Sportas

2019.09.21 11:03

Britų komentatoriaus prisiminimai apie Lietuvą – nakvynė palapinėje Panevėžyje ir vietinė krepšinio manija

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2019.09.21 11:03

Praėjusį sekmadienį Kinijoje pasibaigusiame pasaulio taurės krepšinio turnyre galėjai sutikti ne vieną užsienio žurnalistą, galintį papasakoti apie mūsų šalies krepšininkus ir žaidimo lygį. Vienas tokių – FIBA komentatoriumi turnyre dirbęs Markas Millsas, Lietuvoje lankęsis ir mūsų šalį gerbiantis britas.

Iš Pietų Anglijos Verdingo miesto kilusio vyriškio balsą krepšinio gerbėjai galėjo išgirsti oficialiose FIBA transliacijose iš Nandzingo, kur M. Millsas dirbo pirmajame ir antrajame grupių etapuose Nandzingo mieste pasaulio taurėje.

Nuo 2017 metų Europos čempionato FIBA komentatoriumi dirbantis britas Nandzinge komentavo ir dvejas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes – po dramatiškos kovos pralaimėtą dvikovą su prancūzais ir pergalingai susiklosčiusias rungtynes su Dominikos Respublika.

Visgi Kinijoje portalo LRT.lt kalbintas M. Millsas tvirtino, jog progą susipažinti su Lietuvos krepšiniu gavo dar anksčiau. 2011 metais mūsų šalyje surengtame Europos krepšinio čempionate britas sekė Didžiosios Britanijos rinktinės pasirodymą E grupės turnyre Panevėžyje, kuriame rungtyniavo ir Lietuvos krepšininkai. Tai buvo viena iš pirmųjų M. Millso patirčių, nušviečiant stambų krepšinio turnyrą.

„Tikiuosi, kad ištarsiu teisingai, bet atvykęs į „Panevėži“ (Panevėžį – LRT.lt) nustebau pamatęs tiek daug antkapių parduotuvių. Negalėjau tuo patikėti, – juokėsi su portalu LRT.lt besišnekučiavęs M. Millsas. – Lietuvoje pamačiau krepšinio virusu užsikrėtusius žmones. Buvo nerealu gyventi tokioje aplinkoje.“

Įdomi ne tik M. Millso pažinties su Lietuva istorija, bet ir siekis įsidarbinti krepšinio pasaulyje. Mūsų šalyje toks užsibrėžtas tikslas neatrodytų iš fantastikos srities, bet futbolo, kriketo ir popietės arbatėlės valstybėje Didžiojoje Britanijoje dažnas, išgirdęs tokią vyro svajonę, žiūrėdavo į jį su ironiška šypsena.

„Nedideliame Verdingo miestelyje neturėjome nei futbolo, nei kriketo komandos. Visgi vietos krepšinio klubas praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje sugebėjo laimėti Didžiosios Britanijos krepšinio čempionatą. Krepšininkai buvo tapę žvaigždėmis – naujausiais bredais pitais ir džorždais klūniais. Mano meilė krepšiniui nuo tų laikų tapo tik dar didesnė“, – pasakojo komentatorius.

– Galima nesunkiai įsivaizduoti, jog įsitvirtinti krepšinio pasaulyje gyvenant Didžiojoje Britanijoje nėra lengva. Kaip jums pavyko iškilti iki FIBA komentatoriaus?

– Iki krepšinio bandžiau save futbole, buvau neprastas golfo žaidėjas. Visgi visada norėjau žaisti krepšinį. Kaip bebūtų, niekada nebuvau geras žaidėjas, nes mano smegenys dirbo greičiau nei kūnas.

Bandžiau užsiimti viskuo – dirbau treneriu, arbitru, laisvai samdomu žurnalistu. Jaunystėje nori uždirbti pinigų, todėl greitai susiradau darbą kitose srityse: dirbau „Kellogs“ kompanijoje bei kitose įmonėse. Pradėjau studijuoti marketingą ir siekti mokslinio daktaro laipsnio.

2010-aisiais nusprendžiau, jog negaliu apsimetinėti, – noriu būti krepšinyje. Su žmona buvome sutaupę pakankamai pinigų vestuvėms, iškėlėme jas ir netrukus pradėjau megzti kontaktus su krepšiniu. Kelerius metus tiesiog investavau savo laiką ir jėgas bandydamas atsidurti ten, kur vyksta stambūs turnyrai, – dirbau 2011 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvoje. Man pavyko gauti akreditaciją ir 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms. Tai buvo naudinga patirtis.

– Darbas Lietuvoje buvo jūsų pirmoji tarptautinio krepšinio turnyro patirtis. Kokie liko prisiminimai iš apsilankymo Lietuvoje?

– Tikiuosi, kad ištarsiu taisyklingai, bet atvykęs į „Panevėži“ (Panevėžį – LRT.lt) nustebau pamatęs tiek daug antkapių parduotuvių. Negalėjau tuo patikėti. Dar likus metams iki čempionato rezervavau kambarius viešbučiuose visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nutiko įdomus dalykas – ištraukus burtus ir paaiškėjus, jog Didžioji Britanija žais Panevėžyje, mano viešbučio rezervacija buvo atšaukta.

