Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu paskirtas Darius Maskoliūnas. Praeityje pats žaidęs Lietuvos rinktinėje, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laimėjęs bronzos medalius, beje, kaip ir buvęs rinktinės strategas Dainius Adomaitis. O ir kitokių apdovanojimų apstu, kai buvo Lietuvos, vėliau Lenkijos klubų žaidėjas.
Darius Maskoliūnas nėra naujokas ir Lietuvos rinktinės trenerių štabe – jam teko dirbti Jono Kazlausko asistentu. Per tą laiką lietuviai dukart tapo Europos vicečempionais.
Dabar nurungęs Antaną Sireiką 13 – balsų prieš 1, Darius Maskoliūnas pats sieks olimpinio kelialapio Lietuvos krepšiniui ir sėkmės Europos čempionato atrankos rungtynėse.
Darius Maskoliūnas – „Dienos temoje“.
– 13 balsų, žaidėte 13-u numeriu, šiandien kalbamės 13-ą dieną. Tikiuosi, nesate prietaringas.
– Čia mano numeris, čia kaip tik yra sėkmės ženklas. Visur lydi mane šitas skaičius.
– Vadinasi, ir pokalbis mūsų bus geras. Ar užteko vieno kvietimo, ar federacijos prezidentui teko jus įkalbinėti, nes laikas spaudžia?
– Ne, neteko. Užteko vieno normalaus pokalbio.
– „Normalaus“, ką tai reiškia? Jūs ilgai kalbėjotės?
– Susėdome, vyriškai pakalbėjome.
– Kėlėte kokias nors sąlygas? Kas tas „vyriškai“?
– Ką turite omeny „sąlygas“?
– Kas yra „vyriškai“? Jūs turėjote kažkokių sąlygų, kad sutiktumėte užimti tą postą?
– Ne, neturėjau aš jokių sąlygų. Paprasčiausiai pasišnekėjome, yra tokia situacija, prezidentas Arvydas išdėstė, kaip yra. Sakė, pagalvok. Aš greit pagalvojau.
– Galvojote neilgai?
– Galvojau neilgai, gal porą dienų.
– Gerai, tai kokiam laikui vis dėlto kontraktas yra? Iki naujo federacijos prezidento rinkimų, tai yra iki kitų metų rugsėjo?
– Sąžiningai, aš jau tą klausimą vakar konferencijoje girdėjau, aš nežinau.
– Jūs nepasidomėjote?
– Ne. Nežinau, aš net neturiu pasirašęs jokio kontrakto.
– Bet jūs jį greičiausiai pasirašysite.
– Turbūt, aš nežinau, kaip vyksta. Vėlgi, gal keistai atrodo...
– Jums buvo visiškai neįdomu?
– Tikrai neįdomu. Einant dirbti į rinktinę treneriu, ten negalvoja apie kontraktą.
– Dabar svarbiausia, aš taip suprantu, patekti į Tokijo olimpines žaidynes ir tas atrankos turnyras, kuris vyks kitų metų birželį. Jeigu jums nepasisektų, greičiausiai būtumėte sudeginęs savo tolimesnę karjerą, nes Lietuva dalyvavo turbūt visose paskutinėse 8 žaidynėse.
– Taip, tikrai.
– Ar aš čia blogai svarstau, ar tai nebūtų smūgis karjerai?
– Rinktinės poste, manau, vienareikšmiškai taškas būtų padėtas. Turbūt, nežinau. Vėlgi yra daug visokiausių aplinkybių, bet manau, kad taip. Kaip čia minėjo ir mano kolegos, laužas būtų užkurtas didelis, tai taip. O ką daryti...
– Bet bene didžiausias priekaištas jums – kad paskutinius 5 m. buvote asistentas. Tai reiškia, kad jums neteko priimti kažkokių lemiamų strateginių sprendimų. Ar pats jūs šitoje vietoje matote savo raudoną liniją?
– Taip, kažkiek yra. Aš pats savimi kažkiek abejoju, bet manau, kad viskas bus gerai. Aš tikiu, kad aš susitvarkysiu. Plius aš dirbu asistentu šalia vieno iš geriausių Europos trenerių. Tai čia yra didelis privalumas. Manau, man užteks smegenų ir drąsos priimti teisingus sprendimus.
