Praėjusią savaitę trūko Lietuvos dziudo bendruomenės kantrybė. Daugelį metų federacijos prezidento Vigmanto Sinkevičiaus galimą savivalę kentę dziudo atstovai boikotavo Lietuvos čempionatą ir reikalavo V. Sinkevičiaus atsistatydinimo.
Pagrindinės šalies sporto organizacijos gūžčioja pečiais ir sako, kad jokių teisinių priemonių taikyti negali, nes federacijų veiklą apsaugo Asociacijų įstatymas. Tuo metu vienas Lietuvos dziudo rinktinės lyderių Karolis Bauža grasina baigti sportinę karjerą
Europos čempionatų prizininkas, Londono olimpinių žaidynių dalyvis K. Bauža pluša treniruočių salėje, tačiau patyrusio sportininko kelias į Tokijo olimpines žaidynes nuo Naujųjų gali pasibaigti. Vienas rinktinės lyderių prisidėjo prie dziudo bendruomenės boikoto prieš Lietuvos dziudo federacijos prezidentą V. Sinkevičių ir grasina baigti profesionalią karjerą.
Sportininkui pabodo, kad prezidentas palaiko tik vieną iš trijų Tokijo olimpinės rinktinės kandidačių, jo klube besitreniruojančią Sandrą Jablonskytę, o kiti du kandidatai – Karolis Bauža ir Santa Pakenytė – bloškiami šalin bei neturi medicininio aptarnavimo, o į varžybas vyksta be savo trenerių.
„Keturi klubai tik jį ir palaiko, o visa bendruomenė – treneriai, sportininkai – sukilę prieš prezidentą, nes prie šitos tvarkos mūsų rezultatai prastėja, viskas važiuoja į apačią“, – su LRT TELEVIZIJA mintimis dalijosi K. Bauža.
„Jau toliau nėra kur, kada sportininkai savo lėšomis negali išvažiuoti į pasaulio čempionatą, „Grand Prix“ ar Europos taurės varžybas savo lėšomis, tai yra viršūnė“, – pridėjo K. Baužos treneris P. Vincūnas.
Karolis Bauža ir jo treneris boikotavo praėjusią savaitę Lietuvos dziudo federacijos organizuotą šalies čempionatą.
Federacijos veiklos nepalaikantys sportininkai šiemet dalyvauja prieš daugiau nei metus įkurtos Nacionalinės dziudo asociacijos rengiamuose čempionatuose.
Pasak Sandros Jablonskytės, protesto dalyviai konfliktui spręsti pasirinko netinkamą erdvę.
„Tiesiog buvo gaila matyti Lietuvos čempionate verkiančias mergaites, jas guosti. O guosti kodėl? Kad gavo didelį spaudimą iš opozicijos. Ant tatamio buvusiems sportininkas buvo rėkiama: „gėda“. Kokia čia gėda? Jie atėjo dalyvauti čempionate“, – nustebusi kalbėjo S. Jablonskytė.
Prezidento atsistatydinimo viešai Lietuvos čempionate reikalavę sportininkai ir treneriai sako, kad federacijos įstatai sukurti dabartinių vadovų valdžiai išlaikyti. Į federacijos narius nėra priimami nauji klubai, o prezidentą jau penktąjai kadencijai išrinko realiai neveikiantys klubai.
„Žmonės pasitiki ir renka lyderį, kurį mato realiausią, – kalbėjo Lietuvos dziudo federacijos prezidentas V. Sinkevičius. – Visi klubai yra veiklūs, visi klubai moka metinį ir stojamąjį mokesčius ir visi klubai dalyvauja aktyviai veikloje. Įstatuose parašyta, kad visi, norintys padėti dziudo, gali tapti nariais valdymo organuose, aktyviai dalyvauti veikloje.“
Pasak Nacionalinės dziudo asociacijos prezidento, vieno tituluočiausių dziudo atstovų, Mariaus Paškevičiaus, didžiąją dalį šios sporto šakos rezultatų pasiekia federacijos veiklai nepritariantys klubai.
Kaip bebūtų, dziudo pasiekimai Lietuvoje prastėja, tai įrodo ir dešimtadaliu sumažėjęs valstybės finansavimas.
„Sporto šakų federacijos veikia autonomiškai, tarptautinė federacija paprastai pripažįsta vieną šalyje veikiančią federaciją. Šioje situacijoje blogiausia dalis, kad kenčia sportininkai. Visgi valstybė neturi jokios teisės sportininko nei registruoti į varžybas, nei siųsti į Europos ar pasaulio čempionatus. Čia daugiausia darbo reikia įdėti bendradarbiaujant su tarptautine federacija“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė
Visi trys Lietuvos dziudo rinktinės lyderiai gauna Lietuvos tautinio olimpinio komiteto stipendijas. Visgi, pasak Dainos Guzdinevičiūtės, ir LTOK rankos yra surištos.
