Tokioms sąlygoms pasiruošti neįmanoma, tokiose šalyse lengvosios atletikos čempionatai neturėtų vykti. Lietuvos ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė ankstų pirmadienio rytą taip įvertino startą 20-ies km nuotolyje. Apie aukštesnes pozicijas svajojusi sportininkė užėmė 23-ią vietą (1:39:26).
Įkvepianti pradžia
Į planetos pirmenybes Dohoje Ž. Vaiciukevičiūtė atvyko puikiai pasirengusi. Ir ji pati, ir treneriai laukė aukštesnių rezultatų. Tokių vilčių buvo po diena anksčiau vykusių vyrų 50-ies km varžybų, kuriose Arturas Mastianica finišą pasiekė 15-as. Tada atrodė, kad karštis atslūgo. Bet sekmadienio vidurnaktį oro drėgnumas perkopė 70-ies procentų ribą, o jutiminė temperatūra siekė daugiau nei 40 laipsnių. Nepaisant pirties po atviru dangumi, Ž. Vaiciukevičiūtė puikiai startavo. Iš žiūrovų lūpų pasigirdo raginimas – Živile, pirmyn! 500-ų metrų ratus sukusi Ž. Vaiciukevičiūtė žengė koja kojon su lyderėmis. Mintyse dėliojosi vaizdas kaip Lietuvos ėjikė meta iššūkį favoritėms.
Europietės karščio neatlaikė
20-ies km ėjimo varžybose antrąją distancijos pusę stengiamasi įveikti greičiau nei pirmąją. 8-is kilometrus puikiu tempu žingsniavusi Ž. Vaiciukevičiūtė netrukus paleido lyderes į priekį. Vėliau sportininkė sakė supratusi, kad tokiame karštyje dar nesanti pasirengusi siekti aukštų rezultatų. Vienintelis likęs tikslas – pasiekti finišą. Panašiai jautėsi ir kitos Europos ėjikės. 2018-ų metų Europos čempionė ispanė Maria Perez buvo tik 8-a. Prieš ją išsirikiavo dvi Japonijos atletės, kolumbietė ir brazilė. Visą prizininkių podiumą užėmė Kinijos sportininkės.
Istorinė kinių pergalė
Auksu pasidabino po dvejų metų motinystės atostogų sugrįžusi Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių laimėtoja Liu Hong (1:32:53). Jai tai trečiasis planetos pirmenybių nugalėtojos titulas. Sidabras atiteko Qieyang Shenjie (1:33:10), bronza – Liujing Yang (1:33:17). Pirmą kartą moterų sportinio ėjimo varžybų istorijoje visas prizines vietas išsidalijo vienos šalies atstovės.
Tokiomis sąlygomis čempionatas neturėtų vykti
Živilė Vaiciukevičiūtė buvo paskutinė Lietuvos sportininkė dalyvavusi ištvermės varžybose Dohoje. Kataro sostinės karštį dar patirs vyrai, kurių laukia 20-ies km sportinio ėjimo ir maratono rungtys. Ž. Vaiciukevičiūtė patirtį Dohoje palygino su Rio de Žaneiro olimpinėmis žaidynėmis, kuriose taip pat tvyrojo karštis. Bet taip sunku dar nebuvo niekur.
„Pirmoje distancijos pusėje atrodė, kad jaučiausi gerai, ėjau už tos lyderių grupelės. Po to vis su kiekvienu kilometru darėsi sunkiau, nebegalėjau išlaikyti tokio tempo, tiesiog, bandžiau laikytis. Šiek tiek lėtėjau ir lėtėjau ir svarbiausia po to buvo pabaigti distanciją, pasiekti finišą. Varžybų sunkumas buvo panašus kaip Rio. Olimpinėse žaidynėse buvo sunkiau nuo pirmojo kilometro, kai jaučiau, kad ne mano diena. Čia pirmoje pusėje jaučiausi geriau, bet varžybas vertinu neigiamai, nes tikėjausi geresnės vietos.
Mačiau, kad už manęs eina daug europiečių, mačiau, kad ne man vienai sunku. Priekyje buvo brazilės, kinės. Tos sąlygos Europos sportininkėms buvo sunkios. Labai jautėsi ir karštis, ir drėgmė. Čia pabuvusi stengiausi priprasti prie tokio karščio. Prieš tai treniravausi Ispanijoje, norėjau daugiau karštame ore pabūti. Bet organizmas parodė, kad tokiomis sąlygomis negaliu greičiau eiti.
Kaip ir kiti, manau, kad tokioje šalyje, vyraujant tokiai temperatūrai, rengti ištvermės varžybas – tikra beprotybė. Kaip matėme, kone pusė maratonininkių nebaigė distancijos. Taip pat daug sportininkų pasitraukė iš vyrų 50-ies km varžybų. Tokiose šalyse ištvermės rungčių atstovams nereikėtų rungtyniauti arba reikia kažką keisti. Išėjus į lauką patenki tarsi į pirtį, tai tikrai labai sunku“, viešnagę Dohoje apibūdino Ž. Vaiciukevičiūtė.
Nepaisant netenkinančio rezultato pasaulio čempionate, sportininkė pasidžiaugė jau turimu olimpiniu kelialapiu. Jį Ž. Vaiciukevičiūtė iškovojo laimėjusi Europos sportinio ėjimo taurę Alytuje.
