Sportas

2019.11.14 08:58

Amžina ultrų ir policijos kova: sirgaliai protestuoja prieš laisvę ribojančius „banus“ ir tikisi Seimo sveiko proto

Marius Andrijauskas, LRT.lt2019.11.14 08:58

Nuo dabar galiojančio draudimo lankytis visuose viešuose renginiuose, tarp jų ir sporto, iki juodųjų sąrašų visoje Europoje. Iki tiek gali būti išplėsta Lietuvoje taikoma Administracinių nusižengimų kodekso nuostata, su kuria susiduria sporto aistruolių grupės – vadinamieji ultros. Teisininkai sako, kad dabartinė tvarka, kai už menkiausią administracinį pažeidimą žmogus gali sulaukti panašių draudimų – ydinga.

Paprasti sporto aistruoliai galbūt ne iš karto suprato, kodėl šį rudenį net ir tarpusavyje nesutarančios ultrų grupuotės pradėjo rengti vieningus protestus. Į nerimą keliančias tendencijas sirgaliai bandė atkreipti dėmesį užrašais „Už galimybę palaikyti komandą“ arba „Liks banai – neliks mūsų“. Kiti pasirinko boikotuoti rungtynes ir parodyti kaip nykiai atrodo tuščios tribūnos ir kokios tylios gali būti arenos be skanduočių.

„Problema kyla dėl to, kad pastaruoju metu stebimas didesnis policijos pareigūnų dėmesys aktyvių aistruolių grupuotėms. Kai tokiu įstatymu bandoma jiems uždrausti lankytis sporto renginiuose, apriboti jų veiklą.

Kita problema – dvejopų standartų taikymas, kai vieniems asmenims atliekant tuos pačius veiksmus nėra taikoma jokia atsakomybė, į juos nėra reaguojama, kitiems – iki dvejų metų uždraudžiama lankytis visuose viešuose renginiuose“, – padėtį komentuoja advokatas Linas Kuprusevičius.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo aistruolių grupė „Pietų IV“ taip pat solidarizuojasi su kitomis ultrų grupėmis. Vilniečių gerbėjai nuo dabar galiojančio įstatymo nėra nukentėję, bet sako suprantantys, kad padėtis gali bet kada pasikeisti.

„Šis įstatymas suteikia sąlygas pareigūnams keršyti, terorizuoti žmones, naudotis tais draudimais. Nenorėtume įstatymų, kurie sukuria prielaidas tokiam pareigūnų elgesiui“, – vieną iš įstatymo spragų įžvelgė „Pietų IV“ atstovas Ingvaras Butautas.

Vilniaus „Žalgirio“ gerbėjas taip pat atkreipė dėmesį į neproporcingas nuobaudas, kurias užsitraukia aistruoliai:

„Žmonės už mažiausią nusižengimą gali gauti draudimą lankytis rungtynėse arba viešuose renginiuose. Bet per Lietuvos ir Portugalijos futbolo rinktinių rungtynes Vilniuje į aikštę įbėgęs žmogus nubaustas 30-ies eurų bauda ir nesulaukė jokio draudimo lankytis rungtynėse.

Man labai įdomu, kas būtų, jeigu jis būtų įbėgęs su „Dzūkų tankų“ marškinėliais? Kitose šalyse toks aistruolio elgesys, kai nutraukiamos rungtynės, yra kriminalizuojamas. Tai yra policijos vertinimo neadekvatumas“, – tvirtino I. Butautas.

Trims Alytaus „Dainavos“ futbolininkus palaikantiems „Dzūkų tankų“ ultroms uždrausta lankytis renginiuose nuo vienerių iki dvejų metų. Pernai aprašyta vieno iš alytiškių istorija, kuriam metus siekianti diskvalifikacija skirta už tai, kad per kubo gerbėjų eiseną šis uždegė komandos spalvų dūminius deglus. Taip pat apie padidintą vietos pareigūnų dėmesį „Dzūkų tankams“.

Apie keistas tendencijas Alytuje kalbėjo ir advokatas L. Kuprusevičius: „Tie deglai pas mus irgi dega turbūt per kiekvienerias futbolo rungtynes. Policija budi kiekvienose. Šį sezoną Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse veikiausiai nebuvo iš vis nė vieno rimtesnio incidento.

Tačiau pernai per LFF taurės finalą nuvykus į Alytų matėsi minios pareigūnų. „Žalgiris“ žaidė su Kauno „Stumbro“ klubu, kuris iš vis neturi savo sirgalių. Tikimybė, kad ten įvyks kokie nors incidentai buvo nulinė.

