Po pralaimėtų lemiamų Lietuvos rinktinės rungtynių prancūzams (75:78) Nandzingo krepšinio arenoje pikti buvo visi. Treneris Dainius Adomaitis spaudos konferencijoje liejo tulžį ant arbitrų, krepšininkai pyko dėl neišnaudos progos iškovoti pergalę, o žurnalistai iš Lietuvos – dėl stringančio interneto.
Kelionė pasaulio taurės turnyre Kinijoje lietuviams baigėsi Nandzinge, o pirmadienį likusios rungtynės su Dominikos Respublika padės tik išsiaiškinti, kurią vietą galutinėje komandų rikiuotėje nuo 9-osios iki 16-osios vietų užims mūsų šalies krepšininkai.
Dvikovoje su Prancūzija lietuviai dar trečiojo kėlinio viduryje, stringant puolimui per varžovų baudos aikštelę, buvo 17 taškų skirtumo duobėje (42:59). Įvykęs įspūdingas sugrįžimas, susikurtas 2 taškų pranašumas ir teisėjų klaida – visa tai pažymėjo 16 paskutinių susitikimo minučių.
Rungtynėms pasibaigus, buvo pasakyta daug aštrių žodžių, o Lietuvos rinktinės atstovai, su Mantu Kalniečiu ir Arvydu Saboniu priešakyje, Lietuvos ir Prancūzijos susitikimo komisarui iš Pietų Afrikos Respublikos surašė protestą. FIBA atstovai jau sekmadienį lietuvių protestą atmetė.
Ar iš tikrųjų Lietuvos rinktinė buvo tik per vieną neteisingą teisėjų sprendimą nuo patekimo į pasaulio taurės ketvirtfinalį?
Portalas LRT.lt apžvelgia dvidešimt esminių turnyro Kinijoje minučių, kurios ir neleido lietuviams patekti tarp stipriausių aštuoneto pasaulyje.
Du labai prasti pirmieji rungtynių kėliniai
Deja vu. Toks jausmas apėmė stebint pirmąjį rungtynių kėlinį tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai bandė išnaudoti du savo bokštus – Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį varžovų baudos aikštelėje, tačiau varžovų gynyba su Rudy Gobertu priešakyje tokiam oponentų puolimo planui buvo pasiruošusi puikiai.
Dar rugsėjo 5-osios dienos dvikovoje su australais savo baudos aikštelę saugojęs aukštaūgis Aaronas Baynesas lygiai taip pat su komandos draugų pagalba bandė neutralizuoti bet kokią Lietuvos priekinės linijos tandemo keliamą grėsmę.
Tiek susitikime su prancūzais, tiek rungtynėse su australais gynėjai – Marius Grigonis ir Mantas Kalnietis aštriais prasiveržimais į varžovų baudos aikštelę ar metimais iš artimesnės distancijos bandė atgavinti užstrigusį mūsų rinktinės puolimą, tačiau abiejuose mačuose varžovai jau pirmajame kėlinyje buvo susikrovę dviženklį pranašumą.
Šeštadienio rungtynėse prancūzai puolime puikiai naudodavosi „pikenrolo“ situacijomis, kuriose Jonas Valančiūnas po susikeitimo dengiamaisiais likdavo arčiau savo krepšio, o prancūzui gynėjai, dažniausiai Evanas Fournier, atakuodavo tiksliai iš distancijos turėdami laisvės metimams.
Keliskart taip „pikenrolus“ žaidžiant Vincento Collet auklėtiniams JV bandydavo po lietuvių gynėjui pastatytos užtvaros pakilti aukščiau prie varžovo, tačiau tokiu atveju tas pats E. Fournier toliau nuo krepšio buvusį lietuvių aukštaūgį įveikdo greitu ir aštriu reidu į baudos aikštelę.
Naudodamiesi tvirtomis Rudy Goberto užtvaromis, prancūzai paleido du iš eilės tritaškius, po kurių rezultatas pirmajame kėlinyje buvo baisus lietuvių sirgalių akims (10:23).
