Sportas

2019.11.05 09:03

Plėsti ar neplėsti – I lygos lyderiai nori didesnės A lygos, tačiau didieji klubai stoja piestu

Paulius Cubera, LRT.lt2019.11.05 09:03

Lietuvos futbolo A lygos 2019 metų sezone iš esmės liko tik formalumai, tačiau futbolo užkulisiuose jau verda įnirtingos diskusijos dėl kitų metų sezono. Pirmosios lygos (antrojo diviziono) lyderiai nori, kad aukščiausia lyga išsiplėstų bent iki 10-ies komandų, kas ypač nepatinka A lygos lyderiams. Abi pusės turi savų argumentų, o naujojo sezono žemėlapis turėtų būti apibrėžtas kitą savaitę.

Pasibaigus 2019 metų I lygos sezonui viešojoje erdvėje pradėjo lįsti gandai apie 4–5 pirmąsias vietas užėmusių klubų suokalbį. Neva ekipos parengė planą, pagal kurį po vieną į A lygą nesikels, o sutiks žengti tik tokiu atveju, jei aukščiausia lyga plėsis iki 12 komandų (arba 10-ies).

Šis A lygos sezonas tapo dar vienu atveju, kai čempionato pabaigoje klubų skaičius nebesutampa su turnyrą pradėjusių ekipų skaičiumi. Bankrutavęs Kauno „Stumbras“ pasitraukė iš Lietuvos futbolo žemėlapio ir paliko A lygą su 7 komandomis. Apie rimtus finansinius rūpesčius kalbama ir „Palangos“ bei naujų savininkų valdomame Klaipėdos „Atlanto“ klubuose.

Iki šiol nėra aišku, ar kito sezono A lygai pavyks surinkti ir tuos aštuonis klubus, tad I lygos klubai suuodė galimybę paspausti lyderius ir pasiūlė jiems sudaryti kompaniją kitame sezone. Tiesa, informaciją apie sudarytą oficialų susitarimą ar paktą, jog į A lygą po vieną neina, LRT.lt kalbinti Pirmos lygos klubų vadovai paneigė. Klubai tiesiog veikia visi kartu ir turi bendrų argumentų ir norų dėl starto A lygoje.

Didžioji dalis klausimų dėl kitų metų sezono turėtų būti atsakyta lapkričio 6 dieną, kai Pirmos ir A lygų atstovai kartu su futbolo federacija sės prie vieno stalo ir kalbėsis apie kitų metų čempionatą ir galimybę plėsti turnyrą.

I lygos argumentas – auginsime Lietuvos futbolą

Vienas pagrindinių žemesnio diviziono klubų argumentų – jauni ir mažiau patyrę Lietuvos futbolininkai įgaus daugiau patirties, rungtyniaudami su aukštesnio lygio žaidėjais A lygoje.

„Pagrindinis tikslas – kad jaunimas įgautų kuo daugiau patirties. Jau dabar jaunimo rinktinių didžioji dalis yra sudaryta iš I lygoje žaidžiančių futbolininkų. Mes antrajame rate nepralaimėjome nė vienerių rungtynių, nes pasistiprinome pajėgiais užsieniečiais. Tačiau, trenerio Algimanto Liubinsko žodžiais tariant, mūsų jaunimas per tuos kelis mėnesius žvėriškai patobulėjo. Mūsų siūlymas federacijai ir A lygai, kad jaunimas įgautų gerokai didesnę patirtį ir po kelerių metų mes tiek nacionalinę, tiek jaunimo rinktines turėtume visai kitokio lygio.

Niekas į A lygą nesiprašo, čia yra mūsų siūlymas. Pirmos lygos lyderiai net nenori eiti į A lygą prie 8 komandų, bet jeigu iš I lygos ateitų 4–5 komandos, bent viena tikrai įšoktų į penketuką. Siūlymas yra dėl bendro Lietuvos futbolo labo“, – LRT.lt teigė I lygos bronzą iškovojusio Vilniaus „Vyčio“ vadovas Benas Renatas Baltusis.

Kad A lyga gali susidurti su rimtomis bėdomis, bandydama suformuoti aštuonių komandų turnyrą kitam sezonui, rodo ir Pirmos lygos čempiono Telšių „Džiugo“ neskubėjimas kilti aukštyn. Žemaičiai vis dar svarsto, ar komandai tikslinga žengti į A lygą, jeigu joje ir toliau žaistų tik 8 komandos.

