Sportas

2019.10.16 10:08

Be namų likę Vilniaus lengvaatlečiai: maniežo rekonstrukcija vėluoja, dėl to labiausiai kenčia vaikai

Paulius Cubera, LRT.lt2019.10.16 10:08

Vilniaus lengvosios atletikos manieže pagaliau visu pajėgumu vyksta rekonstrukcijos darbai. Vienintelis Lietuvos sostinėje specialiai lengvajai atletikai pritaikytas maniežas savo istoriją skaičiuoja nuo sunkiai atmenamų 1973-iųjų ir pagaliau sulaukė taip reikalingo remonto. Tiesa, darbai jau vėluoja ir prasidėjus rudens darganoms sportininkai priversti ieškoti alternatyvų arba šalti lauke. Blogiausia – sportuoti norintiems vaikams.

Pirmojo etapo finišas – gruodžio pabaigoje

Kaip dažnai nutinka, senutėlio Vilniaus maniežo rekonstrukcija neplanuotai užsitęsė ir sportininkai į jį galės grįžti ne spalio viduryje, o tik apie Naujuosius metus.

„Aš manau, kad tai sunkiai tikėtina, nes Lietuvoje įvairūs rekonstrukcijos darbai užtrunka, turbūt neatsimenu nė vieno laiku užbaigto projekto. Ar nors vienos statybos pas mus kada nors baigėsi laiku? Čia, aišku, mano subjektyvūs pamąstymai. Vėlavo darbų pradžia, todėl viskas taip ir nusitęsė“, – LRT.lt sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Kaip teigia Lietuvos sporto centro (LSC), kuris ir valdo maniežą, direktorius Linas Tubelis, objekto rekonstrukcija užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Kadangi maniežas Žemaitės gatvėje statytas dar 1973 metais, išlikę labai nedaug projekto dokumentų, tad statybininkai tiesiog nežinojo, ką ras, kuomet pradės vykdyti darbus.

„Parengus techninį projektą atsirado nenumatytų darbų, kurių neįmanoma įvertinti iš anksto. Problema ta, kad maniežas pastatytas labai seniai, tada dokumentacijos nelabai buvo, o ir išlikę mažai kas. Todėl iš anksto ne viską įmanoma vertinti. Pavyzdžiui, atidengus grindis atsirado nenumatytų darbų, kurių iš anksto nebuvo įmanoma įvertinti. Jeigu „neišlįs“ kažkas, ko dar nežinome, darbus baigsime laiku.

Jei kitais metais gausime finansavimą, kitų metų gegužę darbus pratęsime antrajame etape ir planuojame baigti iki lapkričio pirmosios“, – apie darbų trikdžius LRT.lt pasakojo L. Tubelis.

Šiuo metu vykstančiame pirmajame rekonstrukcijos projekte turi būti visiškai įrengta arena, pakeistas šildymas ir suapvalinti maniežo balkonai. Tai reikalinga, kad sportuojantys antrajame maniežo aukšte galėtų netrukdomi bėgioti, taip atlikti apšilimą.

Anot L. Tubelio, techninė projekto įgyvendinimo kaina yra apie 3 mln. eurų, o dėl nenumatytų, bet vėliau „išlindusių“ darbų kaina padidėjo apie 150 tūkst. eurų.

„Šiemet darbams mums skirta 800 tūkst. Investicinio projekto kaina – 1,7 mln., realiai techninio projekto įgyvendinimo kaina yra apie 3 mln. Pinigai suplanuoti ir kitiems metams, bet aš niekada nesakau, kad pinigų turime, kol jie nėra pas mus“, – teigė L.Tubelis.

Tiesa, net ir baigus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukciją, sporto infrastruktūros kiekis Vilniuje liks apverktinas. Mieste trūksta vietos tiek įvairaus amžiaus vaikams, tiek įvairių sporto šakų profesionalams.

Lengvajai atletikai pritaikytas maniežas yra vos vienas, nors reikėtų bent trijų, baseinų būklė beveik nepasikeitė nuo Rūtos Meilutytės auksinio triumfo 2012-ųjų Londono olimpinėse žaidynėse, o Nacionalinio stadiono statybų tema jau tapo folkloro dalimi.

Mažiausia bėda – elitui, didžiausia – vaikams

Kaip portalui LRT.lt sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva, užsitęsę maniežo rekonstrukcijos darbai mažiausiai pakenks aukščiausio meistriškumo sportininkams.

„Sportininkams jis reikalingas nuo lapkričio, paprastai manieže visi pradeda sportuoti nuo lapkričio. O šiais metais tas ruduo toks nedėkingas, jau šalta, įsivaizduokite, kaip vaikams jau lauke šalta, lyja.

Profesionalų sezonas nusitęsė, jie dar ilsėsis, be to, aukščiausio meistriškumo sportininkai turi galimybių išvykti treniruotis kitur – į užsienį, į kitus miestus. Mes atsakingi už didįjį sportą, tikrai sportininkais pasirūpinsime ir sudarysime sąlygas. Jiems grėsmė nėra tokia didelė kaip vaikams, kurie turi turėti sąlygas čia ir dabar. Vaikų gali ir nubyrėti, jų nubyrėjo ir kai stadiono dvejus metus nebuvo“, – pasakojo N. Medvedeva.

Kaip sakė Vilniaus miesto sporto centro lengvosios atletikos skyriaus vedėja Zita Tindžiulienė, šiuo metu vietos sportuoti neturi 425 sportininkai, iš kurių 373 yra nepilnamečiai.

