Pergalės ir laimėjimai Estijos krepšinyje yra pakankamai retas reiškinys, todėl progą didesniam estų sirgalių dėmesiui bei džiaugsmui gali suteikti ir vienas 18-mečio pelnytas taškas Eurolygoje. Būtent tokį pasiekimą prieš beveik dvi savaites užfiksavęs Kerras Kriisa netrukus žengs naują karjeros žingsnį.
Kauno „Žalgiriui“ priklausantis jaunuolis, debiutinėse Eurolygos rungtynėse „Žalgirio“ arenoje prieš Vilerbano ASVEL ant parketo pasirodęs minutei ir pataikęs vieną baudos metimą, netrukus pasimatuos naują aprangą bei debiutuos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) Prienų „Cbet“ klube.
Apie tai portalui LRT.lt pokalbio metu pranešė pats K. Kriisa.
Krepšininkas į Lietuvą atvyko prieš 2018–2019 m. sezoną. Prieš tai buvusio Estijos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjo Valmo Kriisos atžalą kamavo blauzdikaulio trauma, todėl K. Kriisa neįsitvirtino Bambergo „Brose“ jaunimo komandoje.
Atvykęs į Lietuvą, įžaidėjo pozicijoje žaidžiantis estas 2018 m. vasarą prisijungė prie Kauno „Žalgirio“ dublerių bei debiutavo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Praėjusiame sezone žaidėjas antrajame Lietuvos krepšinio divizione sužaidė 34 rungtynes, per kurias pelnydavo po 6,5 taško, atlikdavo po 3,2 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 2 kamuolius.

Tame pačiame sezone, vasario mėnesį, krepšininko vedama „Žalgirio“ jaunių komanda triumfavo Eurolygos jaunių atrankos turnyre „Žalgirio“ arenoje, o po iškovoto bilieto į pagrindines varžybas Vitorijoje K. Kriisa buvo paskelbtas atrankos turnyro MVP.
„Iki atrankos turnyro Kaune turnyro NKL čempionate žaidžiau prieš vyrus ir nebuvau tas vyrukas, kuris rinktų daug taškų. Turėjau būti tas, kuris kibiai ginasi. Visgi po turnyro Kaune, kuris man buvo asmeniškai sėkmingas, atėjo pasitikėjimas savo jėgomis“, – portalui LRT.lt kalbėjo jaunasis estas.
Po įsimintino turnyro sekė ir nereguliarūs kvietimai iš vyrų komandos prisijungti prie pagrindinės komandos treniruočių, kuriose K. Kriisa iš arti galėjo pamatyti žalgiriečius, kurių žaidimą dar neseniai stebėjo per televizorių ar Eurolygos rungtynėse „Žalgirio“ arenoje.
Po debiutinio sezono Lietuvoje atėjo ir didžiuosius pokyčius bei neužmirštamas dar neilgos karjeros akimirkas pasiūlęs 2019–2020 m. sezonas. Arvydo Gronskio treniruojamoje „Žalgirio“ dublerių komandoje K. Kriisa greitai tapo lyderiu – per 9-ias NKL rungtynes įžaidėjas rinko po 16,2 taško, atlikdavo po 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovodavo po 3,3 kamuolio.
Netrukus savo vertę krepšininkas galės įrodyti ir puikiai pažįstamam treneriui Prienų klube – Mantui Šerniui. Specialistas dirbo su estu 2018–2019 m. sezone „Žalgirio“ dublerių ekipoje.
Apie gyvenimą Lietuvoje, debiutą Eurolygoje bei naują karjeros posūkį krepšininkas pasidalino mintimis su portalu LRT.lt.
– Kerrai, papasakok, kaip tau pavyko prisitaikyti prie gyvenimo naujoje šalyje per daugiau nei metus?
– Lietuvoje pritapau greitai. Čia viskas labai panašu į gyvenimą Estijoje, todėl sunku nebuvo. Man nuo pat pradžių patiko mano komandos draugai ir treneriai dubleriuose. Tai padėjo labiau apsiprasti. Čia esu laimingas.

– Ar vis dar mokaisi mokykloje?
– Mokausi dvyliktoje klasėje. Praėjusiais metais lankiau vieną lietuvišką mokyklą. Visos pamokos buvo lietuvių kalba. Tai buvo didžiulis iššūkis. Žinoma, tokiose pamokose kaip biologija, pagrindiniai dalykai man būdavo išverčiami.
Turėjau ir privačių pamokų lietuvių kalba. Jos buvo organizuojamos 2–3 kartus per savaitę. Turėjau jas lankyti. Man nebuvo jokios prasmės keliauti į literatūros pamokas lietuvių kalba, todėl lankiau lietuvių kalbos užsiėmimus.
– Kaip gerai dabar kalbi lietuviškai?