Australai, savo ruožtu, pirmajame kėlinyje naudojosi ir lietuvių rizikomis ir komandinės gynybos klaidomis. Aaronas Baynesas smeigė tritaškį, o Nickas Kay`us keliose atakose naudojosi lietuvių sutrikimu bandant išsirinkti greitai puolime be kamuolio judančius varžovus.
Po keturių iš eilės australų tritaškių susitikime rezultatas buvo lygiai toks pat nemalonus kaip ir jau minėtoje situacijoje su Prancūzija (11:21).
Abiem atvejais per pirmąsias dešimt žaidimo minučių Lietuvos rinktinei akivaizdžiai sunkiai sekėsi pagauti žaidimo ritmą nesiklijuojant komandiniam žaidimui ir nutrūkstant komunikacijai su aukštaūgių linija.
Kaip bebūtų, smagu, jog šeštadienio rungtynėse laiku atsirado gelbėtojas. Juo tapo maloniai viso turnyro Kinijoje metu drąsa ir aštrumu stebinęs Lukas Lekavičius.
Gynėjas aštriais reidais pelnė 4 paskutinius lietuvių taškus pirmajame kėlinyje, kurie prancūzams neleido visiškai pribaigti Lietuvos krepšininkų per pirmąsias dešimt rungtynių minučių (14:26).
Antrojo kėlinio pradžioje L. Lekavičiaus tritaškis ir po to sekęs M. Grigonio tolimas šūvis tarp komandų paliko tik 6 taškus (22:28).
Reziumuojant, abu pirmieji rungtynių kėliniai leido įsižaisti dviems pagrindiniams lietuvių varžovams kovojant dėl patekimo į turnyro ketvirtfinalį.
Australijos krepšininkai per pirmąsias dešimt žaidimo minučių įsūdė 5 tritaškius, o puikus pirmasis kėlinys prancūzams leido užčuopti lietuvių trūkumus gynyboje prieš varžovų „pikenrolą“. E. Fournier lygiai taip pat gavo progą „užsikurti“.
Iš duobės fantastiškai išlipę Lietuvos krepšininkai
24-ąją rungtynių minutę Mantas Kalnietis varžovų „pikenrolo“ situacijoje skubėjo padėti J. Valančiūnui, tačiau trumpam paliko Andrew Albicy. Prancūzų mažylio tritaškis pirmą kartą rungtynėse tarp komandų sukūrė 17 taškų skirtumą. Tuo metu tai atrodė neįveikiama praraja tarp komandų.
Visgi lietuviai atrado savo žaidimą. Jau kitoje aikštės pusėje M. Kalnietis atakavo prancūzų bokštą Vincentą Poirier. Netrukus estafetę puolima perėmė Edgaras Ulanovas, kuris ėmė skinti vaisius žaisdamas ant vadinamojo „ūselio“. Taškus ir varžovų pražangas rinkęs Kauno „Žalgirio“ puolėjas padėjo lietuviams lengviau kvėpuoti – po trijų kėlinių ekipas skyrė 11 taškų (54:65).
E. Ulanovas toliau kėlė grėsmę ketvirtajame kėlinyje – prie savęs pritraukęs dvigubas gynybos pajėgas, žaidėjas atmetė kamuolį laisvam prie tritaškio likusiam M. Kalniečiui. Bingo.
Tas pats M. Kalnietis po jam pastatytos užtvaros naudojosi R. Goberto bandymu likti arčiau J. Valančiūno – dar du taškai (61:67).
Netrukus savo žodį tarė ir JV. Atsikovojęs kamuolį puolimį antruoju bandymu pelnė taškus bei toliau tęsė savo seriją dvikovoje vienas prieš vieną įveikęs R. Gobertą metimu atšokus – (66:67).
Reikia pripažinti, kad didžiąją ketvirtojo kėlinio dalį lietuvių varžovai nepataikė iš gerų situacijų, o tuo toliau naudojosi D. Adomaičio auklėtiniai.
Dar vienoje lietuvių atakoje A. Albicy pasimetė gynyboje ir laisvas likęs L. Lekavičius šovė iš toli. Po šios atakos mūsų šalies krepšininkai pirmą kartą nuo pirmojo kėlinio pirmavo 69:68.
