Sportas

2019.10.14 18:24

Apmaudžiai Europos čempionato pusfinalyje pralaimėję golbolininkai: bronza mums prilygsta auksui

Paulius Cubera, LRT.lt2019.10.14 18:24

Lietuvos golbolo rinktinė savaitgalį Rostoke vykusiame Europos čempionate iškovojo bronzos medalius, nors prieš turnyrą neslėpė, kad pagrindinis tikslas – apginti prieš dvejus metus iškovotą čempionų titulą. Vis dėlto pusfinalyje labai apmaudžiai vokiečiams nusileidę golbolo rinktinės atstovai teigė, kad bronziniai medaliai irgi yra labai brangūs. Treneris Valdas Gecevičius teigė, kad tikrasis čempionato finalas ir įvyko lietuvių ir vokiečių pusfinalyje.

Apmaudi nesėkmė lemiamu momentu

Šeštadienį vykęs pusfinalio susitikimas tarp Vokietijos ir Lietuvos rinktinių buvo tikras sporto trileris. Visas rungtynes labai lygiai žaidusios komandos mačo pabaigoje surengė neįtikėtiną dramą. Likus 9 sek. iki mačo pabaigos Vokietijos ekipa realizavo baudinį, išsiverždama į priekį 3:2, tačiau tai nebuvo pabaiga. Paskutinėmis sekundėmis puikų metimą atlikęs Mantas Panovas išlygino rezultatą ir išvedė komandas į pratęsimą.

Tačiau iki auksinio įvarčio vykusiame pratęsime nebuvo sužaista nė sekundės. Vokiečiai turėjo kamuolį, o teisėjai skyrė baudą taisykles pažeidusiems lietuviams, kas lėmė baudos smūgį į Lietuvos rinktinės vartus. Vokietis pelnė įvartį ir savo komandai išplėšė pergalę bei kelialapį į finalą.

Kaip į Lietuvą grįžęs pasakojo ekipos narys M. Panovas, lietuviai padarė itin apmaudžią klaidą – nespėjo laiku ateiti į aikštę, už tai buvo skirtas baudinys, lėmęs vokiečių pergalę ir bilietą į finalą.

„Laiku neatėjome į aikštelę ir gavome baudinį, nors turėjo vykti pratęsimas. Vokiečiai įmušė auksinį įvartį ir laimėjo. Per 90 sekundžių turėjome būti aikštelėje, kiek pavėlavome? Gal dešimt sekundžių – ant ribos. Ar vienas nebuvo įėjęs, nes du buvo, dabar nebežinau. Aš neatsimenu, kad mums taip atsitiktų su komanda, gal kitų žaidėjų karjerose dar anksčiau yra buvę tokių atvejų“, – pasakojo M. Panovas.

Treneris V. Gecevičius prisiėmė atsakomybę už šią klaidą ir pabandė paaiškinti, kodėl tai nutiko: „Visiems buvo šaltas dušas, aš kaip treneris prisiimu visą atsakomybę. Mes paprastai nelydime žaidėjų prie vartų, jie žaidžia po 10–15 metų, atrodo, viską žino. Bet jau taip atsitiko, galbūt užvaldė to paskutinio įvarčio emocijos.

Apskritai buvo daug emocijų, aš galvojau, kad prie savų sirgalių spaudimo sunkiau bus žaisti vokiečiams, bet sunkiau buvo mums. Žaidėjai labai patyrę, bet jaudulys buvo, daug žiūrovų, geras palaikymas, arenos pranešėjas nuolat užvedinėjo publiką – mums visa tai kiek trukdė žaisti ramiau, užtikrinčiau ir galbūt laimėti.“

Motyvacija tęsti kovą

Nenuostabu, kad po tokios apmaudžios nesėkmės, nusiteikti kovai dėl bronzos medalių buvo tikrai sunku. Mačas dėl trečiosios vietos su Turkijos rinktine lietuviams klostėsi nervingai ir permainingai, tačiau galiausiai buvo iškovotas pergalė 7:6. Kaip sakė M. Panovas, šioje kovoje laimėjo tie, kurie pergalės daugiau norėjo.

„Aš buvau nusiminęs ir šiek tiek palūžęs. Kitą dieną pasikalbėjau su treneriu, jis sakė nusiraminti, žaisti savo žaidimą. Treneris padėjo susikaupti. Rungtynės su turkais dėl bronzos irgi buvo sunkios. Mes išsiveržėme į priekį, bet po trenerio keitimo praleidome įvarčių ir tada galvojau, kad viskas, nebeiškovosime net trečios vietos.

Jau buvau kone susitaikęs su nesėkme, bet treneris paprašė minutės pertraukėlės, pasakė, kad dar yra keturios minutės ir galime viską pakeisti. Vienas įvartis, kitas įvartis – greitai viskas susiklostė ir persvėrėme rezultatą į savo pusę. Supratau, kad laimime ir galime iškovoti trečiąją vietą.

Tas atkaklumas, ta kantrybė, vidinis tikėjimas, komandos vienas kito palaikymas, kad tikrai galime... Ir noras. Treneris sakė, kad dėl trečios vietos kovą laimės tie, kurie labiau to norės. Mes norėjome labiau laimėti ir laimėjome. Ta trečia mums brangi beveik kaip pirmoji. Mums ji reiškia tikrai daug“, – teigė M. Panovas, bronzos medalio svarbą palygins net ir su auksu.

V. Gecevičiaus teigimu, tikrasis čempionato finalas buvo būtent Lietuvos ir Vokietijos rinktinių pusfinalis. Prieš dvejus metus Europos pirmenybių finale Lietuvos rinktinė nugalėjo būtent vokiečius ir tada iškovojo auksą. Šįkart finale intrigos nebuvo – vokiečiai be didesnių problemų 6:2 įveikė Ukrainos golbolininkus.

„Nusivylimas po pralaimėjimo vokiečiams buvo, bet norėjome medalio. Visiems sakiau, kad bronzą dar irgi reikia iškovoti, niekas mums jos neatiduos. Su turkais šiame sezone jau žaidžiame trečias ar ketvirtas rungtynes, visada jos būna įtemptos, bet laimime. Džiaugiuosi komanda, kad rado savyje jėgų, manau, kad laimėjome tikrai pelnytai. Aš sakiau, kad finalas įvyko pusfinalyje su vokiečiais – ir žaidimo lygiu, ir intriga, ir meistriškumu, ir įtampa. Bet nieko nepadarysi – toks yra sportas“, – teigė V. Gecevičius.