Bet ten buvo marios policijos pareigūnų, kurie stebėjo, filmavo ir po rungtynių gaudė visus, laikiusius dūminius deglus. Vežė juos į komisariatą ir baudė. Tai kodėl ten reikia bausti, o po to visus metus nebereikia bausti?“, – apie dvejopus standartus kalbėjo L. Kuprusevičius.

„Kažkada rašiau ir savo facebook paskyroje – kada pas mus į futbolo rungtynes ateina 200 sirgalių, iš jų 20 – aktyvūs aistruoliai, vadinamieji ultros. Atvažiuoja 4 policijos ekipažai, tai yra apie 10-15 policijos pareigūnų. Kur akivaizdu, kad pas mus futbolo rungtynėse nevyksta jokie neramumai, sirgalių grupės tarpusavyje nekariauja“, – įspūdžiais dalijosi L. Kuprusevičius.

Dvejopi standartai paskatino ir krepšinio aistruolių protestus. Pastebimiausią protesto formą pasirinko Vilniaus „Rytą“ palaikanti „B tribūna“, kuri boikotuoja rungtynes su Kauno „Žalgiriu“. „Žalgirį“ palaikantys ultros iš „Green White Boys“ taip pat parodė kaip gali atrodyti arenos be sirgalių skanduočių.

Už krepšinio aistruolių daromus nusižengimus – necenzūrines skanduotes, pirotechnikos naudojimą, neramumus baudžiami klubai. LKL prezidentas Remigijus Milašius sako, kad į krepšinio arenas ateinama su šeimomis ir jose neturėtų likti nederamo elgesio. R. Milašius palaiko dabartinę tvarką.

„Tos pačios skanduotės, muštynės, jei būna, jos peržengia ribas. Neįsivaizduoju, kiek tuomet papildomai reikėtų teisėjų ar advokatų. Gyvename teisinėje valstybėje ir reikia laikytis įstatymų.

Tai nėra dideli nusižengimai, labiau chuliganiški, tendencingi, norint save išreikšti, parodyti per rungtynes. Palaikant savo klubą ir prieš tuos, kurie atvažiuoja. Vyksta tam tikra kova. Todėl palaikyčiau dabartinę tvarką be jokių išimčių“, – sakė R. Milašius.

Bet sirgalių atstovai sako protestuojantys ir prieš dvejopus standartus namų ir išvykos rungtynėse.

„B tribūna“ rašė apie dvejopus standartus atvykus į Kauną. Analogiški apsaugos ir policijos veiksmai būna mums atvykus į Vilnių. Mums neleidžiama pasitikti komandos po rungtynių, būname sukišami į autobusus, uždaužomi bananais.

Apsauga lenda į merginų liemenėles tikrinti daiktų, apieško tokiose vietose, kuriose tikrai nederėtų. Būna keistų tribūnų padalijimų tarp sektorių taip, kad neįmanoma organizuotai palaikyti komandos. Vilniuje visiškai tas pats vyksta, ką vilniečiai rašo apie Kauną“, – interviu LRT pasakojo „Žalgirio“ aistruolis Vytautas.

Dabar Lietuvoje galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas ir jo nuostatos dėl ribojimų lankytis viešuose renginiuose netrukus gali atrodyti smulkmena, palyginti su atsirasiančia dar griežtesne europine nuostata,

„Dabar tik Lietuvoje neįleidžiama į bet kokį, ne tik sporto, renginį, jeigu tau pritaikomas draudimas. Girdėjome, kad pagal naują įstatymą draudimas galiotų visoje Europoje. Negalėtum nuvykti į jokį koncertą, pavyzdžiui, Lenkijoje, lankytis festivaliuose.

Dar šis įstatymas tuo absurdiškas, kad sankcijos gali būti skiriamos už 7 skirtingus dalykus. Tarp jų – ginklo panaudojimas, kas skamba visiškai absurdiškai. Už alkoholio vartojimą arenos viduje, kas visose arenose yra dažna praktika.

Nusikeikęs – irgi gausi draudimą ir negalėsi niekur nuvažiuoti. Aišku, tai nukreipta prieš ultrų grupuotes, paprastų žmonių tai greičiausiai nepalies“, – naujienomis apie dar griežtesnį reguliavimą dalijosi „Green White Boys“ atstovas Vytautas.

„Padėtis dviprasmiška“, – sako advokatas L. Kuprusevičius.

