Sportas

2019.10.19 09:20

Į trijulių krepšinio elitą su trenksmu įsiveržęs ketvertukas skinasi kelią olimpinės svajonės link

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.10.19 09:20

2017-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) 3x3 krepšinį įtraukė į 2020 m. Tokijo žaidynių programą, o pasaulinė krepšinio organizacija FIBA pristatė šūkį „Iš gatvių į olimpines žaidynes“.  Prabėgus pustrečių metų, komanda iš Lietuvos artėja prie anksčiau nerealiai skambėjusios olimpinės svajonės.

Visgi pradėkime nuo pradžių. Sporto sirgalius 3x3 krepšinis nesunkiai padalino į dvi stovyklas. Konservatyvesnių pažiūrų oranžinio kamuolio gerbėjai trijulių krepšinio rimta sporto šaka nelaiko ir tai vadina tiesiog gatvės krepšiniu.

Kaip bebūtų, 3x3 krepšinis nesunkiai atrado ir savo sirgalių armiją. Greitas, dinamiškas žaidimas su aibe sudėtingų ir pergalingų metimų yra tik viena šios sparčiai pasaulyje populiarėjančios sporto šakos medalio pusė.

Trijulių krepšinis padėjo iškilti ir anksčiau mažiau žinomiems žaidėjams. Pavyzdžiui, pasaulio vyrų 3x3 krepšininkų reitingo lyderis – serbas Dušanas Bulutas iki karjeros trijulių krepšinyje buvo visiškai mažai žinomas net ir savo gimtinėje.

Netrukus pergales su Serbijos rinktine tarptautiniuose turnyruose skinti pradėjęs 33-ejų metų 191 cm ūgio žaidėjas tapo 3x3 krepšinio pasauline žvaigžde.

Tačiau Lietuvoje rimčiau į 3x3 krepšinį pradėta žiūrėti tik po to, kuomet Tokijo olimpinių žaidynių programoje atsirado trijulių krepšinis. Nors treji metai iki žaidynių atrodo visai nemažas laiko tarpas paruošti pergales tarptautinėje arenoje skinsiančią lietuvišką komandą, tačiau ledai mūsų šalyje pajudėjo ne iškart.

Lietuvai teko vytis kitas, jau anksčiau 3x3 krepšinį populiarinti pradėjusias valstybes, tarp jų ir Latviją, kuri dar 2017 metais mūsų šalį šioje srityje lenkė šviesmečiu.

„2017-aisiais 3x3 krepšinyje mes nebuvome atsilikę, mūsų apskritai nebuvo, – teigė su portalu LRT.lt bendravęs vienas 3x3 krepšinio entuziastų, žaidėjas ir šios sporto šakos treneriu tapęs Dainius Novickas. – Tada Rolandas Skaisgirys surinko grupę žmonių, kuri pradėjo domėtis šio sporto galimybėmis Lietuvoje ir dėlioti planus. Atsirado turnyrai, komandos, buvo išrinkta ir Lietuvos rinktinė. Žinoma, iš pradžių buvo sunku, nes visi galvoja, kad čia vis dar tas pats gatvės krepšinis. Po nemažai juodo darbo ir begalinio noro viskas ėmė judėti į priekį.“

Nors ir ne taip sparčiai, tačiau užsikūręs 3x3 krepšinio garvežys Lietuvoje ryškiau pajudėjo 2018-aisiais. Spalio mėnesį buvo įkurta šiemet vienerių metų gimtadienį atšventusi trijulių krepšinio asociacija.

Ryškiu proveržiu tapo ir praėjusių metų lapkritį startavęs „Hoptrans Winter Open“ turnyras, kuris padėjo išaiškinti stipriausią Lietuvos komandą – Šakių „Gulbelę“.

Nuo pirmojo titulo Garliavoje iki pasaulio elito

Iki Šakių „Gulbelės“ triumfo žiemos 3x3 krepšinio „Hoptrans Winter Open“ turnyre Garliavoje Lietuvoje nekart būrėsi pajėgios komandos, netgi šventusios pergales tarptautiniame lygmenyje.

