Nors Lietuvos rinktinė FIBA pasaulio taurės turnyrą baigė pergale prieš Dominikos Respubliką, tačiau didelio džiaugsmo žaidėjams tai neatnešė – jie dar kartą priminė, jog kovoti čia atvyko dėl aukštesnių rezultatų.
Paskutinėse turnyro rungtynėse lietuviai savo sąlygas diktavo nuo pirmos iki paskutinės minutės, o daugiau žaidybinio laiko gavo tie krepšininkai, kurie įprastai rungtyniaudavo mažiau.
Taip pat skaitykite
Tai reiškė, jog vietomis reikėjo mažiau komandos veteranų indėlio. Vienas tokių – Mantas Kalnietis.
Įžaidėjas, nors ir rungtyniavo daugiau nei 24 minutes, tačiau per jas pelnė tik 5 taškus, o prie jų pridėjo ir 8 rezultatyvius perdavimus.
Po rungtynių vienas rinktinės senbuvių portalui LRT.lt sakė, jog tokia pergalė daug džiaugsmo neteikia, nes komanda turėjo kitokius tikslus.
„Nuotaikos liūdnos, aišku, gerai, kad išlošėme, smagu dėl fanų, bet 9 vieta ar 16 – nelabai skiriasi. Tai mintys lieka dar užvakar dienos rungtynėse“, – pasakojo M. Kalnietis.
– Kiek sunku buvo dar rasti motyvacijos tokioms rungtynėms, treniruotei prieš jas?
– Aišku, nelengva, gal ir mūsų koncentracija nebuvo aukščiausio lygio šiandien, bet, turint omenyje, kokioje situacijoje buvome, susitvarkėme dar visai neblogai, kalbant apie šios dienos rungtynes.
– Kaip vertinate patį žaidimą čempionato metu?
– Mūsų darbe keli metimai, klaidos, neįvykdytos situacijos lemia bendrą visumą. Kas iš to neblogo žaidimo. Niekas neatsimins, kad žaidimas buvo neblogas, visi atsimins rezultatą, o jo nėra.
– Ar trenerio sprendimas pasitraukti iš rinktinės nustebino, kaip jis jus pasiekė?
– Mes sužinojome iš žiniasklaidos, mums irgi buvo labai netikėta. Aišku, gal buvo galima nujausti, jis pats komentavo, kad toks pasiekimas Lietuvai yra prastas. Čia trenerio sprendimas ir jį gerbiame. Taip atsitinka.
– Esate dirbęs su daug trenerių, koks buvo Dainius Adomaitis, kaip sekėsi dirbti su juo?
– Kiekvienas treneris yra skirtingas, turi savų idėjų, o dirbti sekėsi gerai. Lietuvos rinktinėje niekada nebuvo problemų nei tarp trenerių, nei tarp žaidėjų, tai yra viena šeima, nesvarbu, kas į ją patenka, išeina, grįžta.
– Tas epizodas, kai visi palaikė Roką Giedraitį, metantį baudas, turbūt irgi parodė, kokia šeima esate?
– Turbūt, bandėme dar susirasti tokių smagių akimirkų, ką galėtume išpešti prie to viso liūdesio, tai truputį pasikėlėme nuotaiką.