– Lietuviškai šneku tikrai geriau nei Nigelas (N. Hayesas – LRT.lt). Visgi turiu nesustoti, jis mokosi labai greitai. Net baisu darosi.
– Ar prieš atvykdamas į „Žalgirio“ organizaciją kalbėjaisi su praeityje ne vienerius metus Lietuvoje praleidusiu kitu Estijos krepšininku – Simu Sanderiu Vene?
– Mes šiek tiek kalbėjome su S.S. Vene, bet ne per daugiausiai. Ir be pokalbių su juo visi žino, kad Kauno „Žalgirio“ organizacija yra puiki ir čia joje nori būti daugelis. Jeigu „Žalgiris“ tavimi domisi, per daug galvoti dėl savo sprendimo nereikia. Ypač tokiam jaunuoliui iš Estijos kaip aš. Sprendimas buvo priimtas greitai ir lengvai.
Pamenu, kad S.S. Vene nusiunčiau kelias nuotraukas „Instagram“ tinkle ir jis apsidžiaugė, kad pasinaudojau šia galimybe. Jis man kartas nuo karto padeda su įvairiais gyvenimo Lietuvoje klausimais.
– Tavo karjerą Bamberge buvo pristabdžiusi blauzdikaulio trauma. Kiek tai buvo rimta?
– Turint tokią traumą reikia kurį laiką pailsėti nuo krepšinio. Ne vieną vasarą leisdavau su jaunimo rinktinėmis, todėl poilsio nebūdavo. Kūnas nepailsėdavo, todėl atsirado tokia trauma. Po kelių mėnesių pertraukos pradėjau treniruotis ir trauma vėl atsinaujino. Kaip bebūtų, šiuo metu viskas tvarkoje.
Dar praėjusiame sezone jaučiau nedidelius skausmus, bet dabar viskas tvarkoje. Manimi puikiai rūpinamasi ir nejaučiu jokio diskomforto žaisdamas krepšinį.
– Atvykęs į „Žalgirio“ organizaciją, debiutavai ir NKL čempionate. Kiek buvo sunku pereiti iš rungtyniavimo su bendraamžiais į vyrų lygą?
– Estijoje mėgstame sakyti, kad esame vėlyvesnio brendimo. Tai lyg ir netiesioginis mūsų pasiteisinimas. Aš irgi esu vėlyvesnio brendimo žaidėjas, man sunkiau užsiauginti raumenis. Pirmieji metai NKL čempionate nebuvo lengvi, buvo daug iššūkių.
Didžiulis iššūkis buvo ne tik žaisti prieš suaugusius vyrus, bet ir dirbti treniruotėse. Mūsų komandoje beveik kiekvienas krepšininkas buvo žaidęs jaunimo rinktinėse arba bent jau buvęs kandidatu į jas. Vadinasi, treniruočių kokybė yra labai aukšta. Taigi, norėdamas žaisti, turėjai gerai atrodyti treniruotėse. Viskas prasideda nuo treniruočių. Tai buvo didžiausias iššūkis.
– Kada supratai, kad esi pajėgus žaisti aukštesniame lygyje ir būti jame konkurencingas?
– Vasario mėnesį, kuomet žaidėme Eurolygos jaunių atrankos turnyre, supratau, kad galiu žaisti aukštesniame lygyje. Žinoma, čia žaidžiau prieš savo bendraamžius.
Kaip bebūtų, iki to turnyro NKL čempionate žaidžiau prieš vyrus ir nebuvau tas vyrukas, kuris rinktų daug taškų. Turėjau būti tas, kuris kibiai ginasi. Visgi po turnyro Kaune, kuris man buvo asmeniškai sėkmingas, atėjo pasitikėjimas savo jėgomis.
– Ar pameni momentą, kuomet pirmą kartą prisijungei prie Kauno „Žalgirio“ vyrų komandos treniruočių?
– Mūsų Eurolygos jaunių turnyras baigėsi sekmadienį, pirmadienį buvo laisva diena, o antradienį jau treniravausi su pagrindine komanda. Iš pradžių buvo baisu. Eini į areną, į komandos rūbinę, aplink save matai tokius „topinius“ Eurolygos žaidėjus kaip Brandonas Daviesas. Paprastai juos matai tik per televizorių.
Visgi po kurio laiko baimė dingo ir dabar treniruotėse su vyrų komanda jaučiausi labiau užtikrintas. Smagiausia dalis, kad „Žalgirio“ krepšininkai mane šiltai priėmė į savo būrį. Pavyzdžiui, Paulius Jankūnas po vienos iš mano klaidos davė patarimų ir niekas nepradėjo šaukti ant manęs. Tas pats P. Jankūnas ar Marius Grigonis kažkada buvo mano rogėse. Jie irgi atėję iš dublerių komandos. Buvo labai svarbu iš pradžių pajausti tokį palaikymą.
