Sportas

2019.10.17 09:02

Kenijos stajerių rekordų sužavėti Lietuvos bėgikai: tai priverčia susimąstyti apie žmogaus galimybių ribas

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.10.17 09:02

Tokio savaitgalio, koks buvo praėjęs, maratono rungties istorijoje nėra buvę. Šeštadienį Eliudas Kipchoge tapo pirmuoju bėgiku pasaulio istorijoje, įveikusiu 42,195 km distanciją per greičiau nei 2 valandas, o bėgiko tautietė Brigida Kosgei sekmadienį Čikagoje vykusiame maratone pasiekė moterų pasaulio rekordą.

Reikia pažymėti, jog E. Kipchoge užfiksuotas 1:59:40 val. rezultatas nėra oficialiai pripažintas Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) ir nebus laikomas nauju pasaulio rekordu.

Įspūdingą rezultatą stajeris pasiekė specialaus „Ineos 1:59“ renginio metu. Per greičiau nei dvi valandas distanciją įveikęs Kenijos sportininkas bėgo išskirtinėmis – beveik tobulomis – sąlygomis.

Siekiant pagerinti rekordą buvo pasirinkta trasa, kurioje buvo tik minimalus dangos pakilimas. Renginio data buvo derinama stebint sinoptikų prognozes ir laukiant geriausio laiko startui.

Visos 42,195 km distancijos metu E. Kipchoge bėgo su „pacemakeriais“ – profesionaliais bėgikais, kurie buvo aplink sportininką išsirikiavę „V“ formos skydu ir padėjo maratonininkui palaikyti reikiamą tempą. Iš nugaros E. Kipchoge sekė automobilis, padėjęs uždaryti „V“ formos skydą ir palaikyti tempą trasoje. Sporto tyrimuose besispecializuojančio Rosso Tuckerio skaičiavimais, Kenijos sportininkui tai padėjo sutaupyti apie dvi minutes.

Negana to, olimpiniam čempionui 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse nereikėjo prarasti brangių sekundžių atsigaivinti specialiose stotelėse – bėgikui gaivinamieji gėrimai buvo privežti motorinėmis priemonėmis.

Nors dalis sporto pasaulio atstovų E. Kipchoge pasiekimą vadina spindinčia viešųjų ryšių akcija su sporto elementais, didžioji dalis sporto gerbėjų ir specialistų Kenijos sportininko užfiksuotą rezultatą laiko galų gale įveiktu 2 valandų ribos psichologiniu barjeru, kuris anksčiau atrodė tiesiog neįveikiamas ir per aukštas bet kuriam žemiečiui.

Portalas LRT.lt pakalbino keturis Lietuvos maratono rungties atstovus – bėgikus Igną Brasevičių ir Remigijų Kančį bei bėgikes Vaidą Žūsinaitę ir Dianą Lobačevskę.

„Tuo metu kaip tik važiavome į varžybas. Džiaugiuosi, kad įvyko toks bėgimas ir buvo užfiksuotas įspūdingas rezultatas. Aišku, tai nėra oficialus rekordas. Buvo tiesiog parodyta, kokiu laiku galima įveikti maratono distanciją geriausiomis sąlygomis. Eliudas man apskritai patinka kaip žmogus ir bėgikas“, – pasakojo trečią geriausią rezultatą maratono rungtyje Lietuvos istorijoje turintis R. Kančys.

Savo ruožtu I. Brasevičius džiaugėsi, kad fantastiški praėjusio savaitgalio maratonininkų rezultatai padėjo plačiau nušviesti šią rungtį visame pasaulyje.

„Džiugu, kad žmonės maratonui rodo didžiulį dėmesį. Smagu, kad atsiranda dienų, kuomet apie maratoną kalbama garsiau nei apie populiariausią sportą – futbolą“, – aiškino bėgikas.

Maratonininkė V. Žūsinaitė, po šeimos pagausėjimo palengva grįžtanti į bėgimą, priminė, kad E. Kipchogei priklauso ir oficialus maratono rungties pasaulio rekordas – 2:01:39 val., todėl Vienoje pasiektas rezultatas tik įrodo sportininko pajėgumą.

