Lietuvos futbolo federacija apie „Anderlecht“ programą pradėjo kalbėti dar 2019-ųjų pradžioje. Metų viduryje pasirašyta sutartis siekiant ją įdiegti Lietuvos jaunųjų futbolininkų ugdymo akademijose, tačiau iki dabar išlieka neaišku, kaip ši programa veikia ir ką ji gali pakeisti. Portalas LRT.lt pristato LFF vadovus taip sužavėjusią „Anderlecht“ programą ir pokyčius, kuriuos ji turėtų atnešti.
Jau 2018 metais federacijos prezidentui Tomui Danilevičiui ir generaliniam sekretoriui Edgarui Stankevičiui buvo pristatyta ši Belgijos klubo sistema.
Ji apima treniruočių sistemą bei jaunimo ugdymo ideologiją, išugdžiusią tokius talentus kaip Romelu Lukaku, Driesas Mertensas, Vincentas Kompany ir t. t. Šie žaidėjai prisidėjo prie Belgijos rinktinės sėkmės, kai 2018-aisiais belgai pasaulio futbolo čempionate užėmė trečiąją vietą.
2019-ųjų pradžioje garsioji „Anderlecht“ sistema buvo pristatyta asmeniškai LFF galvoms.
„Visi kartu sutariame, kad bendros jaunimo ugdymo programos ir metodikos Lietuvos futbolui reikia. „Anderlecht“ programos rezultatais pasaulis jau spėjo įsitikinti ir jų atstovai ne be reikalo lankosi Lietuvoje ne pirmą kartą. Programa būtų adaptuota Lietuvos futbolui ir, jeigu ji bus įgyvendinta, norėtųsi, kad apimtų kaip įmanoma daugiau akademijų“, – tada sakė T. Danilevičius.
Gegužės mėnesį buvo oficialiai pasirašyta sutartis ir nuspręsta – Lietuvos futbolas bandys sekti belgų pėdsakais, tačiau kaip tai daryti?
Jaunimo rinktinių treneriai lankėsi Belgijoje ir stebėjo treniruotes, buvo ir Lietuvoje renginių, kuriuose pas mus atvykę pagal „Anderlecht“ sistemą dirbantys treneriai rengė atviras treniruotes. Jie taip pat dirbo su mūsų šalies treneriais ir mokė juos savo metodikos.
Vis dėlto darbo su jaunimo rinktinių strategais tikrai nepakanka. Šie su talentais padirba vos po savaitę ar dvi iš karto, o visas ugdymas vyksta klubų akademijose.
Tą portalui LRT.lt sakė Lietuvos septyniolikmečių futbolo rinktinės treneris Audrius Statkevičius.
„Jūs turėtumėte kalbėti ne su jaunimo rinktinių, o su klubų techniniais direktoriais. Mes vykome į kursus, stebėjome treniruotes, tačiau mes tik trumpai dirbame su futbolininkais. Visą atsakomybę gauna klubų akademijos. Jie ruošia futbolininkus, o mes dirbame su jau paruoštu produktu“, – teigė A. Statkevičius.
Dėl šios priežasties LFF užsibrėžė neeilinį tikslą – net 18 Lietuvos futbolo akademijų įpareigotos integruoti „Anderlecht“ sistemą ir ugdyti jaunuosius sportininkus pagal belgų filosofiją.
Kiekviena iš šių akademijų turėjo paskirti po techninį direktorių, kurio užduotis – stebėti, ar tinkamai laikomasi „Anderlecht“ programos. Šis techninis direktorius palaiko ryšį su Belgijos ekipos atstovais. Vyksta įvairios konsultacijos, keičiamasi medžiaga.
Treneriams, žinoma, medžiaga yra prieinama elektroniniu formatu. „Pro Soccer Data“ platforma, anot LFF, padeda treneriams lengviau kontroliuoti ir planuoti treniruočių procesą, gauti vertingų statistinių įžvalgų ir vystyti sėkmingą darbinės informacijos komunikaciją.