Dar 2014-aisiais Lietuvos trijulių ekipa, kuriai atstovavo Ovidijus Varanauskas, Vitalijus Lukša, Darius Tarvydas ir Giedrius Marčiukaitis, Bukarešte iškovojo Europos čempionato bronzą. Visgi sužibėjusi komanda neišsilaikė, o žaidėjai karjeras pratęsė klubiniame krepšinyje.

Kovo mėnesį „Hoptrans Winter Open“ turnyre geriausia ekipa tapusi Šakių „Gulbelė“ užsitarnavo ir Lietuvos rinktinės titulą bei kelialapį į Amsterdame šių metų birželį vykusį pasaulio čempionatą.

Šakių miestas komandos pavadinime puikuojasi neatsitiktinai. Ekipos rėmėjo – „Gulbelės“ – vardu pavadinta trijulių komanda sudaryta iš keturių Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) Šakių „Vyčio“ krepšininkų – Marijaus Užupio, Pauliaus Beliavičiaus, Aurelijaus Pukelio ir Šarūno Vingelio.

„Mūsų komandos iniciatoriumi tapo R. Skaisgirys, – su portalu LRT.lt kalbėjo M. Užupis. – Jis jau prieš praėjusį sezoną miglotai kalbėjo, kad vyks Lietuvoje žiemos 3x3 turnyras, jam reikia komandų, ir pasiūlė suburti mūsų ekipą iš „Vyčio“ komandos „chebrytės“. Paskambinau Pauliui, Aurelijui ir Šarūnui, sutarėme susiburti į komandą. Taip viskas ir išėjo, o dabar tapome vieni geriausių pasaulyje.“

Tiesa, kelias į pasaulio elitą ir šeštąją reitingo vietą, kurią dabar užima „Gulbelės“ krepšininkai, nebuvo rožėmis klotas. „Gulbelei“ teko dalyvauti FIBA organizuojamuose „Challenger“ serijos turnyruose, kuriuose renkami komandų reitingo taškai, gaunami piniginiai prizai bei pelnomi kelialapiai į aukštesnio lygio – „Masters“ serijos – turnyrus.

Vasaros pradžia Šakių ekipai nesusiklostė. Pasirodymas pirmajame „Challenger“ turnyre Limasolyje (Kipre) baigėsi pralaimėjimu ketvirtfinalyje Domžalės komandai iš Slovėnijos – 16:17, o debiutas pasaulio čempionate Amsterdame buvo dar skaudesnis – užimta 9 vieta ir neįveiktas grupės etapas.

„Tikrai nesitikėjome, kad viskas taip išsirutulios. Pavasaris ir vasaros pradžia mūsų komandai buvo labai sunki. Daug ketvirtfinalio rungtynių pralaimėdavome kelių taškų skirtumu. Vis negalėjome peržengti to barjero. Vėliau pralaužėme tą ketvirtfinalį, pasiekėme pusfinalius, finalus ir pasipylė sėkmingi turnyrai“, – sunkią komandos pradžią ir progresą portalui LRT.lt komentavo „Gulbelės“ žaidėjas Paulius Beliavičius.

Po planetos pirmenybių Amsterdame „Gulbelės“ krepšininkai nė sykio nebaigė savo pasirodymo „Challenger“ turnyruose, neįveikė grupės etapo, bet, pajutusi ritmą, komanda ėmė skinti ir svarbias pergales.

Liepos 3–4 dienomis Kaune antrus metus iš eilės buvo surengtas „Raudondvaris Challenger“ turnyras. Visus varžovus iš savo kelio nušlavę Šakių ekipos krepšininkai iškovojo pirmąjį titulą bei pelnė kelialapį į „Master“ turnyrą Monrealyje. Visgi svarbiausias buvo iškovoto titulo efektas.

„Po „Raudondvario Challenger“ ėmėme rimčiau vertinti trijulių krepšinį ir savo galimybes jame. Žaidėme prieš geras komandas. Iki pat finalo turėjome sudėtingą kelią ir pamatėme, kad galime žaisti su elitinėmis pasaulio komandomis“, – aiškino P. Beliavičius.