„Mes tikrai esame tarp tų klubų, kurie mato drąsesnes ir geresnes galimybes ateiti, jeigu lyga būtų plečiama. Bet mes nieko neprašome. Jeigu A lygai nėra įdomu – tegul jie žaidžia penki. Bet mes matome problemą Lietuvos futbole – ateityje rinktinė bus sudaryta vien iš Pirmos lygos žaidėjų. Galbūt Pirmos lygos čempionatas šiuo metu yra net geresnis ir patrauklesnis nei A lyga...

Mes, mažesni klubai, puikiai pažįstame savo regiono futbolą, žinome čia esančius žaidėjus, iš kurių „Žalgiris“ ar „Sūduva“ pastebi tik pačius talentingiausius. Mes labiau remsimės vietos žaidėjais, kurie, žaisdami aukštesnėje lygoje, augs“, – kalbėjo Telšių „Džiugo“ direktorius Martynas Armalis.

Pirmos lygos komandų logika paprasta – eiti kuriam nors klubui į 8 komandų čempionatą yra labai rizikinga, nes ta viešnagė gali trukti tik vieną sezoną. Tokiai viešnagei reikia kur kas didesnio biudžeto (minimalus A lygos biudžetas – 300 tūkst. eurų), o tai tikrai rizikinga, nes didelio pralaimėjimų skaičiaus atveju nuo klubo gali nusisukti ir sirgaliai, ir rėmėjai.

„Aš nemanau, kad „Džiugas“ yra pasirengęs eiti į tokį vos ne šešių komandų čempionatą. Mes nenorime ten būti patrankų mėsa. Taip, mes visi kartu norime diskusijos, mums visiems būtų drąsiau atėjus kartu, mes matome geografinės plėtros poreikį, mes visi pasigendame aiškaus plano, Lietuvos futbolo vizijos, mes matome, kad didiesiems klubams yra patogiau, kai jų yra mažiau. Ir solidarumo lėšos jiems vieniems atitenka. Taip, jiems neva geresnio lygio varžovai duoda geresnį pasirengimą Europai. Bet ar žiūrovui yra įdomu ir ar naudinga lygai, kai tos pačios komandos tarpusavyje žaidžia po 4–5 kartus?“ – klausė „Džiugo“ direktorius.

Pagal dabartinį A lygos modelį aštuonios komandos žaidžia keturių ratų sistema, o po to dvi paskutinės ekipos baigia pasirodymą. Paskutinė komanda automatiškai krenta į I lygą, priešpaskutinė žaidžia pereinamąsias rungtynes su I lygos antra komanda. O šeši A lygos lyderiai dar po kartą sužaidžia tarpusavyje.

I lygos klubų siūlymas – 12 komandų turnyras (arba 10-ies), kuris po pirmųjų dviejų ratų skiltų į dvi dalis, ir 6 stipriausios komandos tęstų kovą dėl čempionų titulo, o likusios varžytųsi dėl išlikimo aukščiausiame divizione. Toks formatas turėtų į čempionatą įnešti intrigos, padidintų rungtynių su įvairiais varžovais skaičių.

Šiuo metu nacionaliniai čempionatai pagal tokį modelį vyksta Suomijoje (12 komandų), Lenkijoje (16), Serbijoje (16), Rumunijoje (14) ir kai kuriose kitose Europos valstybėse.

„Jau taurės turnyras parodė, kad „Banga“, „Džiugas“ gali laimėti prieš aukščiausios lygos komandas. Triuškinančių rezultatų yra ir Anglijoje, ir Ispanijoje, nemanau, kad tai būtų didelė problema.

Bandome žiūrėti ir į gerus kaimynų pavyzdžius. Tie patys estai komandoms, kurios nepatenka į Europą, išdalija po 100 tūkstančių eurų kiekvienai. Bandome kalbėtis su LFF, kad trejus metus garantuotų kažkokias sumas: pagal galimybes, ne šimtatūkstantines, gal atleistų nuo teisėjavimo ar startinio mokesčio“, – teigė „Vyčio“ vadovas B. R. Baltusis.

Didieji klubai sako griežtą NE

Vis dėlto A lygos prezidentas Vidmantas Murauskas teigė, kad bent jau dabar penki A lygos klubai prieštarauja šiai idėjai. Dvi ekipos sutiktų su plėtra tik tuo atveju, jei ateinantys klubai atitiktų A lygos keliamus licencijavimo reikalavimus, o ne ateitų į lygą su nuolaidomis.