„Visgi E. Kipchoge bėgo savo kojomis ir to negalime paneigti. Jis ir taip buvo pasiekęs pasaulio maratono rekordą, todėl nebuvo taip, kad bėgo žemą rezultatą turėjęs bėgikas. Bėgiko rezultatai parodo, kad sportininkas buvo ir taip pajėgus. Toks istorinis pasiekimas, to negalima paneigti“, – kalbėjo V. Žūsinaitė.

Rio de Žaneiro žaidynėse dalyvavusi ir itin aukštą, 17-tą vietą, iškovojusi D. Lobačevskė tikino, kad E. Kipchoge galimybėmis ji įsitikino 2017 metais, kuomet Kenijos atstovas dviejų valandų barjerą bandė įveikti panašiame renginyje Italijoje. Tuomet sportininkui pritrūko vos keliolikos sekundžių iki norimo rezultato.

„Tikėjausi, kad Eliudas pagerins maratono distancijos rekordą, nes jau 2017 metais jis buvo visiškai netoli tokio pasiekimo. Nors tada garsiai sakiau, kad jam nepavyks bėgti greičiau nei dvi valandas. Misija atrodė neįmanoma. Kai jis prabėgo arti rezultato, mano nuomonė iškart pasikeitė“, – pasakojo sportininkė.

Neįtikėtinas B. Kosgei pasiekimas

Praėjus vos parai nuo E. Kipchoge pasirodymo Vienoje, 25-erių metų Kenijos stajerė Brigida Kosgei Čikagos maratone be žado paliko bėgimo sirgalius ir visą maratonininkų visuomenę. 42,195 km trasą bėgikė įveikė per 2:14:04 val.

Kenijos sportininkė įspūdingai pagerino nuo 2003 metų gyvavusį ir apsamanoti nuo laiko tėkmės spėjusį britės Paulos Radcliffe rekordą – 2:15:25 val.

Neįtikėtinai skamba ir B. Kosgei asmeninio rekordo progresija. Iki sekmadienį Čikagoje užfiksuoto rezultato asmeninis sportininkės rekordas buvo 2:18:20 val. Tokį laiką Kenijos sportininkė užfiksavo šiais metais Londone vykusiame maratone.

Naujas moterų rekordas ypač nustebino D. Lobačevskę. Sportininkė portalui LRT.lt tvirtino, kad toks pasiekimas atrodo netgi įspūdingesnis nei E. Kipchoge pasiekimas Vienoje.

„Moterų rekordas – tikras stebuklas. Net su treneriu kalbėjomės, kaip B. Kosgei treniruojasi. Ką ji daro tokio įspūdingo? Net nežinau, kuris rezultatas yra įspūdingesnis: bėgtas dviejų valandų laikas ar moterų rekordas“, – aiškino D. Lobačevskė.

Reikia prisiminti, kad anksčiau P. Radcliffe rezultatas buvo neįtikėtinai aukštas ir atrodė, kad jis toks bus visą amžinybę. B. Kosgei savo asmeninį rezultatą pagerino 4 minutėmis.“

Kolegės žodžiams pritarė ir V. Žūsinaitė. Stajerei didžiausią įspūdį paliko tai, kad britei priklausęs rekordas buvo pagerintas daugiau nei minute.

„Prieš tai buvęs britės Radcliffe rekordas buvo labai aukštas. Ankstesnis rekordas buvo pagerintas daugiau nei minute. Apskritai, tokie pasiekimai verčia susimąstyti, kur yra tikrosios žmogaus galimybių ribos“, – aiškino bėgikė.

Naujasis moterų maratono pasaulio rekordas Lietuvos sportininkų pasiekimuose atrodo dar įspūdingiau. Greičiausiai mūsų šalies istorijoje šią distanciją bėgusi Živilė Balčiūnaitė 2005 m. užfiksavo 2:25:15 val. laiką, o iš vyrų greičiau nei B. Kosgei yra bėgę tik trys maratonininkai – Česlovas Kundrotas (1997, 2:12:35), Mindaugas Pukštas (2006, 2:12:52) ir Remigijus Kančys (2017, 2:13:12).

