Sportas

2019.09.11 09:58

Čekijos „liūtų“ istorija: kaip ledo ritulio šalies krepšininkai įsiveržė į pasaulio elitą

Rytis Kazlauskas, LRT.lt iš Kinijos2019.09.11 09:58

2017 metų Europos krepšinio čempionate varžovų talžyti ir tik vieną pergalę iš penkių grupėje iškovoję čekai trečiadienio vakarą stos į kovą su australais dėl bilieto į pasaulio taurės turnyro pusfinalį. Portalas LRT.lt supažindina su neįtikėtiną žygį Kinijoje jau surengusios rinktinės istorija.

Čekijoje krepšinis niekada neturėjo tvirtų pozicijų. Po 1993-aisiais įvykusio Čekijos ir Slovakijos atsiskyrimo Europos čempionate čekai dalyvavo penkis kartus, o pasaulio taurės turnyre debiutavo tik šiais metais.

Stipriausios planetos ledo ritulio lygos NHL legendos Jaromiro Jagro gimtinėje dauguma jaunuolių siekia lazdomis gainioti ritulį. Jeigu pačiūžos ne prie širdies, jauni čekai pasuka į futbolą ir siekia tapti tokiomis žvaigždėmis, kokiomis savu metu buvo Pavelas Nedvedas ir Petras Čechas.

Krepšinis ilgą laiką buvo tik trupinius nuo pagrindinių šalies sporto šakų stalo renkanti Pelenė. Čekijos krepšinio prestižą ilgą laiką gelbėjo tik merginos ir moterys, sėkmingai atstovavusios savo šaliai tarptautinėje arenoje. 2003 m. Europos moterų čempionate iškovotas sidabras, o 2005 m. – auksas. Dar po penkerių metų čekės tapo pasaulio vicečempionėmis.

Vyrų krepšinyje ryškiau išsiskirdavo tik pavieniai talentai, radę savo vietą Europos ir JAV klubiniame krepšinyje. Su Kauno „Žalgiriu“ 1999-aisiais Eurolygoje triumfavo Jiri Zidekas, prieš tai žaidęs ir NBA čempionate. Stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje ne vieną sezoną rungtyniavo ir Jiri Welschas.

Naujajame tūkstantmetyje sužibo kitos čekų krepšinio žvaigždės – NBA debiutavo, tačiau netrukus rungtyniauti į Eurolygą vėl sugrįžo aukštaūgis Janas Vesely, tapęs Stambulo „Fenerbahče“ klubo didžiųjų pergalių Eurolygoje simboliu.

Čekijos krepšinio visuomenė, J. Vesely neįsitvirtinus NBA, be atstovų stipriausioje krepšinio lygoje pasaulyje ilgai neliko. Nuo 2016-ųjų čia vis tvirtesnėmis pozicijomis džiaugiasi 27-erių metų 201 cm ūgio Tomašas Satoransky.

Šių dviejų krepšininkų talentas tapo pamatu naujosios eros Čekijos rinktinei.

Čekai pirmą kartą stambiame turnyre debiutavo 1999-ųjų Europos čempionate Prancūzijoje. Jau pirmose rungtynėse Lubošo Bartono vedama komanda pateikė staigmeną – rezultatu 78:62 nugalėjo Lietuvos krepšininkus su Arvydu Saboniu priešakyje.

Vėliau įveikusi ir graikus, bet vokiečiams pralaimėjusi komanda antrajame grupių etape pergalių nebeiškovojo ir galutinėje įskaitoje užėmė 11-ąją poziciją.

Vėliau sekė pergalių nepažėręs pasirodymas 2007-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse.

Į 2013 m. Europos čempionatą Slovėnijoje čekai pirmą kartą vežėsi talentingąjį J. Vesely ir T. Satoransky duetą, kuruos papildė veteranai – L. Bartonas ir J. Welschas. Nors kalnų nuversti nepavyko – užimta 15-oji vieta, tačiau čempionate buvo įveiktos Lenkijos ir Sakartvelo rinktinės, po atkaklios kovos nusileista slovėnams. Rimčiau čekai nepasipriešino tik ispanams ir kroatams.

Į 2015 m. Rygoje įvykusi Europos čempionato grupių etapą čekai atsivežė ir natūralizuotą amerikietį Blake`ą Schilbą. Dar vieną pajėgų krepšininką atradusi rinktinė pirmajame etape sutriuškino estus ir ukrainiečius, palaužė belgus bei tik po pratęsimo pripažino lietuvių pranašumą ir pralaimėjo latviams. Turnyro aštuntfinalyje čekai pasiekė skambią pergalę, įveikę Kroatijos rinktinę (80:59).