„Panaikinus Lietuvos olimpinio centro centralizuoto rengimo funkciją, nebeturime galimybės koordinuoti sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Viskas atiduota federacijoms, o į jų veiklą negalime kištis nei mes, nei valstybė“, – situaciją LRT TELEVIZIJAI paaiškino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Federaciją gina asociacijų įstatymas, o, kai užduodu klausimą, kas gina mus, sportininkus, trenerius, kas mus gina, kur mes galime kreiptis, kas mums užuovėją gali duoti, visi kelia rankas, niekas nežino. Vadinasi, Lietuvos sporte svarbiausi funkcionieriai“, – kalbėjo Nacionalinės dziudo asociacijos prezidentas M. Paškevičius.
Nacionalinė dziudo asociacija dar prieš pasaulio čempionatą rugpjūtį Tarptautinei dziudo federacijai išsiuntė laišką, kuriame prašoma, kad Santa Pakenytė ir Karolis Bauža dalyvautų varžybose su Tarptautinės dziudo federacijos vėliava. Atsakymas iki šiol negautas. Pasak V. Sinkevičiaus, jo laukti – neverta, nes Tarptautinė dziudo federacija pripažįsta tik Lietuvos dziudo federaciją.
„Nei vaikams kažkoks autoritetas, pavyzdys, nei mūsų sporto šakai, kad toks žmogus yra prezidentas. Jau sėdi mūsų federacijoje 17 metų, jeigu neklystu. Gal Laikas pasitraukti, nes visi treneriai prieš. Labiausiai gaila dėl vaikų, kad į čempionatus negali išvažiuoti“, – tvirtino K. Bauža.
Dziudo kovotojos S. Jablonskytės teigimu nei Karoliui Baužai, nei Santai Pakenytei nebuvo sudaryti sunkumai važiuoti į rinktinės stovyklas.
„Kai atvažiuoju į stovyklas, kur turime dalyvauti mes trys, atvažiuoju aš viena, tai faktai byloja patys už save, važiuokite, dalyvaukite, niekas nedraudžia, visus asmeniškai kviečia į stovyklas, – situaciją aiškino S. Jablonskytė. – Pastaruoju metu taip gavosi, kad visur aš viena. Atvažiuoju į stovyklą viena tikrai ne dėl to, kad jiems kažkas neleidžia, tiesiog noro gal trūksta. Gal dalyvaukite stovyklose, dalyvaukime varžybose ir tada spręskime apie savo rezultatus. Ne federacijos prezidentas kažkur sukovojo už mane. Aš pati.“
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė apgailestavo, kad esant dabartinei situacijai bei nesutarimams, kentės Lietuvos dziudo atstovų rezultatai bei dėl to mažės iš valstybės gaunamas finansavimas.
„Federacija suprasdama situaciją turi sudaryti galimybes sportininkams, visų pirma, dalyvauti čempionatuose. Antra, Sporto įstatyme yra numatyti kriterijai, kuriuos organizacija turi atitikti, jeigu ji nori gauti valstybinį biudžeto finansavimą aukšto meistriškumo programai.
Šiuo atveju matome, kad Nacionalinė dziudo asociacija pradėjo vykdyti nacionalinius čempionatus. Taip suprantu, yra siekis atitikti tuos kriterijus. Vėlgi, kaip minėjau, didžiausias iššūkis laukia iš Tarptautinės federacijos gauti pripažinimą. Deja, tai yra sporto autonomija, tai yra sporto ypatumas tas varžybų piramidės principas. Pirmiausia, varžybos vykdomos nacionaliniame lygmenyje ir paskui Tarptautinė federacija yra ta organizacija, kuri leidžia bei sudaro galimybes kilti varžybų piramidėje į viršų.
Iš tiesų manome, kad situacija nėra gera, nes pasiekimai sporto šakoje mažėja. Ta psichologinė įtampa galiausiai atsilieps ir rezultatams ir kitų metų finansavimui. Jeigu sportininkas nedalyvauja Europos čempionatuose, jeigu jo pasiekimai žemi, tai, vadinasi, tas lėšų skaičiavimas tai parodys. Lietuvos dziudo federacija, teikdama paraiškas, greičiausiai gaus mažesnį finansavimą, nes tiesiog nėra pasiekimų.
Tenka labai apgailestauti dėl tokios situacijos, labai norėtųsi, kad, pirmiausia, būtų galvojama apie sportininkus, apie jų galimybes, teises. Ypač sudėtinga yra tai, kad ateinantys metai yra olimpiniai. Dziudo visada turėjo geras tradicijas, turėjo puikius trenerius, bet, duok Dieve, tai nepasiteisintų, jeigu neatsirinks nei vienas sportininkas, tai bus labai gaila“, – teigė K. Tiesnesnytė.
