tramplynas ir sportininkas vieno šuolio metu turi sužavėti teisėjus, atlikdamas kuo įspūdingesnį ir sudėtingesnį triuką. Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje šioje rungtyje pašnekovas iškovojo sidabro medalį. Slopestyle – kur kas laisvesnė rungtis, vykstanti skirtingose trasose, kuriose reikia atskleisti visą savo geriausių figūrų arsenalą.

„Man labiau patinka slopestyle rungtis, nes daugiau figūrų, man linksmiau. Bet geriau sekasi big air, nes vienas tramplynas, daug paprasčiau kažką atlikti. Mano manymu, slopestyle yra kur kas sudėtingesnė rungtis. Bet kuris žmogus galėtų peršokti tramplyną, o akrobatinio nusileidimo rungtyje reikia mokėti per daug įvairių kliūčių pervažiuoti, daug figūrų atlikti, visur parkai yra skirtingi, vienodų nebūna, tad turi prisiderinti“, – teigė snieglentininkas.

Lietuvoje sportininkui, be kalnų ir sniego, labiausiai trūksta kitų aukšto lygio varžovų, mat tobulėti galima tik turint pakankamai konkurencijos.

Vasarą, kuomet nevyksta snieglenčių varžybos ir nevažinėja į užsienį, M. Morauskas lipa ir ant kitų lentų – riedlentės, banglentės, vandenlentės, jėgos aitvaro, kartais net ant burlentės.

Kitą vasarą Tokijo olimpinių žaidynių metu pirmą kartą olimpinėje programoje išvysime ir riedlentes. Anot M. Morausko, galima vienu metu profesionaliai sėkmingai užsiimti ir abiejomis šiomis sporto šakomis.

Amerikietis Shaunas White`as yra iškovojęs tris aukso medalius slidinėjimo pusvamzdžiu (half-pipe) snieglenčių rungtyje olimpinėse žaidynėse, o toje pačioje rungtyje su riedlente yra daugkartinis pasaulio čempionas. M. Morauskas į keliones taip pat visada pasiima riedlentę, tačiau nelaiko savęs tikrai geru riedlentininku.

Motiejus norėtų pasiekti olimpines žaidynes, tačiau labiausiai vaikinas norėtų ateityje išgyventi vien iš sporto, t. y. būti tikras profesionalas.

„Gal ne pati karščiausia svajonė (olimpinės žaidynės), bet tikrai būtų neblogai į jas nukeliauti (juokiasi). Tai vis tiek pačios geriausios varžybos, gali būti, kad šansą ten sudalyvauti turėsiu tik kartą. Tikrai norėčiau ten patekti.

Būtų geriausias variantas, jeigu išeitų išsilaikyti iš šio sporto. Kad galėtum iš to gyventi, turi būti elite, užimti nuolat aukštas vietas. Be to, turi būti ir populiarus, matomas, kad tave kviestų į geriausias varžybas. Yra dalis žmonių, kurie su snieglentėmis kuria filmus, uždirba ir iš to pinigų“, – pasakoja M. Morauskas.

Snieglentininkas turi patarimą kitiems jaunuoliams, kurie norėtų ne tik išmokti šliuožti, bet ir pradėti profesionalaus sportininko kelią: „Būtinai reikia pradėti nuo instruktoriaus, niekada nepradėti vienam, nes visos traumos taip ir prasideda. Ant kalno gali ne tik pats susižaloti, bet ir kitą numušti, visai nekaltą žmogų. Visada reikia pradėti su instruktoriumi, išmokti pagrindus, kaip čiuožti, ir tik tada, kai nebekeli kitiems grėsmės, gali eiti pas fristailo instruktorius arba jau mokytis pats. Kad ir mane pamatęs Liepkalnyje gali visada pasiklausti.“

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi