Sportas

2019.11.19 05:30

Viena „Žalgirio“ sėkmės architekčių Unė Marija Jurkštaitė: mane žavi NBA pavyzdžiai

Paulius Cubera, LRT.lt2019.11.19 05:30

Kauno „Žalgirio“ vardas ir sėkmės istorijos dažniausiai siejami su ekipos žaidėjais, vyriausiuoju treneriu Šarūnu Jasikevičiumi ir ilgamečiu „Žalgirio“ vadovu Pauliumi Motiejūnu. Vis dėlto krepšinio klubas yra ir verslas, sirgaliai, arena bei jos įvaizdis, o tai kauniečiams jau ne vienerius metus puikiai sekasi. Viena to priežasčių – „Žalgirio“ verslo vystymo vadovė Unė Marija Jurkštaitė.

Viena svarbiausių kauniečių organizacijos atstovių pasidalijo su LRT.lt mintimis apie sporto, kaip verslo pusę, „Žalgirio“ bilietų pardavimo sėkmę bei savo vaidmenį LKL čempionų organizacijoje.

Šis straipsnis yra LRT.lt ciklo apie moteris, užimančias vadovaujamas pareigas sporto organizacijose, pirmoji dalis.

U. M. Jurkštaitė kauniečių ekipoje pradėjo dirbti kaip bilietų pardavimo vadybininkė, vėliau pakilo į bilietų pardavimo vadovės poziciją, o trečiuoju karjeros „Žalgiryje“ laipteliu tapo dabartinės pareigos – verslo vystymo vadovės.

Unė, jos žodžiais tariant, „Žalgiryje“ atsakinga už verslo plėtrą, už organizacijos funkcijų ir įvairių operacijų tobulinimą, verslo strategijos įgyvendinimą. Ji turi užtikrinti, kad procesai organizacijoje būtų kiek įmanoma sklandūs, skyriai vieni kitiems padėtų ir komanda kartu kurtų geresnį rezultatą.

– Dirbate krepšinio klube. Ar esate krepšinio, „Žalgirio“ gerbėja?

– Esu lietuvė kaunietė – tai jau čia natūralu (juokiasi). Nebuvau ta sirgalė, kuri iki detalių domisi ar eina į kiekvienas rungtynes. Labiau buvau žmogus, kuris augo su „Žalgiriu“, nes namuose visada eidavo „Žalgirio“ rungtynės, natūraliai visa aplinka tuo domisi.

Pasiūlymas buvo gana netikėtas. Dirbau universitete ir buvau atsakinga už studentų veiklos sklaidą, susipažinau su „Žalgirio“ vadovais, jie tuo metu galvojo, kaip į rungtynes pritraukti daugiau studentų. Mes pradėjome strateguoti, kaip galima išnaudoti universiteto kanalus. Taip viskas ir susiklostė.

Taip, tai yra sporto organizacija, bet žmonės, kurie atsakingi už tam tikrą sritį, manau, turi būti tos srities specialistai. Manau, kad man sekėsi todėl, kad atėjau iš verslo pusės.

– Kai žmogus galvoja apie krepšinio klubą, pirmiausia į galvą ateina pergalės aikštėje, trofėjai ir t. t. Žodis verslas, atrodo, susijęs tik su bilietų ar atributikos pardavimais. Kokiu verslu užsiima „Žalgiris“?

– Manau, kad toks mąstymas yra klaidingas. Jeigu pažiūrėsime už jūrų marių, į NBA, visi savininkai pirmiausia žiūri į sportą kaip į investiciją. Jeigu tu kažkur investuoji pinigus – tikiesi sulaukti grąžos. Lietuvoje ir Europoje taip dažnai nėra. „Žalgiris“ stengiasi dirbti taip, kad gautume tam tikrą grąžą ir mes galėtume augti. Taip veikia verslas.

Bilietų prekyba yra viena, bet pats klubo įvaizdis, lūkesčiai, kaip atrodo „Žalgiris“. Mes, vadybos žmonės, nedalyvaujame treniruotėse, nebėgiojame aikštėje, mes neturime absoliučiai jokios įtakos, kaip baigsis rungtynės, negalime valdyti jų rezultato. Ką mes galime padaryti – tai stengtis, kad viskas už aikštės ribų būtų kiek įmanoma geriau, kiek įmanoma labiau pritaikyta prie klientų poreikių ir lūkesčių. Net jeigu „Žalgiris“ pralaimi aikštėje, galime taip modeliuoti kliento patirtį mūsų arenoje, kad jis išeitų su geromis emocijomis. Jeigu mūsų lankytojas ateina su lūkesčiu gerai praleisti laiką su savo šeima, kolegomis ar draugais, net jei „Žalgiris“ pralaimi, bet laikas jam buvo malonus – čia yra mūsų laimėjimas.

Labai stengiamės atsiriboti nuo sportinių rezultatų. Mane labai žavi pavyzdžiai iš NBA, kur ne viena komanda, esanti turnyro lentelės dugne, nuolat turi pilną areną žmonių, bilietai išparduoti. Jie formuoja kitokį lūkestį, mes irgi tai stengiamės daryti. Savo komunikacijoje nesakome „ateikite ir pamatykite, kaip „Žalgiris“ laimi“, „padėkite „Žalgiriui“ laimėti“ ir pan. Mes negalime žadėti pergalių, nes nedarome tam įtakos. Jeigu negalime to užtikrinti, neturime žmonėms ir kelti tokio lūkesčio.

– Nežadėti fanams pergalių yra tikrai naujas reiškinys Lietuvoje. Net ir LKL apatinėje lentelės dalyje esančios komandos komunikacijoje naudoja pergalių šūkius. Iš kur kilo ta idėja komunikuoti kitaip?

– Kiti klubai daro tokią klaidą, nes gal dirba žmonės, kurie nėra įsigilinę į tai, kaip veikia verslas ir rinkodara. Tai padiktavo elementari rinkodaros praktika. Kiekvienas verslas, nesvarbu, ar sportas, ar restoranas, turi dirbti taip, kad nekeltų klientui lūkesčių, kurių negali užtikrinti. Tai atėję iš elementarios verslo praktikos – mes mokomės iš įvairiausių verslų, nebūtinai iš sporto.

– Kitas žmogus pasakytų – turite vieną geriausių Europos trenerių, klubas laimi, turite ypač modernią areną – jums labai lengva pritraukti sirgalius. Ką darysite, kai Šarūnas Jasikevičius išeis?

– Šarūnas yra didžiulis privalumas mums ir didelė „Žalgirio“ identiteto dalis. Tai nėra mums gerai iš verslo pusės, nes tai nėra stabilu – dėl vieno žmogaus sprendimo klubas gali prarasti didelę dalį identiteto. Taip neturėtų būti ir stengiamės, kad ateityje taip neatsitiktų. Stengiamės kuo daugiau komunikuoti ir kitus dalykus – buvimą bendruomenės dalimi, atmosferą „Žalgirio“ arenoje, talentų ugdymą.

– Bet juk sporto sirgalius pirmiausia nori pergalių ir trofėjų. Verslu tegul rūpinasi NBA.

– Tikrai nėra taip, kad pergalių mes nenorime – mes tikrai jų norime. Pergalės yra nuostabu. Bet mes nesistengiame kurti žmonėms lūkesčio – ateik ir pažiūrėk, kaip „Žalgiris“ laimi.

Viską, ką verslas uždirba, investuoja atgal į komandą ir į patogumus sirgaliams. Mūsų biudžetas viešas, kasmet pristatomas jau seniai. Visi gali pamatyti, kur investuojami pinigai. Viskas į komandą – galime rinktis geresnius žaidėjus, gal geresnes treniruočių technologijas ir t. t.

– Ar Vilniaus „Ryto“ susilpnėjimas verslui yra blogas dalykas?

– Mums tikrai nuo to yra sunkiau. Vadyba tikrai yra suinteresuota, kad kitoms komandoms sektųsi. Kuo lyga ir varžovai yra stipresni – tuo žiūrovams yra įdomiau. Labai norėtume , kad sektųsi visiems, aišku, taurę laikyti galiausiai norime mes, čia mūsų ambicijos niekada nesumažės, bet tikrai linkime visiems sėkmės iš vadybinės pusės.

– „Žalgirio“ arena nuolat giriama už modernumą, ypatingą atmosferą, tačiau tuo pat metu nemažai sirgalių čia dar gausiai vartoja alkoholį, kartais skamba teisėjus įžeidžiančios skanduotės. Ką klubas galėtų padaryti, kad to būtų mažiau?

– Bendraujame su savo sirgaliais „ultromis“, kalbame apie tai, kad ši aplinka skirta visai šeimai, kad ateina įvairūs žmonės ir visokie žmonės turėtų jaustis laukiami. Pernai sukūrėme informacinį vaizdo įrašą, kas yra sirgalius, kaip reikėtų palaikyti komandą be negatyvo. Dirbame su tais klausimais, bet nevaldoma žmonių aistra, aišku, kartais prasiveržia.

Dėl alaus gėrimo – stengiamės nevaržyti žmonių poreikių. Stengiamės atitikti visus reikalavimus, kurie keliami arenoms ir sporto renginiams. Tikrai stengiamės sureaguoti, kad jei kažkas ateina jau padauginęs, toks žmogus neturi patekti į areną. Mūsų apsauga tikrai daug ruošiasi, stebi ir stengiasi užtikrinti tvarką. Aišku, dar turime kur tobulėti. Visada po kiekvienų rungtynių mes darome lankytojų apklausas, siunčiame klausimynus ir tikrai skaitome viską, ką jie parašo, kalbame apie tai su visais skyriais ir reaguojame į tai, ką mums žmonės parašo.

– Neseniai patekote į Eurolygos verslo vystymo vadovų tarybą. Ką daro ši taryba ir kodėl ji sukurta?

– Manau, kad Eurolyga eina NBA žingsniais, o NBA turi tokią kaip valdybą, kurios tikslas – padėti visai lygai augti kartu. Kai auga kiekvienas klubas – auga visa lyga. Mums labai naudinga, kad vadybinėje dalyje sektųsi visiems klubams, kad visi turėtų didelę fanų bazę, būtų drama aikštėje. Eurolyga sukūrė tokią valdybą, į kurią pakvietė atstovus iš kelių klubų, kad mes kartu svarstytume su verslu susijusius klausimus. Kad pateiktume įžvalgų iš skirtingų rinkų.

Šiuo metu dirbame prie lygos klientų aptarnavimo standartų. Lyga nori, kad kiekvienoje šalyje žmogus, atėjęs į Eurolygos rungtynes, gautų tokio paties lygio patirtį. Šiuo metu ta patirtis gerokai skiriasi įvairiuose miestuose. Stengiamės, kad mes visi kreiptume dėmesį į tuos pačius dalykus. Kad tai, kas svarbu klientui, būtų svarbu kiekvienam klubui.

– Ne kartą minėjote NBA, ar galima sakyti, kad „Žalgiris“ lygiuojasi į NBA klubų praktiką?

– Mes mokomės daugiausia iš jų. Jie turi labai stiprų verslo požiūrį ir ten kiekviena komanda neša didžiulius pelnus, o Eurolygoje reta komanda generuoja nors kokį pliusą. Vis dėlto mes bandome išlaikyti balansą. Mano nuomone, NBA yra per daug sausas verslas. Apsilankius rungtynėse atmosferos nėra. Pirma, ten labai daug turistų, antra, ten ateina labai daug verslininkų su savo verslo partneriais ir kalbasi apie reikalus. Palaikymo, skanduočių yra gana mažai.

O mes turime žmones, kurie arba ateina mylėdami krepšinį, arba jį labai greitai čia įsimyli. Tikrai turime atmosferą, kuria didžiuojamės. Tik tam, kad klubas galėtų gyvuoti, mums reikia užsidirbti pinigų, o mes ir stengiamės tai daryti. Kiek įmanoma mokytis iš jų ir pasiimti tai, kas yra geriausia.

