Nuo užsibrėžtų tikslų vasaros sezone iki patirtos traumos, nuo minčių apie ilgus reabilitacijos mėnesius iki „nenuplaukusio“ starto pasaulio čempionate Dohoje. Geriausiai Lietuvos šuolininkei į aukštį Airinei Palšytei pastarieji beveik keturi mėnesiai buvo sunkūs, tačiau sportininkė žiūri tik į priekį.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatą nuo rugsėjo 28 dienos galėsite tiesiogiai stebėti LRT PLIUS kanalu ir portale LRT.lt.
Penktadienį nuo 18:40 val. Dohoje stūksančiame tarptautiniame Khalifa stadione A. Palšytė po pusketvirto mėnesio pertraukos vėl bandys šturmuoti šuolių į aukštį sektorių.
Po sėkmingo pasirodymo uždarųjų patalpų čempionate ir Glazge (Škotija) iškovoto Europos čempionato bronzos medalio sportininkė pasiruošimą pasaulio čempionatui pradėjo neįprastai anksti – gegužės mėnesį įvykusiu startu Deimantinės lygos etape Dohoje.
Nors Katare A. Palšytei tuomet per geriausią bandymą pakluso tik į 1,91 m aukštį iškelta kartelė, sportininkė nebuvo praradusi optimizmo.
„Vykau ten tiesiai po trijų savaičių sporto stovyklos – tai žinantys sportininkai tikrai mane supras. Po stovyklos dažniausiai savaitę ilsiesi, o aš vykau į varžybas. Normalu, kad aukštos formos nesiekiau, iki pasaulio čempionato dar turiu penkis mėnesius, man aukščiausią formą reikia pasiekti tada, o ne dabar“, – iš Dohos į Lietuvą sugrįžusi tuomet su LRT.lt kalbėjo atletė.
Visgi jau parengtus pasiruošimo svarbiausiam metų startui planus sugriovė nelemta birželio 7-osios popietė. Utenoje vykusiame Lietuvos čempionate A. Palšytė bandė šturmuoti olimpinį normatyvą (1,96 m), tačiau sektoriuje slystelėjus kojai patyrė atsispiriamosios kojos čiurnos traumą.
Nors pirminės prognozės nebuvo niūrios, netrukus imta rimtai kalbėti apie tai, jog A. Palšytė gali ne tik praleisti pasaulio čempionatą, bet ir be varžybų praleisti beveik vienerius metus.
„Kaip pavyzdį galiu pasakyti tokį atvejį, kai prieš porą metų panašią traumą gavęs Kataro šuolininkas į aukštį Mutazas Baršimas gulėsi ant operacinio stalo ir beveik dvejus metus reabilitavosi, kad galėtų sugrįžti į sektorių, – bendraudama su portalu LRT.lt traumos rimtumą aiškino šuolininkė į aukštį.
Šioje situacijoje ėjome kitu keliu ir šiuo metu manau, kad tai buvo teisingas sprendimas. Dėka Manto Lesnicko, Tomo Vorobjovo bei vokiečių gydytojo Homayuno Gharavi, galiu teigti, kad mano koja gali atlaikyti šuolinį krūvį.“
Beveik keturi mėnesiai sunkaus ir kryptingo darbo davė saldžių vaisių – sportininkė tiesiogine to žodžio prasme laiku atsistojo ant kojų ir spėjo įšokti į jau beveik nuvažiavusį pasaulio čempionato traukinį. Aukščiausius tikslus sau kelianti iš Kauno kilusi 27-erių metų A. Palšytė nenori būti tik turiste Dohoje.
Apie tai, pasiruošimą varžyboms ir šuolių į aukštį rungties favoritus pasaulio čempionate A. Palšytė kalbėjosi su portalu LRT.lt.
– Airine, jau netrukus jūsų laukia svarbiausias metų startas – pasaulio čempionato varžybos. Kaip buvote pasiilgusi tokių varžybų patirties po to, kai teko ne vieną mėnesį gydytis traumą?
– Kaip bebūtų gaila, bet šis vasaros sezonas man buvo itin sunkus tiek fiziškai, tiek morališkai. Nėra lengva laukti svarbiausių sezono varžybų, kai tenka ne joms toliau kryptingai ruoštis, o kabarotis iš sunkios traumos, nežinant, ar suspėsiu tai padaryti.
Startas Dohoje po beveik keturių mėnesių pertraukos bus neįprastas visomis prasmėmis: varžybų laiku (čempionatas vyksta gerokai vėliau, nei esame įpratę), temperatūros ir drėgmės kontrastu (temperatūra lauke numatoma apie 35–40 °C, o stadione gali būti kondicionuojama, tad jo viduje gali tekti apsirengti ir šilčiau, nes kondicionieriai temperatūrą turėtų vėsinti iki apie 22 °C), bet kartu ir fiziniu bei psichologiniu pasirengimu.
– Kaip apskritai vyko pasiruošimas pasaulio čempionatui? Ar jis buvo labiau specifinis dėl to, kad krūvius reikėjo dėlioti atsižvelgiant į birželį patirtą traumą?