– Kiek buvai nustebintas kvietimo prisijungti prie „Žalgirio“ Eurolygos rungtynėse su Vilerbano ASVEL klubu?
– Kvietimas prisijungti prie komandos Eurolygos rungtynių metu atėjo visiškai netikėtai. Kaip iš giedro dangaus.
Ėjau į treniruotę žinodamas, kad Alexas Perezas patyrė traumą. Su komanda treniravausi visą savaitę ir netrukus traumą gavo Rokas (R. Jokubaitis – LRT.lt). Net nemaniau, kad Roko trauma yra tokia rimta ir jis negalės žaisti ilgesnį laiką. Po treniruotės man buvo pasakyta, kad turėsiu pasirašyti dokumentus, kad galėčiau būti įregistruotas Eurolygos rungtynėms. Iškart užliejo didžiulė emocijų banga.
Grįžęs į „Kaustą“ paskambinau mamai. Ji buvo be proto laiminga. Ji net buvo be žado.

– Rungtynės su ASVEL žalgiriečiams nebuvo lengvos ir tavo debiutavo klausimas ilgą laiką kabėjo ore. Ar nebuvai jau praradęs viltį pasirodyti ant parketo?
– Tikėjausi išbėgti į rungtynes, bet, išties, vienu metu atrodė, kad galimybė nuplauks. Pamaniau, ką gi, galbūt kitą kartą. Stengiausi būti pasirengęs. Netrukus vyrai susiėmė, apsigynė ir susikrovė užtikrintą pranašumą. Man pasisekė.
– Pilnutėlės tribūnos atsistojo tau metant baudų metimus. Kaip sureagavai į tokį gestą iš žiūrovų?
– Iš pradžių net nesupratau, kas vyksta. Nemačiau, kad žmonės atsistojo iš savo vietų. Vėliau žiūrėjau rungtynių ištraukas ir negalėjau patikėti tuo, ką mačiau. Visgi rungtynių metu buvau susikoncentravęs tik į žaidimą.
Man pavyko išvengti žioplų klaidų žengus ant parketo. Atsistojęs prie baudų metimo linijos sau pasakiau: „Kerrai, čia tavo galimybė, pelnyk šį tašką“. Kai pataikiau pirmąjį metimą ir pajaučiau publikos palaikymą, buvo labai smagu.
– Po rungtynių surengtoje spaudos konferencijoje Š. Jasikevičius kalbėjo, kad nesi panašus į tipinį estą ir demonstruoji kiek kitokį charakterį. Ar toks buvai visą savo karjerą?
– Esu toks visą savo gyvenimą. Nuo mažų dienų norėjau diktuoti žaidimo ritmą ir vesti komandą į priekį. Tai mano venose. Jeigu nori būti geras krepšinio žaidėjas, negali būti lėtas ar be emocijų. Žinoma, taip mėgstama kalbėti apie mus, estus (šypsosi – LRT.lt).
– Galima nesunkiai įsivaizduoti, kad debiutas Eurolygoje tapo didžiule paskata vieną dieną dar kartą sugrįžti į tokias rungtynes ir atmosferą?
– Žinoma, tai buvo didžiulis motyvacijos pliūpsnis. Tokios rungtynės parodė, kad esu arti, bet kartu ir labai toli iki patekimo į Kauno „Žalgirį“. Toks buvo jausmas viduje. Stengiuosi vadovautis tokia filosofija. Pamačiau, kur galiu būti, bet dėl dar vienos tokios patirties turiu labai daug dirbti.

– Estijoje krepšinis nėra populiariausia sporto šaka, tačiau teko girdėti apie tai, kad naujienos apie estų krepšininkus yra aktyviai sekamos. Kaip vietinė žiniasklaida nušvietė tavo debiutą? Ar sulaukei dėmesio?
– Girdėjau, kad po mano debiuto Eurolygoje visą kitą savaitę estai galėjo neiti į darbą ir visi šventė (juokiasi – LRT.lt). Daug žmonių mane sveikino, netgi ir tie žmonės, kurių nepažįstų. Jie mane motyvavo toliau siekti savo tikslų.
Nežinau, ar čia liūdna, ar juokinga, bet buvau vienintelis estas Eurolygos komandų sudėtyse. Estų krepšiniui tai buvo didis dalykas.
– Netrukus žengsi naują karjeros žingsnį ir debiutuosi Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) bei atstovausi Prienų klubui. Kaip pasitikai tokį gyvenimo pokytį?
– Prisipažinsiu, tai man buvo kiek netikėta, tačiau suprantu, kad tai yra nauja proga parodyti save, ko esu vertas aukštesniame lygyje. Turiu dirbti ir būti nuolat pasiruošęs.