– Krepšinis ir apskritai sportas dažnai yra stereotipiškai suprantamas kaip vyrų reikalas. Ar esate susidūrusi su tokiu požiūriu?

– Tiesą pasakius, stebiuosi, kad man nėra to buvę. Aš suprantu tokių žmonių įsivaizdavimą, bet mūsų organizacijoje aš nesu utopija – mes turime daug jaunų žmonių ir administracijoje daugiau nei pusę moterų. Niekada nebūna minčių apie kažkokius žmonių skirstymus ir man dėl to galvos neskauda.

Kur pastebiu? Man neretai tenka dalyvauti įvairiose sporto verslo konferencijose. Ten suvažiuoja įvairių sporto šakų atstovai ir kokie 95 procentai jų būna vyrai. Bet kai su jais pakalbi, jie dažnai supranta, kad mūsų požiūris yra kitoks ir jų organizacijoje to irgi reikia. Natūralu, kad vyrai ir moterys turi skirtingus požiūrius, skirtingą detalių ar bendro paveikslo matymą ir mes vieni kitus labai gerai papildome. Tikrai nesu susidūrusi su blogu požiūriu į save.

Esmė ta, kad mūsų klientai irgi yra įvairiausio amžiaus, skirtingų lyčių, tad sunku vieno demografinio aspekto žmonėms priimti sprendimus visiems. Kuo mūsų komanda bus skirtingesnė, tuo bus lengviau ir paprasčiau.

– Kokiu darbu „Žalgiryje“ labiausiai didžiuojatės?

– Mane labai džiugina tas laikui bėgant įvykęs požiūrio pasikeitimas, kad mes perėjome prie kitokių lūkesčių formavimo. Džiaugiuosi mūsų darbu su žmonėmis, kurie nėra mūsų „ultrafanai“, bet mums vis tiek jų reikia. Mūsų projektas „Mano pirmas“ skirtas pasyviems „Žalgirio“ sirgaliams.

Mes kasmet darome tyrimus ir mane labai nustebino, kad dalis žmonių, vadinančių save „Žalgirio“ sirgaliais, nėra buvę „Žalgirio“ arenoje. Pernai tas procentas buvo didžiulis – virš 40 procentų. Taip gimė šis projektas – kažką padaryti, kad tie žmonės ateitų į areną. Džiaugiuosi, kad esame inovatyvūs ir ganėtinai stipriai augame.

– „Žalgiris“ pastaraisiais metais iškovojo ir ne vieną apdovanojimą už vadybą. Kiek tai jūsų, kiek komandos nuopelnas?

– Tai mano nuopelnas tiek, kiek ir visos komandos. Mes dirbame komandoje. Gal dėl to, kad dirbame sporto organizacijoje, visi esame labai ambicingi ir stengiamės kiek įmanoma geriau pasirodyti. Labai rimtai sureaguojame, jei yra koks vadybinis konkursas, jei galima teikti paraiškas. Labai daug dirbame, tai kodėl nepapasakoti žmonėms, ką mes dirbame. Labai didžiuojamės Eurolygos įvertinimais ir mus tai labai motyvuoja. Jau turime ir bronzą, ir sidabrą, ir auksą – tad dabar kalbame su Eurolyga, kad reikia įsteigti deimantinį apdovanojimą (juokiasi).

– „Žalgirio“ sėkmės vardas siejamas su Šarūnu Jasikevičiumi, Pauliumi Motiejūnu, bet ir jūs čia užimate vienas svarbiausių pareigų. Ar nesunku likti už kadro?

– Ne (juokiasi). Žinote, kada yra visiškai nesunku? Kai nueinu į rungtynes ir prasidėjus komandų pristatymui visi sirgaliai pradeda ploti. Aš žiūriu visas rungtynes arenoje, bet man kas kartą per kūną bėga šiurpas. Tos akimirkos labai įkvepia ir tu matai rezultatą. Labai puiku dirbti su projektu, kuris visuomenėje yra labai matomas ir mylimas. Tai mane tikrai įkvepia.