Trečiadienio vakarą į Lietuvą po pasirodymo pasaulio lengvosios atletikos čempionate Dohoje (Kataras) sugrįžo šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.
27-erių metų atletei pasirodymas planetos pirmenybėse nesusiklostė taip, kaip vylėsi pati sportininkė. Šuolio į aukštį rungties atrankos varžybose geriausiu bandymu A. Palšytei pakluso į 1,85 m aukštį iškelta kartelė, tačiau tokio rezultato neužteko patekti tarp 12-os geriausių šuolininkų bei žengti į finalą.
Bendroje įskaitoje lietuvė užėmė 22-ąją vietą tarp 29-ių rungties dalyvių.
Visgi dar iki starto Katare A. Palšytė lenktyniavo su laiku ir bandė spėti išsigydyti birželio pradžioje varžybose Utenoje patirtą atsispiriamosios kojos traumą. Nors per beveik keturis pasiruošimo mėnesius šuolininkei pavyko maksimaliai sumažinti skausmo kojoje keliamą diskomfortą, akivaizdu, jog rezultatas Dohoje nedžiugino ir pačios sportininkės.
„Gaila, kad viskas taip susiklostė, norėjau geresnių rezultatų, bet yra, kaip yra, – grįžusi iš Dohos Vilniaus oro uoste kalbėjo A. Palšytė – Nieko nekaltinu. Trauma yra trauma. Buvo sunkus sezonas. Dabar reikia žiūrėti, kaip antrą kartą nepapulti ant to paties grėblio. Per šias dienas esu susiorganizavusi keletą apžvalginių išvykimų į užsienį, kur atliksiu tyrimus pas specialistus.“
Sportininkės laukia kelionė į „Red Bull“ tyrimų centrą, kur problemas keliančią A. Palšytės koją tirs geriausi savo srities specialistai. Sportininkė viliasi, kad tokia pagalba padės geriau pasiruošti kitiems metams ir startui Tokijo olimpinėse žaidynėse.
„Noriu išsitirti, kur yra problema. Noriu sužinoti, kodėl padidėjus krūviams, patiriu traumas. Reikia pasiruošti, kad olimpinis sezonas būtų sėkmingas ir kiek įmanoma ilgiau išlikčiau sveika. Žingsniai jau yra sudėlioti. Sporte būna įvairių pakilimų ir nuosmukių. Taip kalbėjo ir Andrius (Gudžius – LRT.lt) – vieni metai būna geresni, kiti – prastesni“, – aiškino atletė.
Portalui LRT.lt A. Palšytė dar prieš startą pasaulio čempionate Dohoje pasakojo, jog po panašios į sportininkės traumos Kataro šuolininkas į aukštį Mutazas Baršimas gulėsi ant operacinio stalo ir beveik dvejus metus reabilitavosi.
Po pasirodymo pasaulio čempionate A. Palšytė savo planų nekeičia ir apie operaciją negalvoja.
„Buvo laiko apgalvoti įvairius scenarijus. Baisiausias iš jų – operacija – tikrai neguodžia. Apie tai šnekėta buvo ir anksčiau, mano koja kenčia jau nebe pirmąjį kartą. Kojos trauma buvo tokia didelė, jog apie tai (operaciją – LRT.lt) reikėjo pradėti rimtai svarstyti. Iš kitos pusės – atsistačiau, kiek man pavyko. Laiko šiek tiek trūko. Visgi jo dar yra daug iki Tokijo olimpinių žaidynių. Kol kas neplanuoju jokių operacijų, todėl vyksiu į užsienį išsitirti ir pasižiūrėti, ką galiu daryti kitaip“, – mintimis dalinosi sportininkė.
„Po Tokijo bus galima galvoti ir apie kažką rimčiau. Tokie sprendimai yra sunkūs. Iš savo pusės padarėme viską, o mano komandos specialistai tikrai vertėsi per galvą, kad kuo greičiau sugrįžčiau į sektorių. Į jį sugrįžau rekordiškai greitai. Nepaisant visų rezultatų ir užimtų vietų, ar nusivylusių mano gerbėjų ir federacijos atstovų, pirmas žingsnis jau padarytas. Žinau, nuo ko pradedu ir turiu tam tikrą planą. Nereikia nusivilti ir galvoti apie kažką blogo. Laiko dar yra ir viskas priešakyje“, – pridūrė A. Palšytė.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas nesėkmingai baigėsi ne tik A. Palšytei, bet ir kitiems Lietuvos delegacijos atstovams. Disko metikas A. Gudžius pateko į savo rungties finalą, tačiau jame liko paskutinis, 12-tas.
Ieties metikai – Liveta Jasiūnaitė ir Adrijus Glebauskas į finalus nepateko, aukštų vietų neužėmė maratono bei sportinio ėjimo rungčių atstovai.
Paklausta, kodėl varžybose Dohoje nesusiklostė jose jau startavusiems lietuviams, A. Palšytė išskyrė du faktorius – varžyboms parinktą lokaciją ir sezono metą.
„Sezonas prasidėjo gegužės mėnesį ir kai kurie sportininkai paskutinį kartą sezone startuoja rugpjūtį. Dabar viskas išsitęsė beveik iki spalio mėnesio, iki kada reikia išlaikyti sportinę formą. Sportininkai neturi daug tokios situacijos patirties, bent jau mūsų rinktinėje tikrai. Ne vienas iš mūsų rinktinės neturėjo tokio ilgo sezono. Daug kas eksperimentavo – vieniems tai pasiteisino, kitiems – ne, – aiškino A. Palšytė. – Labai abejoju, ar kada nors tokioje vietoje vyks tokio rango varžybos. Nusiskundimų buvo daug ne tik iš mūsų šalies, bet ir kitų valstybių sportininkų.
