Sportas

2019.08.27 16:13

Pergalės prieš Čekiją akcentai: Sabonio ir Valančiūno dilema, problemos gynyboje bei atlaikyta įtampa

Rokas Skurdauskas, LRT.lt2019.08.27 16:13

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antradienį baigė kontrolinių susitikimų ciklą prieš FIBA pasaulio taurės turnyrą. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai po atkaklios kovos 82:79 nukovė Čekijos atstovus. Nors pergalė pasiekta, tačiau taisytinų dalykų nacionalinės ekipos žaidime galima pamatyti nemažai.

Portalas LRT.lt siūlo pažvelgti į aspektus, kurie antradienį (o kai kurie ir viso pasirengimo metu) mūsų tautiečiams nesisekė.

Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis nedera žaisdami kartu. Pirmasis, nors gali pataikyti iš vidutinio nuotolio, o kartais – ir atakuoti iš trijų taškų zonos, didžiąją dalį laiko leidžia baudos aikštelėje arba jos prieigose.

Antrasis, savo ruožtu, tada stovi kitoje baudos aikštelės pusėje arba prie tritaškių linijos. Abu variantai turi savo bėdų – vienu atveju, J. Valančiūnui nelieka pakankamai erdvės žaisti nugara į krepšį. Tada vidurio puolėją lengva dvigubinti, o jis nepasižymi tokiu geru aikštės matymu, kad galėtų kaskart atrasti laisvus komandos draugus. Dėl to aukštaūgis dažniausiai renkasi nepaisyti jį dengiančių krepšininkų ir atakuoti dengiamas. To pasekmė mače su čekais – tik 3 taiklūs dvitaškiai iš 8 bandymų.

Jei D. Sabonis lieka prie tritaškio linijos, jį varžovai gali ten paprasčiausiai palikti ir rūpintis kitais Lietuvos rinktinės krepšininkais. Indianos „Pacers“ žaidėjas šią vasarą dar neparodė, kad jo metimą reiktų gerbti.

Pastarajam kyla panašių bėdų žaidžiant nugara į krepšį, kai netoliese yra J. Valančiūnas. Nors D. Sabonis žymiai geriau mato aikštę nei Memfio „Grizzlies“ atstovas, aplink perimetrą dažnai trūksta judėjimo, todėl sunku atrasti komandos draugus sulaukus dvigubos gynybos. Rezultatas dar prastesnis nei J. Valančiūno – 4 pataikyti dvitaškiai iš 12 bandymų.

Pakeitus vieną iš rinktinės bokštų Mindaugu Kuzminsku ar Edgaru Ulanovu, ši bėda išsisprendžia – atsiranda daugiau erdvės ir visas žaidimas vyksta sklandžiau. Panašu, kad tą D. Adomaitis ruošiasi daryti vis dažniau – Martino Gebeno palikimas už dvyliktuko ribų rodo, jog NBA rungtyniaujantys aukštaūgiai ilgą laiką aikštele nesidalins.

Toks pasirinkimas gali išspręsti ir E. Ulanovo bėdas. Puolėjo mėgstamiausias būdas atakuoti varžovų gynybą – žaisti nugara į krepšį. Sunku tai daryti, kai kitoje baudos aikštelės pusėje esantis komandos draugas leidžia varžovams lengviau susispausti ir atimti pagrindinę žalgiriečio stiprybę.

Apskritai, rinktinės žaidimas gali kiek per daug būti grindžiamas žaidimu nugara į krepšį. Tą nuolat daro ne tik minėti krepšininkai, tačiau ir Paulius Jankūnas bei Mindaugas Kuzminskas, kuris buvo vienintelis antradienį tą sugebėjęs daryti tikrai sėkmingai – jis realizavo visus penkis savo dvitaškius.

Pasirengimo ciklo metu ne kartą matėme, kaip puikiai gali sužaisti Marius Grigonis ar Rokas Giedraitis, kai jiems lakstantiems be kamuolio statomos užtvaros. Pirmasis gavęs perdavimą solidžiai atakuoja baudos aikštelę ir gali tiek pats mesti, tiek surasti komandos draugą. Antrojo pagrindinis ginklas – šūviai iš toli, kuriuos Berlyno „Alba“ krepšininkas metė 43,8 proc. (14/32) taiklumu.

Daugiau dinamiško žaidimo du prieš du taip pat leidžia lengviau varžovų gynyboje spragas atrasti įžaidėjams. Lukas Lekavičius ypatingai mėgsta gavęs užtvarą pasikliauti savo metimu arba „floateriu“, o Mantas Kalnietis verždamasis dažnai ieško komandos draugų, nors gali ir pats agresyviai atakuoti krepšį. Būtent pastarąjį atvejį matėme rungtynių su Čekijos ekipa paskutinėmis sekundėmis, kai gynėjas išprovokavo pražangą ir sumetė baudų metimus, leidusius laimėti susitikimą.

Kitoje aikštės pusėje kartais trūksta koncentracijos ir susikalbėjimo. Paskutinėmis antradienio mačo minutėmis Jonas Mačiulis puikiai perskaitė varžovų ataką ir perėmė kamuolį. Jau kito oponentų išpuolio metu puolėjas paprasčiausiai užmigo ir lengvai pro save praleido Tomašą Satoransky.

Panašias klaidas susitikimo metu darė ir M. Grigonis, E. Ulanovas bei M. Kalnietis. Šie krepšininkai yra parodę, kad individualiai yra solidūs gynyboje, todėl galima tikėtis, jog tokios klaidos yra labiau atsitiktinumai ar nesusikaupimas, kuris dings FIBA pasaulio taurės metu.

Komunikacijos problemą ištaisyti sunkiau. Čekai į Lietuvos krepšį pataikė 8 tritaškius, iš kurių du buvo labai sudėtingi metimai, o vienas buvo rizika prieš T. Satoransky. Kiti 5 šūviai į mūsų tautiečių krepšį – rotacijos bėdos.

Čia negalima išskirti vieno krepšininko – prie kampuose stovinčių varžovų vėlavo visi lietuviai. Suprantama, jog rotacijų metu vienas varžovas dažniausiai liks laisvas ar bent apylaisvis, tačiau kai kuriais atvejais pagalba komandos draugui nėra reikalinga.

D. Sabonis ir J. Valančiūnas daugeliu atvejų sugeba apsiginti individualiai, kai prieš juos žaidžiama nugara į krepšį. Vis dėlto, ne kartą galėjome pamatyti, kaip jų komandos draugai ne kartą paliko laisvą varžovą, kad padėtų savo rinktinės aukštaūgiams. Neaišku, tai nesusikalbėjimas ar prastas taktinis sprendimas, tačiau tai lengvai ištaisoma.

Nepaisant akivaizdžių minusų, rinktinės gerbėjams turėtų būti džiugu, jog lietuviai sugebėjo susikaupti rungtynių gale ir išvargti pergalę. Po to, kai tai nepavyko susitikimuose su serbais, gera matyti, jog kartą mūsų tautiečiams pakako šaltakraujiškumo ir susikaupimo išsikapstyti iš duobės ir palikti aikštę iškelta galva.

FIBA pasaulio taurės grupių etape D. Adomaičio auklėtiniai susitiks su Senegalo, Australijos ir Kanados nacionalinėmis komandomis.

Pirmasis susitikimas jau rugsėjo 1 dieną, sekmadienį. Mačo pradžia – 14:30 val. Lietuvos laiku.