Argentinos krepšininkai po penktadienį Pekine laimėto pasaulio taurės turnyro pusfinalio susitikimo su prancūzais (80:66) ilgai nekeliavo į žurnalistų „mixed“ zoną interviu po susitikimo. Praėjus galvą nuleidusiems prancūzų rinktinės žaidėjams, kurie tyliais balsais kalbėjo apie pralaimėjimo priežastis, kažkur tolumoje pasigirdo ispaniškai traukiamos Argentinos rinktinės pergalės dainos.
Sergio Hernandezo treniruojama rinktinė turnyre Kinijoje sugrąžino krepšinį į pirmąsias šalies portalų ir laikraščių naujienų vietas. Po trečiadienį laimėtos ketvirtfinalio dvikovos su serbais, penktadienio pergalė argentiniečiais, mažų mažiausiai, užtkrino sidabro medalius.
Jau yra aišku, jog tai bus geriausias komandos pasiekimas nuo istorinės „auksinės“ kartos laikų. Kartos, kuri tapo stipriausia 2004 metų olimpinėse žaidynėse Atėnuose bei iškovojo pasaulio vicečempionų titulą 2002 metais.
Simboliška, tačiau paskutinis likęs „auksinis“ argentiniečių berniukas, jau 39-erių metų sulaukęs Luisas Scola, vedė savo komandą į pergalę rungtynėse su Prancūzija ir surinko net 28 taškus bei atkovojo 13 kamuolių.
Po laimėtos dvikovos ir iškovoto bilieto į finalą pagaliau „mixed“ zonoje pasirodę žaidėjai vienas po kito buvo išgraibstyti ispanakalbių žurnalistų. Portalas LRT.lt pakalbino puikiai angliškai kalbantį 26-erių metų Argentinos rinktinės puolėją Patricio Garino.
„Tai tiesiog beprotiška, – gaudydamas kvapą su portalu LRT.lt kalbėjo P. Garino. – Dar negaliu tuo patikėti. Prieš turnyrą turėjome savo tikslus, bet iš tikrųjų būti pasaulio taurės turnyro finale yra kažkas fantastiško.“
– Ar dar prieš turnyrą Kinijoje tikėjote, jog galite žygiuoti taip toli?
– Mes visada tikime vienas kitu, tikime visa komanda. Turime nuostabius tarpusavio ryšius. Žinojome, kad galime pasiekti tikrai daug. Turėjome tai įrodyti aikštėje savo žaidimu.
– Atrodo, kad aikštėje mėgaujautės krepšiniu. Kaip yra iš tikrųjų?
– Mėgaujamės krepšiniu. Nejaučiame jokio spaudimo. Tiesiog leidžiame laiką būdami kartu, tarp draugų. Nesame tik komandos draugai, esame broliai. Visada stengiamės leisti laiką kartu. Nesvarbu, kur bebūtume. Tokie stiprūs ryšiai persiduoda ir mūsų žaidimui aikštėje. Persiduoda nuostabiai. Vienas kitą suprantame iš pusės judesio. Kiekvienas turime savo vaidmenį. Mums nesvarbu, kas pelnys taškus, kas atkovos kamuolį, kas bus MVP. Kol komanda laimi, esame visi laimingi.
– Ką jums reiškia matyti tikrą komandos lyderį Luisą Scolą, surengusi tokį pasirodymą pusfinalio dvikovoje?
– Jis yra tikras šalies lyderis. Luisas nesunkiai taptų Argentinos prezidentu. Jis – mūsų variklis, vedantis mus į pergales visais įmanomais būdais – fiziškai, emociškai. Jis mus moko žaidimo paslapčių bei stengiasi perduoti savo žinias. Mes juo tikime. Būdamas 39-erių jis rungtyniauja fantastiškai. Tai nuostabu.
– Argentina turėjo savo „auksinę“ kartą, kuri laimėjo olimpinius aukso medalius. Ką jums reiškia būti naujos kartos atstovu, kuri rašo naują skyrių istorijos knygose?
– Mes tai ir stengiamės padaryti. Rašome naują skyrių. „Auksinė“ karta baigė savo pasirodymą. Turime tik Luisą, kuris yra paskutinis tos kartos atstovas. Stengiamės tikėti savimi ir parašyti savo istoriją.
– Ar galite šį naują skyriu pradėti auksiniu įrašu?
– Be jokios abejonės, įrašysime auksinį įrašą.