Tikriausiai viešbučio atstovai suprato, jog su atvykstančiais naujais turistų srautais galės mano kambarį išnuomoti 3–4 brangiau, nei aš ruošiausi tą padaryti. Susisiekiau su čempionato organizatoriais ir jie man pasiūlė gyventi oficialios čempionato stovyklavietės vietoje, kurioje buvo galima nakvoti palapinėse.

Atstumas nuo tos vietos iki arenos pėsčiomis siekė apie 20–25 minutes. Visą savaitę nakvojau palapinėje ir po to pradėjau jausti nugaros skausmus – gydytojai nustatė, jog pasislinko mano stuburo slankstelis. Juokaudamas mėgstu kaltinti dėl to patirtį palapinėje, bet tai galėjo nutikti ir nuo daugybės kartų, kuomet žaidžiau krepšinį nedarydamas tinkamo apšilimo (juokiasi – LRT.lt).

– Nors buvo organizacinių ir buitinių trūkumų, bene pirmą kartą buvote valstybėje, kuri gyvena krepšiniu. Koks tai buvo jausmas?

– Į Lietuvą atvykau iš valstybės, kuri visiškai nesidomi krepšiniu. Taigi patekau į šalį, kurioje krepšinis yra viskas. Didžiojoje Britanijoje, kuomet kalbu apie krepšinį, kiti iš manęs šaiposi ir vadina šį sportą netbolu (krepšinio atmaina – LRT.lt). Jie bando pasišaipyti. Visgi tai ne futbolas, ne regbis ir ne kriketas – sportai, kurie labai populiarūs mano gimtinėje.

Lietuvoje mane apsupo žmonės, kurie gyvena krepšiniu. Prekybose centruose mačiau reklamų, kuriose produktus reklamuoja krepšinio sirgaliai, net nekalbant apie krepšinio žaidėjus. Buvo smagu pirmą kartą būti valstybėje, kuri taip paskendusi krepšinio manijoje. Lygiai taip pat kaip ir aš.

– Netrukus po to pradėjote dirbti ir FIBA komentatoriumi?

– Iš tikrųjų, dar kelerius metus dirbau Lidso „Force“ klube Didžiojoje Britanijoje. Komentuodavau komandos rungtynes ir rengiau straipsnius. Netrukus pabandžiau aplikuoti į komentatoriaus poziciją 2017 metų Europos čempionate. Gavau galimybę dirbti pirmajame grupių etape Helsinkyje.

Vėliau komentavau ir pasaulio taurės atrankos turnyro rungtynes, o šių metų pasaulio taurės turnyre Kinijoje dirbau pirmajame ir antrajame grupių etapuose Nandzinge.

– Nandzinge komentavote ir Lietuvos vyrų krepšinio rungtynes. Kokį įspūdį paliko lietuvių žaidimas?

– Lietuvos krepšininkai atiduoda visą save kiekvienose rungtynėse. Jie spinduliuoja aistra šiam sportui. Buvo nuostabu stebėti, kaip Jonas Valančiūnas bandė užsimesti visą lyderio naštą ant savo pečių ir vesti į pergalę lietuvius. Gali matyti, kokie krepšininkams svarbūs marškinėliai, kuriuos jie dėvi.

Kaip matėme, ši situacija galioja ne visų rinktinių žaidėjams. JAV tai kainavo medalius.

Kai matai lietuvius, supranti, jog net nėra kalbų, kad žaisi už savo šalį. Jeigu tik gali pastovėti ant dviejų kojų, vadinasi, užsivilksi marškinėlius. Tokia ir turėtų būti tarptautinio krepšinio dvasia. Jeigu tik aš būčiau buvęs aukšto lygio žaidėjas, būčiau per sudužusį stiklą basomis ėjęs iki nacionalinės rinktinės. Įsivaizduoju, jog kiekvienas lietuvis darytų tą patį dėl savo rinktinės.

– Kas jus labiausiai nustebino pasaulio taurės turnyre Kinijoje?

– Čekijos rinktinė buvo viena iš didžiausių čempionato staigmenų. Aišku, žinant, kokius talentingus žaidėjus surinko ši komanda, galbūt čekų pasiekimas ir nėra toks visiškai netikėtas.

Net nesitikėjau, kad argentiniečiai ir ispanai žais finale. Negalvojau, jog šios ekipos pasieks pusfinalį. Galvojau, jog australai žais finale. Maniau, jog ten bus ir serbai. Taip, manau, galvojo daug krepšinio sirgalių, bet visgi ir jie buvo sustabdyti. Tikiuosi, kad toks turnyras taps prabudinančiu signalu JAV rinktinei. Signalu, kuris sako, jog metas vertinti kitų šalių rinktines labai rimtai.

Jeigu pasaulio taurės turnyre turėsime 32 geriausias rinktines su pačiais geriausiais žaidėjais, tokiu atveju mūsų lauktų neįtikėtinas reginys. Mačiau, kaip kinai reagavo į Giannis Antetokounmpo judesius aikštėje apšilimo metu. Kokie buvo susižavėjimo šūksniai. Tikriausiai taip buvo reaguojama į „Beatles“ grupę jų šlovės metais.