Sportas

2019.10.01 19:59

Šuolininkas Adrijus Glebauskas: pasirengime pasaulio čempionatui trūko varžybų džiaugsmo

Marius Andrijauskas, LRT.lt iš Dohos2019.10.01 19:59

Adrijui Glebauskui Dohoje nepavyko prasibrauti į pasaulio lengvosios atletikos čempionato finalą. Lietuvos šuolininkas pasirodymą baigė atrankoje, kai trečiuoju bandymu neįveikė 226 cm aukščio. Kvalifikacinis normatyvas siekė 231 cm, bet finale varžysis 10 atletų, kuriems pakluso 229 cm aukštis. A. Glebauskas tarp visų čempionato dalyvių – 21-as.

Po ankstyvo pasitraukimo iš varžybų A. Glebauskas neskubėjo palikti stadiono, stebėjo kitų šuolininkų bandymus. Sportininkas nesiskundė užsitęsusiu sezonu, bet sakė jau buvo pasiilgęs varžybų džiaugsmo. A. Glebauskas tikėjosi, kad 226 cm aukštis bus įveikiamas.

– Kai kurie sportininkai anksčiau išėjo, tu likai, nusprendei pasižiūrėti kaip sekasi kitiems, ar buvo sunku?

– Ne, tiesiog pasilikau, nebuvo kur skubėti. Net negalvojau, likti, ar ne.

– 217 cm aukštis – viskas gerai, 222 cm – antruoju bandymu ir tada atrodė, kad pyktelėjai ant savęs. 226 cm irgi atrodė viskas puikiai, bet paskutinę akimirką nukrito kartelė.

– 226 cm pirmas bandymas buvo labai geras, gaila, kad nepavyko peršokti, truputį pritrūko sėkmės. Manau, šiandien tikrai galėjau peršokti 226 cm. Kaip ir neblogos varžybos, bet pritrūko sėkmės, gaila.

– Kaip pats jautiesi? Pasirodė, kad reikėjo daugiau užsidegimo, sportinio pykčio?

– Kas mane ilgiau stebi, tai čia aš piktas esu toks. Dėl to tikrai nebuvo problemų. 226 cm galėjau šokti. Šiek tiek nepavyko.

– Apie kokį rezultatą galvojai pasaulio čempionate?

– Pastarasis mėnuo, pusantro, sakyčiau, buvo ne tiek sunkus, kiek labai sudėtingas. Treniruotėse gal ne viskas sekėsi kaip norėjau. Atėjęs į sektorių ir atlikęs pirmus šuolius tikėjausi, kad 226 cm tikrai galiu šokti. O toliau – kaip Dievas duos. Bet pritrūko sėkmės. Jeigu būtų 226 cm – būčiau patenkintas.

– Liveta Jasiūnaitė taip pat minėjo, kad paskutiniai du mėnesiai buvo pragariškai sunkūs. Ką per juos veikėte?

– Kai ruošiesi vasara, tai būna treniruotės ir varžybos. O dabar pusantro mėnesio teko tik ruoštis ir to varžybų džiaugsmo nelabai ir buvo. Todėl vien treniruotės, dar jeigu nesiseka kartais, labai daug monotonijos. Pamiršti, kas yra varžybos. Ir čempionato laikas dviem mėnesiais pasistūmė į priekį, bet čia visiems taip pat. Reikėjo daryti, ką galėjau šiandien padaryti ir viskas.

– Ar neskaudu, kad taip greitai baigėsi čempionatas?

– Skaudu, bet žinodamas kaip buvo sudėtinga ruoštis čempionatui – visai neblogai, tik truputį pritrūko 226 cm. Būčiau patenkintas.

– Adrijau, vasarą bronza universiadoje, asmeninis rekordas Lietuvos čempionate Palangoje (228 cm), būtent tada buvai geriausios formos?

– Siekėme, kad universiadoje būtų medalis, nes man tai buvo paskutinės studentų žaidynės. Pavyko iškovoti apdovanojimą. Lietuvos čempionate – 228 cm ir žinojau, kad tokio aukščio greičiausiai užteks patekimui į pasaulio čempionatą. Kai visos emocijos būna labai aukštai, po to įvyksta kritimas. Ilsėjomės, ruošėmės, bet buvo labai sudėtinga rengtis šiam čempionatui.

– Kaip rengsiesi ateinančiam sezonui?

– Rimtai pradėsiu ruoštis nuo lapkričio. Dabar pailsėsiu, išsilaižysiu žaizdas, nes jų irgi yra. Žiema daug startų neplanuoju, nes visos mintys – olimpinėse žaidynėse, kuriose norėsiu kuo geriau pasirodyti.