„Kai kurias priemones turėtų taikyti teismas, ypač – suvaržančias žmogaus teises ir laisves. Oponuojantys šiai nuomonei visada sakys, kad žmonės gali kreiptis į teismą ir skųsti tokius pareigūnų veiksmus.

Išlaidos kreipiantis į teismą, samdant advokatą, pradedant teisminį procesą yra per didelės, atsižvelgiant į tai, kad tose sirgalių grupėse būna daug jaunų žmonių, studentų, moksleivių, neturinčių finansinių galimybių ar pakankamo išsilavinimo, kad galėtų pasinaudoti šia teise“, – apie įstatymo taikymą kalbėjo L. Kuprusevičius.

„Dabar yra pateikta pataisa, kad tokią priemonę galėtų skirti tik teismas. Kitas iš ribojimų – kvalifikuoti tų pažeidimų sunkumą, išskirti sunkesnius pažeidimus, sukėlusius tam tikras pasekmes. Tuomet gal ir teismo nereikėtų.

Būtų akivaizdu, kad jei aistruolis nusikeikė, tai jis nesulauktų tokios griežtos nuobaudos. Bet jeigu atliko šiurkščius veiksmus, dėl kurių sustabdytos ar nutrauktos rungtynės, kilo žmonių panika, atsirado sužeidimų ar kitų pasekmių – tik tada galėtų būti taikomos tokios priemonės. Taip yra visoje teisinėje sistemoje, tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje.

Griežtos priemonės taikomos už pavojingiausius pažeidimus. Dabar bet kuris viešoje vietoje pasirodęs neblaivus asmuo gali netekti teisės lankytis viešuose renginiuose, tokios galios suteiktos policijos pareigūnams“, – sako L. Kuprusevičius.

LKL vadovas R. Milašius sako, kad dialogas su aistruolių grupėmis – įmanomas ir būtinas. Bet jis pasigenda galbūt didesnio pačių klubų bendravimo su savais gerbėjais, ypač viešosios tvarkos klausimais. R. Milašius teigia, kad tiek garsinis, tiek vizualus ultrų palaikymas arenose reikalingas, bet tik laikantis visiems vienodų taisyklių, be pirotechnikos. Situacija Lietuvoje tikrai nėra kritinė, čia neegzistuoja tiek problemų tarp policijos ir aistruolių kaip balkanų šalyse ar Graikijoje.

„Ne vienoje arenoje yra sudegintos kėdės, kitas inventorius. Gal per televizorių tas momentas su dūminiais deglais gražiai atrodo, bet kai gadinamas salės inventorius, kažkas jį turi atstatyti, už tai reikia sumokėti. Todėl visi klubai norėjo, kad tai būtų reglamentuota“, – apie arenose draudžiamus dūminius deglus pasakojo R. Milašius.

„Mūsų klubai beveik neturi nuosavybės, salės yra nuomojamos. Tai yra turtas už kurį reikia atsakyti. Kada sirgaliai patys iš savo kišenės atsakytų už sudegintus suolus, kėdes, tada jie suprastų, ką tai reiškia. Manau, reikia kalbėti apie galimybių ribas. Tos ribos ganėtinai liberalios ir sirgaliai turi visas galimybes palaikyti mylimą komandą“, – pokalbį apie Lietuvos ultroms rūpimus klausimus užbaigė R. Milašius.

„Pagal aktyvių sirgalių elgesį Lietuvos ultros – vieni kultūringiausių, palyginti su tuo kas vyksta tokiose šalyse kaip Rusija, Serbija ir kitose“, – sako advokatas L. Kuprusevičius.

Baigdamas pokalbį su LRT jis pasidalijo palyginimu iš futbolo rungtynių.

„Paskutinį kartą teko stebėti amžiną Milano klubų derbį Italijoje, „San Siro“ stadione. Čia buvo apie 80 tūkstančių sirgalių. Tarp jų – dvi didelės visas už vartų esančias tribūnas užėmusios skirtingų klubų aistruolių grupuotės.

Per visas rungtynes buvo deginami dūminiai deglai, bet stadione nesutikau nė vieno policijos pareigūno ir jokių problemų dėl to nekilo. Čia jeigu lygintume mūsų stadionus su Europa. Mums dar toli iki to ir tie skirtumai labai akivaizdūs“, skirtumus įvardijo L. Kuprusevičius.

Ketvirtadienį Seime turėtų būti svarstoma įstatymo pataisa, pagal kurią draudimą lankytis sporto ir viešuose renginiuose galėtų priimti tik teismas, o ne policijos pareigūnai.