Po to sekė svarbi akimirka. Lietuviai turėjo galimybę dar labiau padidinti skirtumą, tačiau JV prametė laisvas iš vidutinio nuotolio, o V. Collet auklėtiniai atsakė E. Fournier dvitaškiu iš distancijos, kurio prižiūrėti nespėjo J. Valančiūnas.
Kitoje lietuvių atakoje fantastišką tritaškį pataikė J. Mačiulis – 72:70. Tai buvo vienas iš retesnių epizodų dvikovoje, kuomet fortūna šyptelėjo ir lietuviams.
Visgi Prancūzijos rinktinę vėl tempė lyderiai. Nando De Colo, žaidžiantis fantastiškai rungtynių pabaigose, smeigė tritaškį atgal – 72:73.
Toliau sekė nepataikyti R. Goberto baudų metimai, sumaištis prie prancūzų krepšio ir po nedidelio chaoso rezultatą metimu iš po krepšio išlyginęs JV – 74:74.
Paskutinei minutei prasidėjus, E. Fournier nelengvu metimu išvedė į priekį prancūzus (74:76). Pražanga sustabdytas JV pataikė pirmąjį metimą, o antrasis skriedo pro šalį, nepaisant to, jog R. Gobertas pirma palietė lanką. Gavome garsųjį teisėjų klaidos momentą.
Kitoje atakoje N. De Colo dvitaškiu iš distancijos vėl padidino skirtumą iki 3 taškų – 75:78, o Lietuvos rinktinė rezultato išlyginti per paskutines susitikimo akimirkas nesugebėjo.
Ar pastebite tendencijas tokioje dramatiškoje rungtynių pabaigoje? Prancūzijos rinktinė rėmėsi dviem aukščiausio kalibro puolimo žaidėjų – E. Fornier ir N. De Colo pastangomis. Net ir visiškai sustojus prancūzų žaidimui ir lietuviams ketvirtajame ketvirtyje spurtavus 15:3, lemiamu metu žodį tarė nė kiek savo veiksmais neabejojęs varžovų lyderių tandemas.
Reikia pripažinti, Lietuvos rinktinė turėjo progą iškovoti pergalę, tačiau varžovų gretose buvo krepšininkai, kurie tokiomis svarbiomis rungtynių akimirkomis jautėsi lyg žuvys vandenyje ir nė kiek neabejojo savo veiksmais.
Ką pamatėme pasaulio taurės turnyre Kinijoje lietuvių žaidime?
Nors D. Adomaičio treniruojama ekipa dar sužais vienerias rungtynes Kinijoje, galime teigti, jog mūsų šalies krepšininkai demonstravo gerbėjus džiuginusias pastangas ir kovą.
Pirmosios dvejos įtikinamai laimėtos rungtynės su senegaliečiais bei kanadiečiais buvo tik nedidelė įžangas prieš didžiuosius mūšius su australais ir prancūzais. Tokio kalibro komandos įrodė, jog žaidėjai negali pamesti koncentracijos gynyboje ir sutrikti puolime.
Kaskart iš duobės lipę Lietuvos krepšininkai įrodė, jog turi potencialo kovoti su rinktinėmis, kurios ne tik pateko į stipriausiųjų aštuonetą, bet ir turi galimybes žengti dar toliau.
Šįkart sulaukėme nepalankių teisėjų švilpukų. Galime keiksnoti burtus, kurie tokiai rinktinei kaip Lenkijos leido ne itin sunkiai nužygiuoti iki ketvirtfinalio etapo, o mums – konkuruoti su aukščiausio kalibro komandomis jau nuo pirmojo pasaulio taurės turnyro etapo.
Yra daug dalykų, kurie turnyre Kinijoje buvo ne mūsų pusėje, tačiau tebūnie tai lieka motyvacijai ateičiai, kuri sukurs dar „alkanesnę“ rinktinę kitiems metams, kai bus kovojama olimpiniame atrankos turnyre dėl bilieto į Tokijo žaidynes.