Ketvirtfinalyje čekų svajonę nutraukę serbai (75:89), o dvikovoje dėl 5-8 vietų pralaimėta italams bei nugalėti latviai. Šiame turnyre T. Satoransky ir J. Vesely žibėjo itin ryškiai. Abu žaidėjai kartu rinko 34,4 taško ir buvo neabejotini komandos vedliai. Čekijos krepšinio sirgaliai ėmė spinduliuoti vis didnesnėmis viltimis.

Pagerinti ar bent jau pakartoti 2015-ųjų žygio čekams nepavyko 2017-ųjų Europos čempionate. Į pirmąjį grupių etapą Rumunijoje be J. Vesely, Ondrejaus Balvino ir B. Schilbo atvykusi komanda iškovojo tik vieną pergalę iš penkių ir vėl įkrito į tą pačią duobę, kurioje būdavo ankstesniuose turnyruose.

Šiuo metu pasaulio taurės turnyre žibantis Jaromiras Bohačikas 2017 m. tik debiutavo vyrų rinktinėje ir Europos čempionate rinko po 2,6 taško.

Grupių etapo turnyras Rumunijoje tapo augimo skausmais, kuriuos turėjo iškęsti komanda, neturėjusi visų savo pajėgiausių žaidėjų ir dar nemokėjusi žaisti be jų. Apie tai kalbėdamas su portalu LRT.lt Kinijoje tvirtino ir 26-erių metų 217 cm ūgio bokštas O. Balvinas.

„Tada mūsų komandos žaidėjai jautė didelę naštą ant savo pečių, – pasakojo prieš dvejus metus Čekijos rinktinėje nežaidęs O. Balvinas. – Kaip bebūtų, kartais tu padarysi klaidų, bet tai padės augti ir būti stipresniems. Tokia situacija ir nutiko Čekijos rinktinei prieš dvejus metus.“

Iš skausmingos patirties Rumunijoje čekų krepšininkai greitai pasimokė ir padarė savo išvadas jau 2019 m. pasaulio taurės atrankos turnyre.

Pirmajame atrankos turnyro etape čekai per 6-erias rungtynes pralaimėjo tik kartą (nusileista islandams), o antrajame iškovojo dar tris pergales bei iškovojo istorinį čekams kelialapį į pasaulio taurės turnyrą Kinijoje.

Komanda 12 rungtynių kelią atrankoje turnyre nuėjo tik su minimalia J. Vesely ir T. Satoransky pagalba. Abu krepšininkai sužaidė tik po dvejas rungtynes. Visa atsakomybė nugulė ant kitų žaidėjų pečių.

Naujoju lyderiu tapo 2017 m. Rumunijoje vyrų rinktinėje debiutavęs J. Bohačikas. Nymburko ČEZ gynėjas atrankos turnyre rinko po 13,6 taško (tritaškiai 46 proc.) bei greitai suprato, jog gali būti vienas savo šalies rinktinės lyderių.

Visgi turnyras pasaulio taurės turnyras Kinijoje buvo visai kita krepšinio scena. Scena, ant kurios savo karjeroje dalis čekų net nebuvo priartėję.

Jau pirmajame grupių etape Šanchajuje čekai pirmose rungtynėse susidūrė su JAV krepšininkais ir jiems rimčiau nepasipriešino (67:88). Visiems tyliai svajojusiems apie Čekijos rinktinės patekimą į antrą turnyro etapą buvo aišku – svarbiausia įveikti japonus ir pabandyti užsikabinti paskutinėse E grupės rungtynėse su turkais.

Kaip ir buvo galima nuspėti, Japonijos rinktinę čekai įveikė (89:76). Tada išaušo lemtingoji rugsėjo 5-oji – dvikova su Turkijos krepšininkais.

Šioje akistatoje Roneno Ginzburgo auklėtiniai buvo nuostabūs. Puikiai dėl kamuolių kovoję (41-26) ir „iš žaidimo“ (59 proc.) atakavę čekai iškovojo pergalę 91:76. Net penki krepšininkai dvikovoje su turkais surinko dviženklį taškų skaičių.

Iškovotas bilietas tarp stipriausių 16 komandų turnyre turėjo būti čekų pasakos pabaiga. Pagal išankstines prognozes Čekijos krepšininkai turėjo „gauti malkų“ nuo brazilų ir graikų – labiau krepšinio pasaulyje pripažintų komandų su aukštesnio meistriškumo žaidėjais.

Antrąjį etapą čekai pradėjo tiesiog sutriuškindami brazilus (93:71). Jeigu pergalė prieš turkus buvo nedidelė staigmena, tai rungtynės su brazilais jau privertė kilnoti antakius iš kitose pasaulio taurės turnyro grupės žaidusius krepšininkus ir dirbusius žurnalistus.