Vienas plėtrai prieštaraujančių klubų – šalies vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“. Jo vadovė Vilma Venslovaitienė teigia, kad, į A lygą perėjus tiek daug žemesnio diviziono komandų, aukščiausios lygos lygis kristų.

„Visi matome, kad, esant šiandieninei situacijai, aštuonios komandos yra kritinis maksimumas. Duok Dieve, kad būtų tos aštuonios. A lygoje būti yra brangu, kad dar būtum konkurencingas.

Didieji klubai iki vasaros turi turėti kuo daugiau gerų rungtynių, kad galėtų pasirengti Europos turnyrams. Padaryti A lygą pusiau profesionalią nėra gerai niekam – nei A lygai, nei Pirmai lygai“, – LRT.lt apie galimą A lygos plėtrą sakė Vilniaus „Žalgirio“ vykdomoji direktorė V. Venslovaitienė.

Panašūs ir Lietuvos čempionės Marijampolės „Sūduvos“ vadovo, kuris yra ir A lygos prezidentas, V. Murausko argumentai.

„Pateikus pareiškimą nė vieno olimpiečio į žaidynes nepriima – tada visi netilptų. Yra sportinis principas. Keturiese susikibus rankutėmis neateisi. Mūsų dabar pozicija yra neigiama.

„Džiugas“ svarsto, ar nori jungtis prie A lygos sportiniu keliu. Pasveikinome juos iškovojus teisę papildyti A lygą ir laukiame. Atsisakius čempionams, kita komanda sportiniu principu įgyja teisę kilti aukštyn. Nemanau, kad iš Pirmos lygos neatsiras dvi komandos, kurios sportiniu principu norėtų pakilti“, – teigė V. Murauskas.

Nors Pirmos lygos klubai teigia, kad, praplėtus aukščiausiąjį divizioną iki 10 ar 12 komandų, daugiau šansų pasirodyti aukštame lygyje gautų vietos žaidėjai, V. Murauskas su tokiu argumentu nesutinka.

„Aš manau, kad A lyga nesustiprėtų. Lietuvoje žaidėjų lietuvių, kuriais būtų galima stiprintis, nėra daug. „Džiugas“ viešojoje erdvėje sakė, kad jiems reikėtų stiprintis 7–9 žaidėjais A lygai. Jeigu ateina 4 klubai – reikia apie 30-ies žaidėjų. Tiek lietuvių pasistiprinti nėra, reiškia, stiprintis reikėtų užsieniečiais. Tikrai nebus taip, kad mes puoselėsime lietuvybę. I lygos komandose vidutiniškai yra 4 užsieniečiai, A lygoje – apie 8.

Atėjęs į A lygą be užsieniečių konkurencijos nesudarysi. Jeigu klubai ateitų tokie, kaip dabar, konkurencijos nesudarytų. Tada nukentėtų stipriausi klubai. Pirmaujančioms komandoms toks pirmasis lygos pusmetis neduotų jokio pasirengimo Europai. Nes tik geros rungtynės postūmį į priekį duoda. Rezultatai su 4–5 įvarčių skirtumu neduoda nieko gero – nei laiminčiai, nei pralaiminčiai komandai“, – kalbėjo V. Murauskas, kurio vadovaujama „Sūduva“ praėjus porai valandų po šio pokalbio A lygos dvikovoje net 9:1 sumindė Klaipėdos „Atlantą“.

Tiesa, A lygoje yra ir kitokių balsų, kategoriškai prieš čempionato plėtrą bent jau kol kas nepasisakančių. Vienas tokių klubų – „Kauno Žalgiris“.

„Jei būtų klubai pajėgūs, stabilūs ir stiprūs, tikrai įdomiau rungtyniauti turnyre, kuriame yra daugiau komandų. Nereikėtų žaisti penkis kartus su tuo pačiu varžovu, bet Lietuvoje situacija tokia, kad nepamenu čempionato, kuris būtų visas stabilus. Sudėtinga įsivaizduoti, kad jau kitame sezone A lyga gali išsiplėsti iki 10 komandų.

Mes nesakome kategoriškos nuomonės – taip ar ne. Visada norėjome ir sakėme, kad jeigu atsiranda pajėgių klubų, geografiją naudinga išplėsti. Gerai, kad šiemet į lygą sugrįžo Panevėžys, yra ir daugiau miestų su stipriomis futbolo tradicijomis, kurių nėra A lygoje. Kai tik jie galės grįžti, bus gerai, bet ar tai gali įvykti per artimiausius metus – nežinau“, – LRT.lt sakė „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo vadovas Eimantas Pūras.