Po pirmojo titulo „Gulbelė“ ėmė sparčiai rinkti reitingo taškus ir skintis kelią į geriausių pasaulio komandų dešimtuką. Rugpjūčio 7–8 dienomis vykusiame „Challenger“ turnyre Rygoje lietuvių ekipa tapo vicečempione, rugsėjo 1-ąją Europos čempionate Lietuvai atstovavęs ketvertukas iškovojo bronzą, o jau po savaitės laimėjo ir pirmąjį „Masters“ turnyrą Monrealyje.

Iš viso nuo birželio pradžios iki netrukus Džidoje (Saudo Arabija) vyksiančio „Masters“ turnyro „Gulbelės“ krepšininkai dalyvavo 7 „Challenger“ turnyruose, pasaulio ir Europos čempionatuose bei 3 „Masters“ turnyruose.

Sėkminga sezono finišo tiesioji bei spalio 12–13 dienomis Nandzinge (Kinija) iškovota 2-oji vieta „Masters“ turnyre garantavo Šakių komandai vietą ir baigiamajame sezono turnyre Uconomijoje (Japonija), kuriame lapkričio 12–13 dienomis varžysis tik geriausiai šiais metais „Masters“ turnyruose pasirodžiusios trijulių ekipos iš viso pasaulio.

„Persiprogramavimas“ iš vieno krepšinio į kitą

„Gulbelės“ ketvertukui geriau suprasti vienas kitą aikštelėje padeda ir ne vienas kartu praleistas sezonas Šakių „Vyčio“ klube NKL čempionate. M. Užupis „Vyčio“ ekipoje rungtyniauja jau 8-ąjį, P. Beliavičius – 7-ąjį, Š. Vingelis – 4-ąjį, o A. Pukelis – 3-iąjį sezonus.

Ne vienerius metus pažįstami krepšininkai nesunkiai supranta vienas kitą ir 3x3 krepšinio rungtynėse, tačiau, M. Užupio teigimu, iš pradžių reikėjo „perprogramuoti“ smegenis kitokio stiliaus krepšiniui ir prisitaikyti prie taisyklių.

Trijulių krepšinyje komandos išpuoliui skiriama 12 sekundžių. Rungtynės trunka 10 minučių, o po kiekvieno teisėjo švilpuko susitikimo laikas yra sustabdomas. Metimai iš tolimos distancijos komandai pelno du taškus, iš artimesnių distancijų – vieną tašką.

Krepšininkai žaidžia su 5x5 krepšiniui neįprastu šešto dydžio kamuoliu. Surinkus 6-ias komandines pražangas, varžovų ekipa po kiekvienos iki nuobaudos meta po du baudų metimus. Viršijus 10-ies komandinių pražangų limitą metami du metimai ir organizuojama papildoma ataka.

„Sakykime, yra ir toks niuansas – geriau leisti varžovui įmesti vieną tašką, nei pelnyti du. Žaisdamas 5x5 krepšinį stengiesi oponentams neleisti pelnyti nė vieno taško. Trijulių krepšinyje kartais geriau leisti pelnyti vieną tašką, kad galėtum iškart atsakyti dviem taškais. Mums reikėjo pakeisti mąstymą, kad viskas vėl klostytųsi tinkama linkme“, – kalbėjo M. Užupis.

„Gulbelės“ ekipa 3x3 krepšinyje greitai užsitarnavo negailestingų snaiperių reputaciją. Varžovams jėga neretai nusileidžiantys lietuviai papildomų kilogramų trūkumą kompensuoja būtent tolimais metimais, o geriausioje mūsų šalies trijulių komandoje pataiko visi – nuo aukštaūgio Aurelijaus Pukelio iki vieno geriausių visų laikų NKL snaiperių Šarūno Vingelio.

