Vėlų penktadienio vakarą pasaulio lengvosios atletikos čempionato veiksmas vėl trumpam persikėlė iš „Khalifa“ stadiono į Dohos pakrantę. Čia, savo žiaurumu jau pagarsėjusioje trasoje, vyko 20 km sportinio ėjimo varžybos. Jose startavo ir paskutinis ištvermės rungčių dalyvis iš Lietuvos – Marius Žiūkas. Lietuvis pasiekė karjeros rezultatą – užėmė 11-ą vietą, nors pačiu trasos įveikimo laiku ir nebuvo patenkintas.
Varžybose užtrukęs 1:30:22 val. M. Žiūkas juokavo neatsimenantis, kada taip lėtai ėjo. Jo asmeninis laikas – 1:20:31, pasiektas praėjusių metų pradžioje Adelaidėje. Kaip vieną iš svarbiausių veiksnių, padėjusių išlaikyti aukštą ir stabilų varžybų tempą Dohoje atletas minėjo būtent pasirengimą Australijoje.
Šis pasaulio čempionatas daug varžybų patirties turinčiam M. Žiūkui buvo trečiasis. Prieš dvejus metus Londone M. Žiūkas buvo 29-as, 2013 m. Maskvoje – 25-as. Pasaulio čempionu Dohoje tapo dar vienas Japonijos ėjikas – Toshikazu Yamanishi – 1:26:34. Prieš tai 50-ies km nuotolyje visus varžovus už nugaros paliko Yusuke Suzuki.
Kitos dvi prizinės vietos 20-ies km varžybose atiteko europiečiams. Sidabrą laimėjo kaip neutralus sportininkas Katare startavęs rusas Vasilijus Mizinovas (1:26:49), bronzą iškovojo švedas Perseusas Karlstromas (1:27:00).
M. Žiūkas į Kataro sostinę atvyko jau prisiklausęs pasakojimų apie sunkias sąlygas ištvermės varžybų dalyviams. Orų prognozė sportininkams vėl rodė negailestingus skaičius – 31 laipsnį karščio vidurnaktį ir 82 % siekiantį oro drėgnumą.
Prisiminus ansktesnę panašių varžybų patirtį, buvo aišku, kad dalyviams prireiks daug valios pastangų, kad įveiktų trasą. Ir šį kartą buvo sunku, bet ėjikus kiek atgaivino nuo Persijos įlankos papūtęs vėjas.
„Prieš čempionatą buvo daug baimės, skaičiau kitų dalyvių atsiliepimus apie Kataro karštį. Buvo daug baimės, tiesiai šviesiai sakau – bijojau. Bet dariau viską, kas priklauso nuo manęs. Dariau viską, kad galėčiau kuo labiau atsišaldyti. Pavyko neblogai.
Žinojau, kad šios sąlygos – neprognozuojamos. Favoritai buvo aiškūs – japonai, kinai, švedas, su kuriuo teko treniruotis vasarą. Jis atrodė įspūdingai kai dirbome kartu. Tačiau į šešioliktuką galėjo patekti bet kuris. Apie konkrečią vietą negalvojau. Svarbiausia buvo koncentracija ir kuo labiau atsišaldyti“, – mintimis po finišo dalijosi M. Žiūkas.
Jau trečius metus sportininkas dalyvauja treniruočių stovyklose Australijoje. Patirtis, įgyta kitame žemyne, ypač pravertė pirmenybėse Dohoje.
„Australija man suteikė ir pasitikėjimo savimi ir žinių. Ir dabar prieš varžybas sutikau australą trenerį, kuris pagelbėjo ir treniruočių stovykloje. Jis patarė nueiti į ledo vonią, parodė, kur ji yra. To tikrai nežinojau. Patarė ir ledo liemenę apsivilkti, ją atsivežiau iš Australijos.
Australijos specialistai labai įtikinamai kalba apie visas smulkias detales, jais pasitikiu ir jaučiuosi žinantis daugiau. Galbūt tos detalės nepadės pagerinti pozicijų 20-čia vietų, bet viena kita detalė tikrai padeda. Ir to karščio Australijoje gauname daugiau. Lietuvoje per treniruotes jo tiek neturime. Todėl organizamas gal geriau prisimena tą karštį ir geriau jį ištveriu“, – apie sąlygas Katare kalbėjo M. Žiūkas.
Mėgstamiausia Kataro sostinės gyventojų pasivaikščiojimo alėja – Doha Corniche penktadienį dieną pirmą kartą per visas pasaulio čempionato dienas atrodė tokia gyvybinga. Galbūt tai sutapo ir su tuo, kad savaitgalis ir nedarbo dienos Katare – penktadienis ir šeštadienis. Nors ir vėlyvu metu – 23:30 val. prasidėjusios ėjimo varžybos šįkart sulaukė kiek daugiau žiūrovų dėmesio. Tarp jų buvo aiškiai girdėti ir eiti į priekį raginantys lietuvių balsai.
„Žinoma, palaikymas labai padeda. Nustebau. Prieš tai ėjimo rungtyse buvo labai mažai žiūrovų. Dabar, gal kiti ėjikai pabaigę savo rungtis, atėjo palaikyti. Tikrai buvo smagu girdėti. Ir pažįstami užsienio sportininkai atėjo palaikyti. Ir girdisi, kad žmonės pašaukia – Lietuva! Kiekvienas toks šūksnis padeda, gal bent papildomus 5-is m išspaudi, palaikymas besąlygiškai padeda“, – po varžybų džiaugėsi M. Žiūkas.
Po starto pasaulio lengvosios atletikos čempionate M. Žiūkas sakė išmokęs Dohos pamokas ir įgijęs naujos patirties. Ėjikas dar neturi olimpinio kelialapio, bet tikisi būti Tokijuje. M. Žiūkas mano, kad 2020 m. olimpinėse žaidynėse kovoti dėl aukščiausių pozicijų bus dar sunkiau.