Ar įmanoma bėgti dar greičiau?

Nutraukus debatus dėl ilgą laiką neįveikiama laikytos dviejų valandų ribos ir B. Kosgei sumušus 16 metų gyvavusį moterų maratono rekordą, kyla natūralus klausimas, ar artimiausiu metu išvysime naujų sportininkų pasiekimų daugiau nei 42 km rungtyje?

R. Kančys tiki, kad E. Kipchoge įveiktas dviejų valandų barjeras gali būti nugriautas ir natūraliomis sąlygomis, be papildomų pagalbų sportininkams trasoje.

„Tikrai įmanoma pasiekti rekordą ir natūraliomis sąlygomis. Juolab kad ir dabar E. Kipchoge pajuto, kad tai yra įgyvendinama. Tai gali įvykti greitai. Šiuo metu ir oficialus pasaulio rekordas priklauso jam, bet jį spaudžia ir Kenenisa Bekele. Būtų įdomu išvysti ir jų abiejų dvikovą. Manau, kad dviejų valandų barjeras bus peršoktas“, – kalbėjo R. Kančys.

Tokiems žodžiams pritarė ir I. Brasevičius, pateikęs ir B. Kosgei pavyzdį.

„Tikrai įmanomas dviejų valandų ribos oficialus rekordas. Laiko klausimas, kada tai bus įvykdyta. Pasižiūrėkite, kokį rezultatą pasiekė ir Kenijos bėgikė, užfiksavusi moterų pasaulio rekordą. Iš viso tikras kosmosas, kokiu tempu ji bėgo distancijoje“, – pasakojo pašnekovas.

Portalo „economist.com“ straipsnyje, kuriame buvo analizuotas E. Kipchoge pasiekimas, tvirtinama, kad visi stajeriai, pasaulio istorijoje maratono distanciją įveikę greičiau nei per 2:02:57 val., bėgo su specialiai tokiems nuotoliams pritaikytais „NIKE Vaporfly“ sportbačiais. E. Kipchoge specialiais bateliais avėjo ir „Ineos 1:59“ bėgimo metu.

Teigiama, kad naujos technologijos avalynė padeda bėgikams įveikti ilgas distancijas. Specialus sportbačio padas, pagamintas iš standaus anglies pluošto, padeda sumažinti bėgimo metu prarandamą energiją.

Pasirodo, tokius sportbačius treniruotėse naudoja ir lietuvė bėgikė D. Lobačevskė, su jais besirengianti startuoti spalio 20-ąją Amsterdame vyksiančiame maratone.

„Visuomet sakau – ne avalynė bėga už žmogų. Žinoma, kiekviena maža detalė prisideda prie rekordo. Šie sportbačiai tikrai padėjo pajausti skirtumą. Jaučiasi geresnis atsispyrimas. Jie man jau po pirmosios treniruotės padarė didelį įspūdį. Nors geras sportininkas ir su „inkariukais“ pasieks rezultatą, bet šie sportbačiai tikrai prisideda prie geresnio rezultato. Žinoma, tai nereiškia, kad nuo mano rezultato bus nuimtos penkios minutės“, – šypsojosi D. Lobačevskė.

Lietuvos stajerių olimpinių kelialapių medžioklė

Nė vienas iš keturių portalo LRT.lt kalbintų stajerių dar neturi bilieto į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes.

Lietuvos vyrų maratonininkų situacija – sudėtinga. Norėdami įvykdyti olimpinį normatyvą (2:11:30 val.), R. Kančys ir I. Brasevičius turėtų pagerinti Lietuvos rekordą, kuris nuo 1997 m. priklauso Česlovui Kundrotui – 2:12:35 val.