– Kadangi dirbate su vienu geriausių Europos trenerių, ar tai reiškia, kad šio vieno geriausių Europos trenerių darbo sistema, treniruočių specifika, žaidimo stilius bus diegiami ir rinktinėje, kuriai jūs vadovausite?
– Jūs absoliučiai teisi. Bus diegiama sistema. Aišku, su korekcijomis, nes mes neturime laiko tam pasiruošti, mes sistemą vedame klube du mėnesius. Ta prasme, įvedame ir po to ją visą sezoną šlifuojame, o čia yra dviejų savaičių pasiruošimo laikotarpis, tai yra neįmanoma padaryti, tai bus įdiegtas kažkoks, sakykim, paviršutinis pats pagrindinis produktas ir tikėkimės, kad jis veiks.
– Koks jis, pasakykite, prašau. Kaip tai atrodo, papasakokite trumpai.
– Tai čia aš jums turėčiau pasakoti, kaip mes ginsimės, kokia gynybos sistema... Tai sakau, ji bus panaši kaip „Žalgiryje“. Puolimo derinių daug bus, panašių kaip „Žalgiryje“, pritaikyti tam tikriems žaidėjams, kurie bus rinktinėje. Taip viskas bus, manau.
– Ar tai reiškia, kad rinktinėje irgi remsitės daugiausia „Žalgirio“ žaidėjais? Tikitės remtis? Nes jie geriausiai žino tą sistemą.
– Taip, labai norėčiau turėti kuo daugiau „žalgiriečių“, nes, kaip minėjau, laikas yra trumpas, pasiruošimo laikas yra labai trumpas. Tie žmonės, kurie jau žino sistemą, ją perpratę, jie padės ir kitiems komandos draugams ją greičiau perprasti. Plius jie mane gerai žino, aš juos gerai žinau. Paprasčiausiai lengviau dirbti su žmonėmis, su kuriais dirbi kasdien 10 mėnesių.
– Bet dabar, kadangi Arvydas Sabonis, skelbdamas jus naujuoju strategu, vylėsi, kad kažkada ir Šarūnas Jasikevičius užims vyriausiojo stratego poziciją, tai ar nebus taip, kad jūs patikrinsite jo sistemą, o paskui vėl tapsite asistentu, o Š. Jasikevičius ateis į rinktinę...
– Super, šaunu.
– Tai bus gerai jums?
– O kas čia blogo? Rinktinei turi vadovauti geriausias treneris. Šiuo metu Šarūnas nepriėmė šio iššūkio dėl suprantamų priežasčių ir taip toliau, nes nori atsiduoti visas klubui. Gal ateis laikas, kai jis pakeis savo nuomonę.
– Bet jūs ketinate naudotis jo paslaugomis? Ta prasme, jo patarimais? Treniruojant rinktinę jis bus jums patarėjas?
– Jeigu bus galima prisiskambinti, tai aišku, skambinsime, klausime, taip.
– Rinktinės bėdos dabar įvardijamos dvi. Tai yra snaiperio ir įžaidėjo neturėjimas. Tokios tarsi dvi svarbiausios. Ar jūs tai laikote problema ir kokius dar matote artimiausius iššūkius rinktinėje?
– Kažkokia, sakykim, problema yra, bet, taip, mes neturime, vadinkime, topinio Eurolygos įžaidėjo Lietuvos rinktinėje. Bet turime žaidėjus, kokius turime. Dabar rautis plaukus dėl to, kad neturime... Norėtume tokio ar tokio, tai tokių nėra žaidėjų. Dėl snaiperio – aš čia su jumis nesutikčiau, aš galvoju, mes turime pakankamai snaiperių. Įžaidėjo pozicija yra slidesnė, nes Mantas nejaunėja, bet Lukas, pavyzdžiui, šiuo metu „Žalgiryje“ dar neblizga taip, kaip mes norėtume, tačiau čempionato metu jis parodė, kaip jis gali žaisti. Ir aš puikiai žinau, kaip jis gali žaisti ir tikiuosi, kad su kiekviena diena jo žaidimas gerės tiek klube, tiek rinktinėje. Tai bandysime ir tą problemą spręsti.
– Treneri, jūs sakėte pirmoje spaudos konferencijoje, kad nematote Jono Valančiūno su Domantu Saboniu vienu metu aikštėje. Tai kaip jūs juos matote? J. Valančiūnas eigoje, o D. Sabonis pabaigoje? Bet aš ne specialistė.
