Trečiadienį vakare netikėtai nutrūko Kauno „Žalgirio“ pergalių serija Eurolygoje – 70:82 po pratęsimo buvo nusileista Sankt Peterburgo „Zenit“ krepšininkams. Šarūnas Jasikevičius po mačo kalbėjo, jog kauniečiams trūksta lyderių ir auklėtiniai nesugeba daryti to, ko jis prašo, tačiau kartais atrodė, kad žalgiriečiams iki sėkmės pritrūko tik vieno kito taiklaus metimo.
Portalas LRT.lt skatina pažvelgti į trečiadienio nesėkmę ir pasiaiškinti, ar iš tiesų žalgiriečiai žaidė taip blogai, kad Joano Plazos auklėtiniai „atėjo į jų namus, pasiėmė saldainius ir išėjo“.
Žinoma, negalima sakyti, kad „Žalgiris“ demonstravo solidų krepšinį. 18 padarytų klaidų buvo labai skaudžios. Po jų net oponentų vidurio puolėjas Gustayo Ayonas bėgo į greitą puolimą ir ramiai rinko taškus. Tiek daug tuščių atakų, kai iš žaidimo pavyko realizuoti tik 21 metimą per 45 minutes, yra neatleistina.
Jei atakų skaičius būtų didesnis, tie prarasti kamuoliai nebūtų tokie skaudūs. Vis dėlto, kai vos ne kiekvieną ataką metimas atliekamas likus 5 arba mažiau sek. iki išpuoliui skirto laiko pabaigos, o rezultato nėra, dažnai tai ima veikti žaidėjus psichologiškai. Būtent antroje mačo dalyje galima buvo matyti, kaip Jockas Landale`as ar Thomasas Walkupas nuleidžia rankas ar mosuoja rankomis po nesėkmingų epizodų.
Pritrūko ir solidesnio pataikymo iš toli. Mače su „Zenit“ kauniečiai sugebėjo realizuoti tik 7 tritaškius iš 27. Absoliuti dauguma metimų buvo laisvi, nes svečiai rinkosi taip dengti Šaro auklėtinius.
J. Plazos kariauna sudarydavo lyg dėžutę aplink savo baudos aikštelę ir taip atbaidydavo „Žalgirio“ krepšininkus nuo veržimosi link krepšio. Dėl to kauniečiai dažnai įstrigdavo oponentų gynyboje ir prarasdavo kamuolius arba atlikdavo nekokybiškus metimus iš artimos distancijos.
Šitos problemos vaistai galėjo būti taiklūs tritaškiai. Net sunku patikėti, kiek patogių situacijų nebuvo išnaudota. Nigelas Hayesas prametė visus 4 bandymus, J. Landale`as, Edgaras Ulanovas ir Lukas Lekavičius pataikė po 1 iš 4. Galima apie tai kalbėti ir kalbėti, tačiau esmė tokia – atakuodami 26 proc. taiklumu iš toli mūsiškiai šansų laimėti turės labai retai.
Šaras po mačo kalbėjo apie tai, jog buvo nusileista varžovams fiziškumu ir sakė, jog negalima nepasimokyti iš tokių pačių situacijų, kurios buvo rungtynėse su Vilerbano ASVEL.
Vis dėlto, fiziškumo bėda nebuvo taip ryškiai jaučiama pirmoje mačo dalyje ar net iki pat trečio kėlinio pabaigos. Edgaras Ulanovas puikiai pradėjo susitikimą pelnydamas 5 greitus taškus ir išprovokuodamas 2 Mateuszo Ponitkos pražangas. Jis, kaip ir Zachas LeDay`us, puikiai rinko kamuolius puolime – jie kartu per mačą nusiėmė net 9.
Galiausiai atrodė, kad „Žalgirio“ krepšininkai paprasčiausiai pavargo. Dabar jau oponentai ėmė dominuoti kauniečių baudos aikštelėje. Po 2 kamuolius čia sugriebė Gustavo Ayonas ir Coltonas Iversonas, net 4 pridėjo E. Ulanovą ėmęs stumdyti ir visiškai iš žaidimo išjungęs M. Ponitka.
Varžovai ne tiek patys sugebėjo susirinkti taškus po tokių situacijų, kiek palikdavo vis mažiau atakų „Žalgiriui“. Mūsiškiai buvo verčiami dirbti ir dirbti gynyboje, lakstyti aplink užtvaras ir stumdytis su atgijusiais varžovais, o patiems galimybių mažėjo.
Viso to pasekmė – 7 taškų pranašumas, kurį „Zenit“ susikrovė likus žaisti kiek mažiau nei 3 minutėms iki ketvirtojo kėlinio pabaigos.
Mūsų laimei, čia įkrito Mariaus Grigonio ir Artūro Milaknio tolimi šūviai, leidę sumažinti atsilikimą iki minimumo. Vėlgi pažymėtina – tai buvo visiškai laisvi metimai. Tokie patys iki tol vis nepasiekdavo tikslo.
Stebuklingu būdu ir po teisėjų klaidos po to pavyko išplėšti pratęsimą, kur savo žodį jau tarė M. Ponitka.
Lenkas smeigė sudėtingą tritaškį, nors būtent tokių jo metimų Šaras ir norėjo. Tada puolėjas lyg į sieną atsitrenkė į E. Ulanovą, kuriam buvo sušvilpta pražanga, ir sugebėjo realizuoti metimą bei dar pataikyti baudą.
Išprovokuota Z. LeDay`aus pražanga bei vėliau nusiimtas kamuolys puolime kovojant būtent su minėtu amerikiečiu ir dar du taškai. Visa tai M. Ponitka padarė per mažiau nei 2 minutes žaidimo laiko. „Žalgiris“ vėl turėjo 7 taškų deficitą, o herojų, kurie imtųsi iniciatyvos, nebebuvo.
Gali Šaras kalbėti apie fiziškumo ar lyderių trūkumą, galima mes pasakoti apie neišnaudotas progas atakuojant iš toli, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos čempionams trūksta kibirkštėlės.
Galbūt reikia kartais dažniau improvizuoti ir žaisti agresyviau, kartais bandyti užpulti kuo greičiau ir nevarginti savęs atakomis, atrodo, trunkančiomis amžinybę. Galbūt treneris teisus ir tiesiog reikia laikytis jo plano.
Kad ir koks atsakymas į šią problemą, jį reikia surasti kuo greičiau, nes jau penktadienį laukia mūšis su „Fenerbahče“ Stambule, o po to – „Barcelona“ žvaigždyno iššūkis. Pralaimėjęs abu kartus „Žalgiris“ turėtų tik dvi pergales iš 7 galimų ir jau tokioje ankstyvoje sezono fazėje galėtų pradėti klausti savęs, ar atkrintamosios – tikrai realistiškas sezono tikslas.