R. Ginzburgo treniruojama komanda netikėtai atsidūrė ties patekimo į ketvirtfinalį slenksčiu. Antrojo etapo K grupėje situacija net nereikalavo pergalės paskutiniame susitikime su graikais. Reikėjo nepralaimėti didesniu nei 12 taškų skirtumu.

Tiesa, net ir tokia užduotis atrodė nelengvai pasiekiama. Graikijoje rinktinęs garbę Kinijoje gynė praėjusio sezono naudingiausias NBA krepšininkas Giannis Antetokounmpo. Šio žaidėjo vedami graikai vienu metu ketvirtajame kėlinyje prieš čekus turėjo reikiamą persvarą (65:53).

Netrukus tritaškį pataikė J. Bohačikas, baudų metimus realizavo T. Satoranky ir O. Balvinas, o po dar vieno J. Bohačiko tritaškio ekipas jau skyrė tik du taškai (68:70). Per likusį laiką ketvirtajame ketvirtyje graikai desperatiškai bandė susikurti reikiamą persvarą, bet rungtynes užbaigė laimėdami tik 7 taškais (77:84). Šis čekų pralaimėjimas tapo didžiausia komandos pergale turnyre.

„Rvi se jako lev“ arba lietuviškai – „kovojame kaip liūtai“. Tokį savo komandos motto po rungtynių atskleidė su žurnalistais bendravęs T. Satoransky.

Kaip liūtas dvikovoje su graikais žaidė lemiamu metu komandą traukęs J. Bohačikas. Prieš dvejus metu nė trijų taškų vidurkio Europos čempionate neturėjęs krepšininkas į graikų krepšį įmetė 25 taškus. Fantastika.

„Žinote, esame ledo ritulio tauta, todėl dar tik pratinamės prie pergalių krepšinyje. Šiuo metu esame apimti krepšinio manijos. Visi tik kalba apie mūsų nacionalinės rinktinės pasirodymą Kinijoje, – portalui LRT.lt tvirtino Kinijoje besidarbuojantis žurnalistas iš Čekijos Jiri Kalemba. – Tie vyrukai yra tiesiog neįtikėtini. Jie žaidžia nuostabų komandinį krepšinį. Pažiūrėkite, kaip jie ginasi. Tai yra labai svarbus čekų sėkmės faktorius.“

Aštuoni iš Čekijos atvykę žiniasklaidos atstovai antradienį gaudė naujuosius savo šalies herojus. Puslankiu apsuptas aukštaūgis Ondrejus Balvinas, čempionate įmetantis po 10,4 taško ir atkovojantis po 9,4 kamuolio, kažką kantriai ir ilgai pasakojo savo tautiečiams.

Oranžinio kamuolio karštligė pasieks dar vieną verdantį tašką, kai trečiadienio vakarą čekai stos į kovą su vienais turnyro favoritų vadinamais australais.

Su LRT.lt portalu bendravęs žurnalistas Jiri Kalemba pasakojo, jog Čekijos rinktinės rungtynes gimtinėje stebėdavo 300 tūkst. žiūrovų auditorija – kosminiai skaičiai šaliai, kuri garbina kitas komandines sporto šakas – ledo ritulį ir futbolą.

Atrodo, kad toks skaičius dar labiau išsipūs, kai trečiadienio vakarą Šanchajuje bus išmestas kamuolys tarp čekų ir australų krepšininkų.

Čekų Pelenės istorijos Kinijoje dalimi tapęs O. Balvinas prieš būsimą akistatą su Australijos rinktine su portalu LRT.lt dalinosi mintimis apie nepamirštamą savo komandos pasirodymą pasaulio taurės turnyre ir besitęsiančią kelionę į dar labiau svaiginančias aukštumas.

„Žinoma, meluočiau, jeigu sakyčiau, kad tikėjomės būti tarp aštuonių stipriausių pasaulyje. Tikėjomė, jog galime patekti į antrą grupių etapą. Reikia turėti omenyje vieną faktą – niekas mūsų nelaiko rimtais varžovais“, – aiškino O. Balvinas.

Galbūt mus rimtais varžovais laiko ledo ritulyje, tačiau krepšinyje pagarbos iš varžovų neturime nuo labai senų laikų – nuo tada, kai dar egzistavo Čekoslovakijos krepšinis.

Bandome įrodyti, kad net ir neturėdami aukščiausio lygio krepšinio čempionato Čekijoje, turime žaidėjus, kurie atstovauja užsienio klubams. Turime krepšininkus, kurie rungtyniauja Nymburko ČEZ gretose. Šie vyrukai bando palaikyti bent jau kažkokį čekų krepšinio lygį.