– Nėra taip, kad aš jų išvis nematau. Prieš pasaulio čempionatą buvo labai eskaluojama, kad va, kaip mūsų tas žvaigždžių dvejetas ves rinktinę ir taip toliau. Faktas, kad jie kažkokį laiko tarpą gali žaisti ir kartu, bet aš galvoju, kad jie abu yra penkti numeriai. O kadangi Domas nemetantis iš toli, tai dabar Jonas pradėjo iš toli mėtyti. Kai abu susispaudžia, per maža baudos aikštelė pasidaro. Norisi erdvės, kažkaip viską išplėsti. Bet čia nėra taip, kad jie negali žaisti. Tai priklauso nuo priešininkų. Gal bus tokia situacija, kad mums gerai bus, kad du tokie king kongai žaistų.
– Mes girdėjome ir apie kitą king kongą, kad jūs Donatą Motiejūną žadate kviestis į rinktinę, nematote dėl to jokių problemų. Gal yra dar koks nors žaidėjas, esate numatę, kurio dabar nėra, bet jūs norėtumėte jį matyti?
– Žinokit, tikrai nespėjau ir neturėjau laiko nei apie „langų“ žaidėjų sąrašą, nei apie stovyklos sąrašą – nieko negalvojau. Dar nieko negaliu jums konkrečiai pasakyti nei apie žaidėjus, išskyrus tai, kad visi žinome, kas yra rinktinės lyderiai ir taip toliau. Tai jie visi, vienareikšmiškai, joje dalyvaus. O visa kita, reikės dar viską pergalvoti, dar nebuvo tam laiko paprasčiausiai.
– Kadangi jūsų laukiantys iššūkiai dar priešakyje, sakote, pats dar nedaug dėmesio skyrėte, tai tada dar apie tai, kas jau buvo krepšinio pasaulyje. Visi prisimena jūsų konfliktą su Vladimiru Romanovu 2010 m, kai jis jus atleido iš „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigų ir „dėl esminio sportinės veiklos sutarties pažeidimo“. O pats tada pasakė, kad jūsų IQ žemesnis nei žaidėjų, todėl jie nekalti ir jūs turite palikti klubą. Ar Lietuvos krepšinyje šiandien dar daug likę romanovų?
– Nežinau, nemanau, negirdėjau nieko panašaus. Manau, kad nelikę. Nėra. Negaliu jums atsakyti į šitą klausimą, manau, kad nėra. Bent pas mus klube tikrai nėra.
– Jūs turbūt suprantate, kad Lietuvoje krepšinis yra ta sritis, kurioje visi viską supranta, viską išmano ir kad jūsų žingsniai bus labai stebimi, labai vertinami ir kartais ne visai mandagiai vertinami. Ar jūs esate pasirengęs išgirsti viską apie save, net ir tai, ko galbūt nežinojote?
– Galvoju, kad jau per porą dienų turbūt didžiąją dalį mano paslapčių atskleidė. Pasakysiu atvirai, aš neskaitau, juo labiau komentarų. Žinote, pas mus žmonės mėgsta išlieti pyktį, pasišnekėti ir pasakyti, ką galvoja. Bet čia aš neturiu tam įtakos. O jeigu aš neturiu įtakos tiems dalykams, kam man apie tai sau sukti galvą.
– Jūs esate buvęs ir politiku kurį laiką, buvote Artūro Zuoko partijoje ir dirbote Vilniaus miesto savivaldybėje. Atrodo, 2013 m. baigėte savo politinę karjerą. Dabar neturite jokių reikalų su tuo?
– Neturiu išvis jokių reikalų su politika.
– Ir neketinate turėti?
– Tikrai neketinu.
– Žinote, kodėl užsiminiau apie tai? Man jūs vis dėlto siejatės su politika. Žinote, kuria prasme? Ta prasme, kaip Andrius Kubilius, politikas, yra krizių premjeras, taip jūs kažkuria prasme esate krizių vyriausiasis treneris. Nes kai yra bėda, iškart jus kviečia. O po to jus vėl kažkodėl po krizės sugrąžina atgal į asistento kėdę. Tai aš jums linkiu sėkmės šį kartą, kad sektųsi geriau ir kad jums nereikėtų sugrįžti asistentu, kad šios pareigos dabar jau pasiteisintų.
