Dainius Adomaitis pergale užbaigė savo karjeros etapą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Paskutinėje dvikovoje mūsų šalies krepšininkai 74:55 susitvarkė su Dominikos rinktine ir baigė savo pasirodymą pasaulio taurės turnyre Kinijoje.
Dar sekmadienį Lietuvos rinktinės vairininkas paskelbė apie savo sprendimą po turnyro pasitraukti iš posto nacionalinėje ekipoje. Treneris savo sprendimą motyvavo nepasiektu svarbiausiu tikslu Kinijoje – neiškovotu tiesioginiu kelialapiu į Tokijo olimpines žaidynes.
D. Adomaičio treniruojamai komandai kelią į turnyro ketvirtfinalį užkirto pralaimėjimas šeštadienį Prancūzijos krepšininkams (75:78), po kurio į atkrintamąsias bilietus užsitikrino prancūzai ir taip pat lietuvius dar pirmajame etape Donguane įveikę australai.
Treneris dar po šeštadienį patirto pralaimėjimo rėžė aštrią kritiką FIBA organizacijai ir rungtynių teisėjams dėl susitikime buvusių arbitrų klaidų. Vėliau paaiškėjo, jog už spaudos konferencijoje anglų kalba pažertą kritiką baudos sulaukė Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
LRT.lt žiniomis, LKF gauta bauda siekia penkiaženklę Šveicarijos frankų sumą
Po susitikimo su dominikiečiais D. Adomaitis paskutinėje savo spaudos konferencijoje su žurnalistais iš Lietuvos kalbėjo apie savo karjerą mūsų šalies ekipos trenerių štabe bei rinktinės laukiančią ateitį.
„Norėčiau padėkoti žaidėjams už jų požiūrį į šį žaidimą. Jie parodė, kad gerbia ir myli šį žaidimą. Kitas dalykas – sirgaliai. Visgi žmonės sukorė tokią kelionę, investavo pinigus. Man labiausiai gaila dėl jų. Deja, jie daugiau negali mūsų palaikyti. Mes važiuojame namo. Pasaulio taurės turnyras be jų taps liūdnesnis“, – mintimis dalijosi D. Adomaitis.
– Treneri, kuo jus praturtino šį patirtis rinktinėje?
– Norėjau padėkoti visiems žmonėms iš krepšinio pasaulio už palaikymą. Tai buvo kažkas „wow“. Pasirodo, krepšinis visiems esamiems, buvusiems žaidėjams ir treneriams tikrai rūpi labiausiai. Turime susikoncentruoti krepšinyje, kad galėtume priimti reikiamus sprendimus. Krepšinis žaidžiamas dėl sirgalių. Visi kiti esame tik įrankiai. Padarykime viską, kad sirgaliai galėtų stebėti aukščiausio lygio krepšinį, aukščiausio lygio teisėjus. Tai yra visiems didžiausia užduotis. Užtenka kvailų ambicijų. Jeigu tai pavyks padaryti, nebebus tokių konferencijų.
– Ar girdėjote fanų žinutę rungtynių pabaigoje?
– Girdėjau. Sirgaliai yra šaunuoliai. Nenoriu prisišnekėti – gausiu dar vieną baudą. Jie pasako, ką galvoja, kaip jaučiasi, kaip dauguma galvoja.
– Gavote baudą?
– Nežinau, ar galiu sakyti, bet taip. Yra atsiųstas oficialus raštas, jog už konferenciją gauta bauda.
– Koks baudos dydis?
– Norite kitą baudą susimokėti? (šypsosi – LRT.lt). Jeigu susimokate, galiu dar daug pasakyti dalykų. Blogiausias dalykas mano darbe, jog negaliu pasakyti visų dalykų.
– Teko skaityti, jog ir sirgaliai „susimestų“ dėl baudos, gal ir galite pasakyti?
– Ne, nenoriu nieko sakyti. Bus kažkokios apeliacijos. Nesinori kalbėti „ant emocijų“. Ne taip turi būti.
– Sakoma, kad rinktinės kėdė yra karščiausia Lietuvoje. Ar galite tai patvirtinti?
– Tai aišku, kad taip. Manau, kad tiek negatyvo per savo gyvenimą nesu turėjęs. Prieš priimdamas sprendimą tapti treneriu, susisodinau šeimą ir paklausiau, ar jie yra pasiruošę, nes šūdo bus labai daug. Ar jūs pasiruošę, kad galite jo gauti ir mokykloje? Sugrįžtant atgal, sėstume vėl prie tokio paties pokalbio. Mano šeima myli krepšinį, vaikai užaugo aikštelėje, dukros užaugo aikštelėje. Žmona pragyveno ilgesnę žmonos legionierės karjerą aikštelėse ir tribūnose nei grožio salonuose.
– Federacija pradės ieškoti jūsų įpėdinio. Ko jam palinkėtumėte?
– Aš jam palinkėčiau sėkmės ir storos „skūros“.
– Treneri, jūsų sprendimas neperkalbamas?
– Šis sprendimas buvo priimtas žymiai anksčiau. Komandos viduje buvau išsikėlęs tikslus. Pasakiau, jog važiuojame patekti į Tokijo olimpines žaidynes. Kitas rezultatas manęs, kaip trenerio, netenkino. Gaila, kad viskas taip susiklostė. Rūbinėje sakiau, jog gaila, kad viskas susiklostė ne taip.
– Paskutinį kartą rinktinės tarp keturių stipriausių turnyre buvo prieš ketverius metus. Ko dar trūksta šiai komandai?
– Trūksta smulkių detalių. Mes tikrai gerai atrodėme komandiškai. Komandoje buvo fantastiška atmosfera. Žaidėjams galiu padėkoti už jų darbą ir atsidavimą. Jie man davė pasitikėjimą kaip treneriui. Kartais trūko kažkokio faktoriaus, kad, pavyzdžiui, dvikovoje su australais pasiteisintų rizika. Su prancūzais trūko nepadarytų 6 klaidų, kuomet varžovas nueidavo į savo stipriąją ranką. Viskas slypi kiekvienoje detalėje. Mano nuomone, tai turi išsireikalauti treneris. Jeigu to nepavyksta padaryti, treneris yra atsakingas.
– Įvertinus čempionatą ir žvelgiant į ateitį, ar Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis gali vienu metu žaisti aikštėje?
– Taip. Mes tikrai tobulėjome šioje srityje. Gaila, kad mikrotraumos ir ligos iš mūsų atėmė dvejas rungtynes pasiruošimo cikle išbandyti juos kartu. Visgi jų žaidimas gerėjo. Kaip ir minėjau, tai buvo didžiausias mūsų iššūkis – kaip sutalpinti į baudos aikštelę du geriausius mūsų žaidėjus. Manau, kad mums pavyko tai pasiekti. Tai parodė ir skaičiai. Aišku, žaidimas nebuvo gražus, bet jis buvo efektyvus. Jie gerai supranta vienas kitą. Svarbiausia, kad jie nori žaisti vienas su kitu. Komanda tai priėmė.