– Per pastaruosius keturis mėnesius tikrai labai sunkiai ir kryptingai dirbau, kad spėčiau sustiprėti po gautos traumos ir pasirengti pasaulio čempionatui, tačiau pats sprendimas dėl dalyvavimo buvo priimtas tik likus dviem savaitėms iki starto. Per šį laikotarpį man padėjusių geriausių Lietuvos ir užsienio specialistų dėka buvo nuveikta labai daug.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti tokį atvejį, kai prieš porą metų panašią traumą gavęs Kataro šuolininkas į aukštį Mutazas Baršimas gulėsi ant operacinio stalo ir beveik dvejus metus reabilitavosi, kad galėtų sugrįžti į sektorių. Mes šioje situacijoje ėjome kitu keliu ir šiuo metu manau, kad tai buvo teisingas sprendimas. Manto Lesnicko, Tomo Vorobjovo bei vokiečių gydytojo Homayuno Gharavi dėka galiu teigti, kad mano koja gali atlaikyti šuolinį krūvį.
– Kiek pati jaučiatės pasirengusi atlaikyti tokio aukšto rango varžybų krūvį?
– Kokius aukščius jau esu pasiruošusi šokti ir kaip į juos reaguos atsispiriamosios kojos čiurna – kol kas sunku pasakyti, tačiau esu nusiteikusi kovoti iki galo. Ne veltui visą šį laikotarpį greta fizinių treniruočių kartu vykdavo ir psichologinis pasiruošimas su Aiste Žemaityte, kuomet kartu darydavome ir mentalines treniruotes. Jos itin gelbėjo tuos pirmus du mėnesius, kuomet apie šuolius per kartelę galėjau tik pasvajoti.
Taigi, bus labai įdomu startuoti Dohoje, nes giliai širdyje tikiuosi, kad galiu nustebinti ne tik save, bet ir savo komandos narius. Kokią formą pavyko pasiekti ir kiek mano kojai pavyko atsigauti – pamatysime jau šį penktadienį.
– Kokia darbotvarkė Jūsų laukė Dohoje? Kaip dėliojote priešvaržybinius krūvius? Ar teko iš anksto derintis prie vietinės kaitros?
– Į Dohą atvykome antradienio popietę, tad kol įvykdėme visus akreditavimo formalumus ir įsikūrėme, beliko tik eiti ilsėtis. Trečiadienio diena buvo skirta susipažinti su bendra varžybų informacija ir specifinei priešvaržybinei treniruotei. Ketvirtadienis (įprastai laisva diena prieš varžybas) skirtas susidėlioti galutinius aspektus ir pasirengti, mentalinei treniruotei. Penktadienį jau laukia kvalifikacinės varžybos.
– Ar turite išsikėlusi konkrečius tikslus pasaulio čempionate? Ar šiuo metu svarbiausia pasitikrinti dabartinę formą kitų šuolininkių kontekste?
– Apie kažkokius specifinius tikslus sunku kalbėti, nes tokio sezono nesu turėjusi, tačiau esu iš tų sportininkų, kurie į varžybas vyksta kovoti tik dėl kuo aukštesnių vietų. Šiuo metu man nėra svarbu, kaip seksis mano konkurentėms, nes atvykau čia kovoti su savimi ir su aukščio kartele. Labai tikiuosi, kad sėkmė man šypsosis ir pavyks pasiekti bent jau minimalius tikslus, kuriuos sau su komanda esame išsikėlę.
Šiame stadione jau esu buvusi šiais metais, nes būtent čia vyko pirmasis Deimantinės lygos etapas, tad varžybinė aplinka manęs tikrai nebenustebins. Vienintelis dalykas, kas gali būti staigmena, tai bendra atletų sportinė forma, įvertinus faktą, kad pasaulio čempionatas vyksta gerokai vėliau nei įprastai, o ir sąlygos labiau tinkamos šio regiono sportininkams nei šiauriečiams. Tad bus įdomu.
– Ką matote kaip pasaulio čempionato favoritus šuolių į aukštį rungtyje?
– Prognozuoti lyderius sunku, nes daugelis atletų, demonstravusių puikią formą sezono pradžioje, paskutiniu metu jau nebepasiekė tokių gerų rezultatų. Manau, kad viskas spręsis sektoriuje, tad ir lyderiai atsiskleis tik po kvalifikacinių varžybų, tačiau jei reikėtų išskirti keletą pavardžių, tai iš moterų galėčiau paminėti rusę Marija Lasickienę, ukrainietes Juliją Levčenko ir Iryną Geraščenko, taip pat nepamiršti amerikiečių šuolininkės Vashti Cunningham bei kartais „iššaunančios“ bulgarės Mirelos Demirevos. Šios sportininkės pastaruoju metu vis dar demonstruoja gerą formą (nepaisant poros paskutinių startų, kuriuose Marijai nepakluso jai įprasti apie 2 m aukščiai).
Tarp vyrų verta paminėti baltarusį Maksimą Nedasekau, kuris Minske vykusio mačo metu šoktelėjo į 2,35 m aukštį ir šiuo metu yra pasaulio lyderis, taip pat reikėtų nepamiršti ukrainiečių Bogdano Bondarenkos ir Andrijaus Procenkos, rusų Iljos Ivaniuk ir Michailo Akimenkos bei namuose dalyvaujančio jau mano minėto Baršimo.