Be vaikų, čia treniruojasi visas būrys elitinių Lietuvos sportininkų. Lengvaatlečiai Simas Bertašius, Diana Zagainova, Justė Morauskaitė, Edis Matusevičius, Airinė Palšytė, kuri būtent čia pirmą kartą savo karjeroje peršoko 200 cm aukščio kartelę. Čia vyksta įvairūs jaunių ir jaunimo Lietuvos čempionatai, LAF taurės varžybos, Vilniaus miesto pirmenybės.

Manieže treniruojasi ir penkiakovininkai (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Justinas Kinderis, Ieva Serapinaitė), vyksta penkiakovės, fechtavimo varžybos.

„Bandome daryti, ką galime, pasirašėme kelias sutartis su bendrojo lavinimo mokyklomis, tiesa, į jas sunkiai patenka net krepšinis ir futbolas. Susitarėme su Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetu, be to, turime pažadą iš Savivaldybės, kad Pilaitėje prie mokyklos baigus stadiono projektą mums ten leis sportuoti. Šiuo metu ten dar neuždengtas stogas, tačiau savivaldybė žadėjo mus įleisti“, – pasakojo Z. Tindžiulienė.

Tiesa, mokyklų sporto salėse tikrų lengvosios atletikos treniruočių vykdyti negalima, tai bus labiau bendrojo fizinio pasirengimo treniruotės.

„Kaip žinote, specializuotą maniežą Vilniuje turėjome tik vieną. Planuojame su treneriais, kad šeštadieniais rinksime geriausius sportininkus, užsakysime autobusą ir važiuosime į Kauną. Jau kalbėjome su Lietuvos sporto universitetu, tariamės su federacija ir bandysime ten nors kartą per savaitę vykdyti specifines treniruotes“, – sakė Z. Tindžiulienė.

Jaunuosius lengvaatlečius, iš kurių ateityje galbūt užaugs ne viena žvaigždė, jau priima Vilniaus Simono Konarskio mokykla, Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija, Vilniaus kolegija, kuri suteikė sportuoti dvi sales, bei Vilniaus universitetas. Anot Z. Tindžiulienės, su šiomis įstaigomis Vilniaus sporto centras jau yra pasirašęs sutartis. Be to, Lietuvos sporto centras leidžia sportuoti tvarkomo maniežo bendro fizinio parengimo salėje, o nuo lapkričio bus pasirašyta sutartis su Vilniaus „Minties“ gimnazija bei Vingio parke esančiu lengvosios atletikos stadionu, kur taip pat yra vietos sportuoti ne lauke.

N. Medvedeva teigia, kad, nepaisant biurokratinių kliūčių, džiugu, kad maniežo statytojai rodo norą ir tikrai stengiasi.

„Sporto centro geranoriškumas tikrai jaučiamas, jie tikrai deda pastangas ir stengiasi padaryti kuo greičiau, bet yra suvaržyti įvairių aplinkybių. Tai visgi yra biudžetinė įstaiga, manau, kad privačiame sektoriuje viskas vyktų daug greičiau. Seną rekonstruoti visada yra sunkiau. Planuoji viena, o toliau pasirodo, kad darbų yra kur kas daugiau“, – teigė LLAF generalinė sekretorė.

Jau buvo nelaimių

Lengvosios atletikos manieže jau ne kartą yra įvykę skaudžių nelaimių, tiesa, rimtų traumų ar sveikatos sutrikimų pavyko išvengti.

2017 m. vasarį į maniežą dėl elektros instaliacijos gedimo ir dėl jo kilusio gaisro iš maniežo buvo evakuoti šimtai vaikų, o į jį skubėjo ugniagesiai. Vaikai ne kartą skundėsi šalčiu žiemos mėnesiais, o nuo tų pačių 2017-ųjų rudens manieže nebeliko budinčios seselės. Todėl tų metų gruodį nuo stipraus po remonto likusio klijų kvapo apalpusiam paaugliui nebuvo kam suteikti skubios pagalbos. Teko kviesti greitąją pagalbą.

Ne vieną sykį garsiai apie griūvantį maniežą ir apverktinas sąlygas yra pasisakę ir garsiausi šalies lengvaatlečiai, tarp jų ir Airinė Palšytė.

„Renovacija verkiant reikalinga, nes manieže dažniausiai temperatūra nesiekia 17 laipsnių, per stogą kiaurai varva, šiluma išeina per skylėtus langus, o tiek takelis, tiek darbui skirtas inventorius yra gana varganas ir vos tinkantis, iš bėdos. Labai viliuosi, kad atsakingos institucijos, sportu ir sportininkais (ne tik olimpiečiais, bet ir pamainos lengvaatlečiais) besirūpinantys žmonės atkreips dėmesį į šį objektą ir pradės kurti strategijas ir realiai imsis veiksmų, kad Lietuvos sostinėje galėtume didžiuotis sporto bazėmis, o ne gąsdinti jaunąją kartą. Dažniausiai sovietiniams reliktams vieta – Grūto parke, tačiau šis statinys kažkokiu būdu vis dar stovi beveik Vilniaus centre“, – 2017 m. po gaisro portalui sportas.lt kalbėjo A. Palšytė.

Pernai manieže nutiko ir dar skaudesnė nelaimė, kuri galėjo baigtis tragedija. Lapkričio pabaigoje per treniruotes sportininko mestas rutulys praskriejo seną apsauginį tinklą ir pataikė 17-metei bėgikei į galvą. Apsilankius Santariškių ligoninėje rimtesnės traumos paauglei nenustatyta, tačiau šis įvykis lengvaatlečių bendruomenę ne juokais išgąsdino dar sykį.