LRT.lt susisiekė su Vilniaus „Žalgirio“ akademijos „Žalgirietis“ techniniu direktoriumi Gediminu Kontautu ir jo paklausinėjo apie „Anderlecht“ programą ir jos vertinimą. Specialistas atskleidė, jog belgų filosofijos diegimas prasidėjo vasarą.
„Sakykime, kad metų pradžioje buvo pirmieji susitikimai. Sutartis pasirašyta gegužės pabaigoje, tad pradėjome taip aktyviai dirbti galbūt prieš tris mėnesius“, – atskleidė G. Kontautas.
Kadangi paprasti lietuviai tikriausiai nežino, ką reiškia „Anderlecht“ sistema ir kaip ji integruojama, techninis direktorius buvo paklaustas, ar pasikeitė treniruotės ir ar tam tikras skirtumas jau gali būti matomas.
„Vienareikšmiškai – pokytis yra. Aš pats 10 metų dirbu ir galiu pasakyti, kad jei tai būtų buvę jau prieš 10 metų, aš manau, mes būtume buvę kitur ir pagal mentalitetą, ir pagal žaidimą, ir pagal žaidėjus. Super“, – pagyrų naujai treniravimosi sistemai negailėjo „Žalgirio“ akademijoje dirbantis vyras.
Belgijos komandos sistema tokia efektyvi gali būti, nes treneriai ne per vienerius metus sugebėjo atrasti aukso viduriuką, kaip tvarkytis su jaunaisiais futbolininkais. Išsiaiškinta, kaip juos treniruoti, kiek reikia ugdyti įgūdžius, kiek taktinį suvokimą ir kiek fizinį pasirengimą.
Atrodytų, jog sunku ne tik pačius vaikus, tačiau ir trenerius dirbtinai įstumti į visiškai kitokį ritmą. Įdomu, kaip greitai šie galėtų prisitaikyti ar persilaužti. Vis dėlto G. Kontautas teigia, jog čia bėdos nėra.
„O ką reiškia „prisitaikyti“? Čia nėra ko prisitaikyti. Vyksta tas pats futbolas. Seniau nebuvo kažkokios metodikos, kiekvienas darė taip, kaip jam patiko savo klube. Čia viskas priklauso nuo žmonių: jei jie nori, jie ir keičiasi. Jei nenorėsi keistis, tavęs paprasčiausiai nebebus, nes atėjo laikas keistis.
Negali treniruotės dabar vykti taip, kaip treniravo mus prieš 30 metų. O šitas visas „produktas“ yra tikrai labai veiksmingas. Aišku, yra žmonių, nenorinčių keistis, bet gyvenimas priverčia“, – pasakojo „Žalgiriečio“ techninis direktorius.
Paklaustas, ar sudėtinga naują sistemą pritaikyti prie klubo naudojamų taktikų suaugusiųjų lygyje, G. Kontautas sakė, jog koncentruojamasi į įgūdžius, o techniškas futbolininkas sugebės pritapti visur.
„Kiek keičiasi treneriai, kiekvienas atneša kažką savo. Mūsų akademijos tikslas – paruošti žaidėjus. Paruošti išprususį, technišką žaidėją. Jei žaidėjas supranta pokyčius, jis prisiderins prie tokių permainų. Bet nemaišykime suaugusiųjų ir vaikų. Ta „Anderlecht“ programa tikrai praveria akis, dauguma ima žiūrėti visai kitaip nei anksčiau“, – pozityvumu tryško vyras.
Paklaustas, ar jis tiki šios naujos Lietuvos futbolo krypties perspektyvomis, G. Kontautas neturėjo jokių abejonių, jog ateityje bus galima džiaugtis rezultatais.