Bandome visiems parodyti, jog mes bent jau esame verti pagarbos. Nesame krepšinio elitas, tačiau mūsų šalyje taip pat mėgstama ši sporto šaka.“

– Kaip galite paaiškinti faktą, jog prieš dvejus metus vykusiame Europos čempionate čekai iškovojo tik vieną pergalę, o dabar esate per žingsnį nuo patekimo į pasaulio taurės turnyro pusfinalį?

– 2017 metų Europos čempionate komandoje nerungtyniavo Janas Vesely, nerungtyniavau ir aš. Vienintelis iš lyderių buvo tik Tomašas Satoransky. Toks vyrukas kaip Jaromiras Bohačikas, apskritai, pirmą kartą žaidė už Čekijos vyrų rinktinę. Tuomet mūsų komandos žaidėjai jautė didelę naštą ant savo pečių.

Kaip bebūtų, kartais tu padarysi klaidų, bet tai padės augti ir būti stipresniems. Tokia situacija ir nutiko Čekijos rinktinei prieš dvejus metus.

Jau daug metų rungtyniaujame kartu su didžiąja dalimi vyrukų. Esu žaidęs su J. Bohačiku ir su kitais vyrukais. Su dalim jų rungtyniaujame jau nuo 16 metų įvairaus amžiaus rinktinėse. Perėjome visas pakopas. Dirbame kartu ir metams bėgant geriau suprantame vienas kitą ir esame labiau patyrę, todėl ir atsiranda rezultatai.

– Ar galite pavadinti save ne tik komandos bičiuliais, bet ir draugais už aikštės ribų?

– Nenoriu išpūsti reikalo ir sakyti, jog esame geriausi draugais už aikštės ribų. Žinoma, kad puikiai vienas kitą pažįstame. Esame kartu praleidę labai daug laiko. Kartu bendraujame ir sezono metu. Palaikome ryšį. Nenoriu sakyti, kad esame super gerų draugų grupė. Visgi turime gerus tarpusavio ryšius, o tai irgi labai svarbus faktorius krepšinyje.

Rungtyniaujant kartu Ispanijos klube („Sevilla“ – LRT.lt) su T. Satoransky, tapome jaunausia komanda istorijoje, pasiekusia Ispanijos krepšinio lygos atkrintamąsias. Tada neturėjome didelių žvaigždžių, bet turėjome trenerį, kuris žinojo, kaip išnaudoti mūsų stiprybes. Tai buvo raktas į pergalę. Tai raktas į pergalę krepšinyje apskritai. Gali turėti daug aukščiausio lygio žaidėjų, bet, jeigu komandoje nebus gerų tarpusavio ryšių, rezultato nepasieksi.

– „Rvi se jako lev“. Kaip atsirado šis čekiškas komandos šūkis? Ką jis reiškia ne vertimo prasme, o komandos žaidime?

– Visada esame „underdogai“ (iš anksto nurašyti – LRT.lt), žinome, kodėl žaidžiame krepšinį. Kiekvienas iš mūsų nori, jog galėtume leisti didžiuotis Čekijos pasiekimais. Visi nori žaisti už nacionalinę ekipą. Mes nepasiduodame. Kovojame dėl kiekvieno kamuolio. Tokie jau esame, o šis šūkis simbolizuoja mūsų žaidimo stilių.

Žinoma, kad turime silpnųjų žaidimo pusių. Daug minusų. Visgi stengiamės rungtyniauti visu šimtu procentų.

– Ketvirtfinalyje susitiksite su itin pajėgia Australijos rinktine, kuri be proto tiki savo jėgomis. Kokiomis mintimis pasitinkate šias rungtynes?

– Norime tiesiog žaisti savo krepšinį. Tokį krepšinį, kurį demonstravome iki šiol. Būtent tik dėl šios priežasties iki šiol sėkmingai pasirodė šiame turnyre Kinijoje. Norime tęsti pradėtus darbus. Pažiūrėsime, kaip mums seksis.

Žinau, kad Australijos krepšininkai šiuo metu yra tarp dviejų ar trijų stipriausių pasaulio taurės turnyro rinktinių. Visgi ir Graikija buvo laikome rungtynių su mumis favorite. Brazilai ir turkai taip pat buvo vertinami kaip geresnės komandos.

Šiuo turnyro etapo metu išankstinės prognozės ir reitingai nebeturi jokios prasmės. Dabar viską lemia tai, kas yra alkanesnis pergalės, kas pademonstruos kietesnę kovą.