Sportas

2019.09.25 16:30

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Smirnovas: kur pinigai, ten problemos juos skirstant

Dominykas Genevičius, ELTA2019.09.25 16:30

Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas pristatė naują sporto finansavimo tvarką. Jis turėjo priekaištų žiniasklaidai už tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą, bet pats turėjo aiškintis dėl sąsajų su sporto klubui vadovaujančia žmona ir nuošalyje paliktų sporto viešinimo projektų.

Naujasis Lietuvos sporto įstatymas įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną. Buvo likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas, o sportas atsidūrė ministerijos lygmenyje. Gražintas sporto federacijų finansavimas iš biudžeto. Joms numatyta apie 7 mln. eurų. Neįgaliųjų sporto organizacijos skiriama apie 700 tūkst. eurų.

Sporto rėmimo fondą šiuo metu sudaro 2 proc. nuo alkoholio ir tabako gaminių akcizo. Per dvejus metus šis skaičius turėtų išaugti iki 3 proc. Planuojama, kad fondą 2020 metais sudarys apie 17 mln. eurų, o 2021 metais – apie 21 mln. eurų.

„Dar niekada sportui nebuvo skiriamas toks didelis finansavimas, bet kur pinigai – ten problemos juos skirstant“, – kalbėjo K. Smirnovas.

Fondas šiemet paskirstė lėšas pareiškėjams, teikusiems paraiškas Sporto rėmimo fondui šioms sritims: sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, sporto įrangai įsigyti, sporto renginių organizavimui, sporto specialistų kvalifikacijai tobulinti. Tiesa, kai kurios paraiškos buvo vertinamos iš naujo, todėl jos po papildomo ministro įsakymo buvo paskirstytos tik antradienį ir trečiadienį.

Daugiausia paraiškų Sporto rėmimo fondui pateikė įvairios asociacijos (561), viešosios įstaigos (360), biudžetinės įstaigos (221), konkurse dalyvavo ir 50 uždarųjų akcinių bendrovių, 20 visuomeninių organizacijų – tai ir sporto klubai, įvairios sporto organizacijos, federacijos, švietimo įstaigos, visuomenės sveikatos biurai, savivaldybių administracijos, bendruomenės, taip pat ir užsienio lietuvių.

„Šiais metais pareiškėjų skaičius didėja 35 proc. Sulaukėme net 766 paraiškas, kurios anksčiau nebuvo teikiamos. Siekiame, kad kuo daugiau organizacijų prisidėtų prie fizinių veiklų skatinimo. Tarp pareiškėjų tikrai buvo dalis įstaigų, kurios vykdo švietimo veiklas. Norime, kad jos taptų atviresnės. Taip pat finansavimą galima gauti ne vieneriems metams, o ilgesniam laikotarpiui“, – teigė ŠMSM viceministrė Kornelija Tiesniesytė.

Tiesa, ekspertų, kurie vertina paraiškas, pavardės nėra skelbiamos. Pasak K. Tiesniesytės, taip yra norint, kad ekspertams nebūtų daromas poveikis.

Iš kai kurių organizacijų kilus nepasitenkinimui dėl lėšų paskirstymo, Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ji įvertintų, ar skaidriai skirstomos lėšos.

Pasak K. Smirnovo, būtent dėl STT pastebėjimų, buvo būtina keisti anksčiau buvusio Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisykles ir reikalavimus.

„Remiantis Valstybės kontrolės ir STT pastebėjimais, anksčiau galioję teisės aktai ir tvarka neužtikrino efektyvaus ir skaidraus lėšų paskirstymo bei aiškios atsakomybės už priimtus sprendimus. Dėl to ir buvo pakeistas sporto įstatymas, kad fondui būtų skirta daugiau pinigų, o sporto bendruomenė galėtų siekti savo išsikeltų tikslų ir kuo daugiau gyventojų įsitrauktų į aktyvią veiklą. Už fondo administravimą atsako ŠMSM“, – teigė K. Smirnovas.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas taip pat apgailestavo, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi klaidinga informacija žemina tiek jo paties, tiek ministerijos garbę.

„Gaila, kad kai kurie žiniasklaidos atstovai teikia nepatikrintą ir tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip žemina asmens garbę, orumą ir mentalitetą. Rugsėjo 22 dienos „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigiama, kad Lietuvos sporto rėmimo fondo dydis yra 66 mln. eurų. Tai netiesa. Fondo dydis yra apie 13 mln. eurų. Laidoje teigiama, kad mano žmonos visi teikti projektai yra patvirtinti ir jiems skirta 400 tūkst. eurų. Netiesa. Iki laidos transliavimo nebuvo finansuotas nei vienas projektas. Sporto rėmimo fondo komisijos sprendimu nuspręsta, kad projektus reikia vertinti pakartotinai, o pakartotinio vertinimo rezultatai dar nėra paskelbti“, – kalbėjo K. Smirnovas.

K. Smirnovas taip pat paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad jo žmona vadovauja Lietuvos graplingo federacijai ir atsako už šios organizacijos veiklą bei teiktus projektus. Šiuo metu Lietuvos graplingo federacijai vadovauja Adrijus Kupstas.

„Smirnovas niekam neskirsto pinigų ir jų nedalina. Tą daro ŠMSM pagal nustatytas tvarkas ir reikalavimus. Man labai liūdna, kad kai kurie žurnalistai, gali skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Visą laiką stengiuosi dirbti skaidriai ir atsakingai, neperžengdamas savo įgaliojimų. Siekiu, kad sporto bendruomenė sulauktų didesnio dėmesio ir finansavimo“, – pridūrė K. Smirnovas.

Tiesa, po pakartotinio vertinimo, finansavimą gavo Šakių sporto klubas „Audra“, kuriam vadovauja K. Smirnovo žmona Gintarė Bubnytė-Smirnovienė. Jam už projektą buvo skirta 38 tūkst. eurų. Po pirmojo įsakymo, jam finansavimas nebuvo skirtas.

„Aš nedalyvauju nei projektų pateikime, nei vertinime. Pagal tokią situaciją, mano žmona negalėtų nieko daryti, nes visada susidurs su tuo, kad jos vyras yra Seimo narys. Mano žmona turi teisę dirbti ir dalyvauti darbo rinkoje“, – sakė K. Smirnovas.

Savo nuomonę, ar reikia pervertinti projektą, pareiškia speciali komisija, kurią sudaro sporto specialistai.

„Po pirmojo vertinimo, didelė dalis projektų buvo aplinkui ribos, nuo kurios yra skiriamas finansavimas. Pervertinus projektus, niekas nežinojo, kaip ta eilė persiskirstys. Taip nutiko ne tik su „Audros“ klubu. Lygiai taip pat yra atvirkščiai - kai kurie projektai po pirmojo vertinimo buvo gavę finansavimą, o vėliau – nebe“, – aiškino Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė.

Bene labiausiai nuskriausti šiame pinigų skirstyme liko sporto žiniasklaidos atstovai. Nei vienas sporto viešinimo projektas nebuvo patenkintas, todėl be finansavimo liko seniausias Lietuvos sporto laikraštis „Sportas“, laidų ir filmų apie krepšinį kūrėjas Vidas Mačiulis ir kiti.

K. Smirnovas ir K. Tiesniesytė sutiko, kad buvo padaryta klaidų ir ekspertai galėjo pagal galiojančią tvarką neįtraukti sporto viešinimo projektų į finansuojamų sąrašą. Sporto vadovai pabrėžė, kad į tai bus atsižvelgta ir kitą kartą finansavimas bus atrastas.