„Prie to daug dirbame per treniruotes. Mėtome tritaškius, o du taškai geriau nei vienas. 3x3 krepšinyje užsidirbti vieną tašką nėra lengva, reikia daug dirbti po krepšiu. Tam, kad Aurelijus centruodamas įmestų vieną tašką, reikia jam įmesti kamuolį – daug darbo. Tritaškiais, jeigu gerai pataikome, renkame lengvus taškus, tad kodėl gi ne?“ – aiškino M. Užupis.

Po sėkmingo „Gulbelei“ Europos čempionato Debrecene (Vengrija) M. Užupis FIBA 3x3 rungtynių komentatoriaus buvo „pakrikštytas“ Uziu. Nedidelio automatinio ginklo garbei dėl sunkiau ištariamos pravardės ir galimybės pataikyti svarbius metimus pramintas žaidėjas tikina, kad pergalingi metimai trijulių krepšinyje – geriausias vaistas nuo didžiulio nuovargio turnyrų metu.

„Sunku apsakyti tą jausmą pataikius pergalingus metimus. Nuovargis varžybų metu būna didžiulis. Prieš rungtynes eidamas jauti, kad tave net pykina nuo nuovargio, nes žinai, kiek dar sunkumų laukia. Laimėjus rungtynes paskutiniu metimu, viduje būna labai gera“, – kalbėjo krepšininkas.

Netikėtai užgimusi ir vis ryškiau spindinti olimpinė svajonė

Lietuvai atstovaujantys „Gulbelės“ krepšininkai supranta – didžiausias jų dar šviežių karjerų 3x3 krepšinyje išbandymas laukia kitų metų kovo mėnesį, kuomet Indijoje vyks olimpinis 3x3 krepšinio atrankos turnyras.

Spalio pradžioje FIBA oficialiai patvirtino olimpinių kelialapių į Tokijo žaidynes dalybų tvarką. Tapo aišku, kad tarp keturių rinktinių, kurios gaus kelialapį pagal pasaulinį komandų reitingą, Lietuvos nebus. Šiuo metu Lietuva vyrų rinktinių reitinge rikiuojuosi už pirmojo dešimtuko ribos.

Dar vieną kelialapį FIBA atiduos organizuodama visuotinį olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Įdomu tai, kad šis turnyras bus išimtinai skirtas tik tų šalių rinktinėms, kurios nedalyvavo bent dvejose pastarosiose olimpinėse žaidynėse.

Lietuvai lieka vienintelis kelias į Tokiją – olimpinių žaidynių atrankos turnyras, kuriame 20 valstybių kovos dėl trijų kelialapių į olimpines žaidynes.

M. Užupis tikina, kad jeigu „Gulbelės“ komandos žaidėjai dabar dalyvautų šiame turnyre, kelialapis į Tokiją būtų jų rankose.

„Jeigu žaistume šiuo metu, duočiau 85 procentus, kad patektumėme į olimpines žaidynes. Visgi viskas vyks kovo mėnesį ir sunku prognozuoti, kaip tada viskas bus. Tikėkimės, kad pateksime. Mes atiduosime visas jėgas“, – aiškino krepšininkas.

Iki turnyro Indijoje Šakių ekipos vyrukai grįš į „Vyčio“ ekipą ir toliau varžysis NKL čempionate. Visgi galite net neabejoti – olimpinė viltis tik didės keturių vyrukų galvose.

„Jeigu kas nors būtų anksčiau pasakęs, kad turėsiu galimybę žaisti olimpinėse žaidynėse, būčiau smagiai pasijuokęs. Kaip bebūtų, žaidi, matai, visur dalyvauji ir pasidarė gana realu ir tai jau nebėra juokinga“, – šypsojosi P. Beliavičius.

„Vaikystėje apie tai esu svajojęs. Kai pradedi sportuoti, žiūri į geriausius sportininkus. Ta maža svajonė patekti į olimpines žaidynes. Prieš kokius metus apie tai tikrai nebūčiau pagalvojęs“, – kolegai pritarė M. Užupis.

Penktadienį ekipa iš Lietuvos Džidoje pradėjo kovas „Masters“ turnyre. Įveikę grupės etapą, pasirodymą dėl aukštesnių vietų lietuviai šeštadienį pratęs atkrintamosiose varžybose.