Įdomu tai, kad prieš 22 metus gimęs Lietuvos maratono rekordas buvo užfiksuotas Frankfurte, kur po dviejų savaičių R. Kančys bandys kovoti dėl olimpinio kelialapio.

Šiais metais R. Kančys Kaune vykusiame maratone užfiksavo 2:18:36 val. rezultatą. Asmeninis sportininko rekordas – arti olimpinio normatyvo – 2:13:12 val., pasiektas prieš dvejus metus Berlyne.

„Net nežinau, ar galiu panaikinti tą mažiau nei 2 minučių skirtumą tarp mano asmeninio rekordo ir normatyvo. Kiekvienas maratonas nauja istorija, o ir Lietuvos rekordas dar nepagerintas 20 metų, – aiškino R. Kančys. – Frankfurto maratone varžysiuos už dviejų savaičių. Tai greitas maratonas, be to, ten pagerintas Lietuvos rekordas.“

Šių metų Berlyno maratone I. Brasevičius distanciją įveikė per 2:15:53 val. Kad įvykdytų olimpinį normatyvą, sportininkui dar trūksta daugiau nei keturių minučių. Vyrams maratonininkams kartelė užkelta labai aukštai – bilietą į žaidynes Japonijoje jiems garantuoja 2:11:30 val. rezultatas.

„Norint patekti į Tokijo olimpines žaidynes, reikia dar labiau gerinti savo asmeninį rezultatą. Nuo 1–2 minučių reikia bėgti greičiau. Su tokiais rezultatais yra taip – kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Taigi kuo labiau nori pagerinti savo asmeninį rezultatą, tuo tai padaryti yra sunkiau. Tikrai galiu bėgti greičiau, bet viskas priklauso nuo įvairių faktorių“, – situaciją aiškino I. Brasevičius.

Po malonių motinystės rūpesčių vėl pamažu ilgas distancijas prisiauginanti V. Žūsinaitė tikisi, kad pavasarį pavyks įveikti pirmąją maratono distanciją nuo tada, kai gimė vaikas.

„Prieš tris savaites pradėjau pati bėgioti. Pavyko nubėgti 10 km. Planuose yra maratono bėgimas. Jeigu viskas pavyks, norėčiau pabandyti pasiekti olimpinį maratono bėgimo normatyvą“, – teigė stajerė.

Ne pati lengviausia ir D. Lobačevskės situacija. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė po starto Brazilijoje gydėsi sunkią traumą – bėgikei buvo 20 proc. įplyšusi Achilo sausgyslė. D. Lobačevskei dėl traumos teko pustrečių metų pamiršti maratono bėgimą.

Sportininkė tik dabar pamažu grįžta į ritmą ir šiemet Vilniuje vykusiame maratone startavo pusės distancijos bėgime, o spalio 20-ąją po pustrečių metų startuos maratone Amsterdame.

„Esu dar nestabili po traumos. Kartu jaučiuosi psichologiškai netvirtai, o treniruotėse koja kartais neleidžia visko padaryti. Galbūt Amsterdame bus mano diena – visos aplinkybės man bus palankios ir pavyks užfiksuoti gerą rezultatą. Šiuo metu nekeliu sau didelių tikslų. Nenoriu savęs apriboti ir vėliau psichologiškai palūžti. Tam, kad būčiau užtikrinta, reikalingi startai“, – portalui LRT.lt tvirtino D. Lobačevskė.

Geriausias bėgikės rezultatas iki traumos – 2:28:48 val. Tai laikas, kurį pakartojus būtų įvykdytas ir Tokijo olimpinių žaidynių moterų rungties normatyvas (2:29:30 val.).

„Turiu tik vieną tikslą – Tokijo olimpines žaidynes. Noriu įvykdyti normatyvą, nes jis yra realus. Jis nėra kosminis. Tai rezultatas, kuriam ir bėgu. Jeigu ne šiemet, tai kitais metais. Turiu dar laiko ir pavasarį, kuomet turėčiau būti stabilesnė ir stipresnė, jausčiausi kaip žuvytė vandenyje“, – užtikrintai pasakojo D. Lobačevskė.