„Vienareikšmiškai. Aišku, stebuklų neįvyks, bet po kokių 3–5 metų – net neabejoju. Žinoma, jei daug dirbs. Visa ši programa perteikia žmones, pati programa juk nedirba. Čia tas ir yra: jei treneriai pakeis požiūrį ir norės, tai turi duoti vaisių, nes, kaip aš sakau, šis dalykas yra pasmerktas sėkmei“, – optimizmo nestokojo specialistas.
Visos treniruotės yra stebimos ir apie jas yra pildomos ataskaitos. Techniniai direktoriai pastebi neatitikimus ir, esant reikalui, gali įsikišti. Kaip sako G. Kontautas, imk ir mokykis, siek ir tobulėk.
Patiems vaikams, anot techninio direktoriaus, nėra labai svarbu, kaip atrodo treniruočių struktūra. Juos motyvuoja geri rezultatai rungtynių metu. O žaidimo pagerėjimas matomas jau ir dabar.
„Jau tikrai jaučiasi pagerėjimas. Neįvyko kažkokios revoliucijos, nes mes pradėjome akademijoje keistis jau prieš porą metų, o kai atėjo šis pasiūlymas, pagalvojome, kad tai bus lyg lakmuso lapelis.
Pažiūrėkite, 2008-aisiais gimusiųjų komanda dalyvavo „Ateitis Cup“ ir jie jau pusę metų dirbo pagal nauja programą, kai atėjo varžybų laikas. Mes iškart ėmėme diegti kamuolio valdymo, technikos (mokymo naujoves – LRT.lt). Jaučiasi žaidime ramybė ir rezultatas matomas – iš 34 komandų finale tik Tbilisio „Dinamo“ mus nugalėjo.
16-mečių ir 17-mečių komandos tapo elitinių lygų čempionais. Didelis progresas jau jaučiamas visose amžiaus grupėse“, – užsidegęs pasakojo „Žalgiriečio“ techninis direktorius.
Įdomu, jog, anot G. Kontauto, kyla ne tik jaunesnių komandų, tačiau ir greitai pilnametystę pasieksiančių sportininkų žaidimo lygis. Paklaustas, kaip taip greitai gali jaustis pokyčiai, vyras teigė, jog lygių skirtumas atsiranda dėl mažų detalių, kurių kai kurie treneriai net nepastebi.
„Dauguma sportininkų apskritai nori greitų rezultatų ir pamiršta tuos pamatinius dalykus. Toje „Anderlecht“ programoje yra svarbiausia ne pratimai, o filosofija.
Kai nuvažiuoji ir pamatai, kad žmonės atkreipia dėmesį į tokias smulkmenas, kurias kartais ignoruojame, tada supranti, kad mes neteisingai dirbome. Dažnai tokių dalykų net nepastebėdavome ir laikydavome visai neesminiais dalykais, bet galutinis rezultatas įrodo, jog būtent detalės gali būti esminės siekiant tobulėti“, – pokyčiais džiaugėsi G. Kontautas.
„Anderlecht“ programa Lietuvoje turėtų užsibūti bent 3 metus. Tokiam laikotarpiui LFF sudarė sutartį su Belgijos ekipa, tačiau specialistas neabejoja, kad naujosios filosofijos pagrindai bet kokiu atveju turėtų užsilikti Lietuvoje.
„Aš manau, kad per šiuos 3 metus, net jei programa ir nebus pratęsta, dauguma Lietuvos trenerių jau kitaip žiūrės į savo darbą. Tai bet kokiu atveju suteiks naudos Lietuvos futbolui. Seniai reikėjo tą daryti, bet geriau vėliau nei niekada“, – mintis dėstė „Žalgiriečio“ techninis direktorius.
Ar toks požiūris teisingas, ar atsimuš į dar vieną sieną, kaip nutiko „užauginkime Lietuvos Ronaldo“ filosofijai, parodys tik laikas. Vis dėlto istorija rodo, kad fortūna nėra Lietuvos futbolo pusėje... Bent kol kas.
