Sportas

2019.10.20 09:54

Politika sporto arenose – nuo „Black Power“ šūkių iki karinio saliutavimo ir klūpėjimo per himną

LRT.lt2019.10.20 09:54

Turkijos futbolo rinktinės žaidėjai neseniai pasaulį nustebino kariškais saliutais prieš Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes. Turkų futbolininkai taip išreiškė palaikymą savo valdžios pradėtam karui Sirijoje. Vis dėlto politinių šūkių ir įvairiausių pareiškimų sporto arenose istorijoje yra apstu.

Turkijos futbolininkai savo karinius saliutus aikštėje demonstravo per dvejas „Euro 2020“ atrankos rungtynes – su albanais namuose ir su Prancūzija išvykoje. Pasaulyje Turkijos futbolininkų gestai sulaukė daug kritikos, o štai Vokietijos klubas „St. Pauli“ net atleido turką legionierių Cenką Sahiną, mat jis viešai palaikė Turkijos karą prieš Sirijos kurdus.

O štai Šveicarijos futbolo rinktinės žaidėjai Xherdanas Shaqiri ir Granitas Xhaka praėjusių metų birželį sulaukė FIFA drausmės komiteto įspėjimų, mat futbolo aikštėje rodė politinius gestus. Albaniškų šaknų turintys žaidėjai FIFA pasaulio čempionato rungtynėse su Serbija po įmuštų įvarčių rankomis imitavo erelio sparnus – erelis pavaizduotas ant Albanijos valstybinės vėliavos.

X. Shaqiri ir G. Xhaka yra Kosovo albanai, o 2008 m. nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbęs Kosovas iki šiol nėra pripažintas didžiosios savo kaimynės.

Ne mažiau dėmesio ir pasmerkimo Vokietijoje sulaukė turkiškų šaknų turintys Vokietijos futbolo rinktinės žaidėjai Mesutas Ozilas ir Ilkay`us Gundoganas, kurie pernai svečiavosi pas Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Futbolininkų nuotraukos su turkų prezidentu išplito po internetą, o daugelis gerbėjų net reikalavo abu žaidėjus pašalinti iš rinktinės. Pats M. Ozilas skandalui rimstant nusprendė daugiau niekada nežaisti Vokietijos rinktinėje – pasaulio čempionas tiesiog baigė karjerą nacionalinėje komandoje.

Šiemet M. Ozilas net pakvietė Turkijos prezidentą į savo vestuves, ten R. T. Erdoganas rėžė sveikinimo kalbą.

Vienas žymiausių politinių pareiškimų sporto renginiuose pastaraisiais metais yra JAV amerikietiškojo futbolo žaidėjo Colino Kaepernicko priklaupimas ant vieno kelio, kai prieš NFL rungtynes buvo giedamas JAV himnas.

San Fransisko „49ers“ klube 2016 metais žaidęs futbolininkas savo sprendimą aiškino tuo, kad JAV vis dar yra pažeidžiamos juodaodžių teisės: „Aš tikrai nestovėsiu ir nerodysiu pagarbos vėliavai šalies, kurioje iki šiol yra išnaudojami juodaodžiai žmonės.“

C. Kaepernickas netrukus pasirašė pelningą reklamos sutartį su „Nike“, bet po šio savo gesto iki dabar nebuvo priimtas į jokią NFL komandą ir nesužaidė lygoje nė vienų rungtynių.

Nors C. Kaepernickas ir neranda klubo, tačiau nėra vienintelis, besipiktinantis JAV politika ir prezidentu Donaldu Trumpu. Nuo jo prezidentavimo pradžios didelė dalis JAV sporto lygų komandų nesilankė Baltuosiuose rūmuose arba į juos net nebuvo kviestos.

To abukart nedarė „Golden State Warriors”, nežada daryti ir Toronto „Raptors“, pas prezidentą nesilankė ir pastarųjų dviejų WNBA sezonų nugalėtojos – Minesotos „Lynx“ ir Siatlo „Storm“, tačiau atvyko tiek pastarosios dvi NHL (ledo ritulio lyga), tiek MLB (beisbolo lyga) čempionės.

Ne kartą D. Trumpą kritikavo ir šiuo metu bene žinomiausia pasaulio futbolininkė Megan Rapinoe, kuri buvo JAV moterų futbolo rinktinės, laimėjusios 2019 metų pasaulio moterų čempionatą, lyderė. Savo homoseksualumo neslepianti atletė ne kartą kritikavo D. Trumpą bei teigė, kad į priėmimą Baltuosiuose rūmuose niekada nevyktų.

Sporto renginiai kaip priemonė reikšti savo politinius įsitikinimus JAV naudoti jau senai. Štai per 1968 metų olimpines žaidynes Meksikoje užfiksuotas vienas ikoniškiausių momentų olimpinių žaidynių istorijoje.

200 m sprinto rungtyje amerikiečiai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, atitinkamai iškovoję aukso ir bronzos medalius, ant nugalėtojų pakylos pademonstravo „Black Power“ saliutus. Užgrojus JAV himnui atletai nuleido galvas ir iškėlė kumščius su juodomis pirštinėmis į viršų. „Black Power“ buvo JAV veikęs judėjimas, siekiantis pažaboti juodaodžių išnaudojimą.

Dar anksčiau, 1936 metų olimpinėse žaidynėse, kurios vyko nacistinėje Vokietijoje, o Adolfas Hitleris jas norėjo išnaudoti pasauliui parodydamas arijų rasės pranašumą, amerikietis juodaodis Jesse`as Owensas laimėjo net keturis aukso medalius – už 100 m ir 200 m bėgimus, 4 po 100 m estafetės rungtyje ir už šuolius į tolį.

Bene žinomiausia nuotrauka iš šių nacių žaidynių tapo garbės pakyla po šuolių į tolį rungties, ant kurios J. Owensas stovi apsuptas žmonių, rodančių nacistinį saliutą, – pakėlusių dešinę ranką į viršų. Įvairių šaltinių teigimu, prieš šią apdovanojimų ceremoniją įsiutęs A. Hitleris paliko stadioną.

Olimpinės žaidynės nuo didžiosios politikos labiausiai nukentėjo Šaltojo karo įkarštyje, kai 1980 m. Maskvos žaidynėse nedalyvavo JAV ir kitos Vakarų bloko šalys. Po ketverių metų, 1984-aisiais, žaidynes organizuojant Los Andžele, jose nedalyvavo SSRS ir jos sąjungininkių atletai.

Parengta pagal Franko Thomaso (DPA) straipsnį.