Marijampolės „Sūduva“ ketvirtadienio vakarą jau trečius metus paeiliui startuos UEFA Europos lygos paskutiniame atrankos etape. Prieš tai dvejus metus sutikę žaliai baltas „Ludogorec“ (Bulgarija) ir Glazgo „Celtic“ (Škotija) komandas, tradicijų marijampoliečiai nelaužys ir šiemet – jų lauks tokiomis pat spalvomis pasipuošę Vengrijos čempionai Budapešto „Ferencvaros“.
Tiesioginę rungtynių transliaciją ketvirtadienį nuo 20 valandos galėsite stebėti tiesiogiai LRT PLIUS kanalu bei portale LRT.lt.
Abi komandos savo sezoną Europos turnyruose pradėjo taip pat – kovomis Čempionų lygoje, – tačiau ten užtruko skirtingą laiko tarpą.
Marijampolės komanda jau pirmajame etape nusileido Belgrado „Crvena Zvezda“ vienuolikei, tuo tarpu vengrų ekipa nužygiavo iki pat trečiojo etapo ir tik ten neprilygo galingai Zagrebo „Dinamo“ bei savo kelią pratęsė Europos lygoje.
LRT.lt kviečia trumpai susipažinti su ekipa, kuriai iššūkį ketvirtadienį bandys mesti „Sūduva“.
Istorija
Klubas buvo įkurtas 1899-aisiais metais viename iš Budapešto rajonų, kuris turėjo Devintojo pavadinimą, o pirmuoju klubo vadovu tapo teisininkas iš to paties rajono Ferencas Springeris.
Po kelių sezonų, skirtų įsibėgėjimui, jau 1903-aisiais „Ferencvaros“ pirmą kartą tapo šalies čempionu, o netrukus tą patį triumfą pakartojo ir 1905-aisiais.
Vengrijos čempionai atvyksta į Lietuvą
Kalbant apie sėkmę tarptautinėje arenoje, vengrų klubas nuo pat savo įkūrimo žaidė daugiausia regiono turnyruose, kur kaudavosi su Austrijos, Italijos ar Čekijos komandomis, tačiau bene didžiausia pergalė buvo pasiekta 1964–1965 metų sezone, kai buvo laimėta tuometinė Tarpmiestinė „Mugių“ taurė.
Pakeliui iki finalo būsimi „Sūduvos“ varžovai tada nugalėjo Brno „Spartak“, Vienos „Wiener Sport-Club“, „Roma“, Bilbao „Athletic“ ir „Manchester United“ komandas.
Finale vengrų laukė Turino „Juventus“ barjeras, tačiau ir jis nepasirodė per aukštas – „Ferencvaros“ laimėjo rungtynes 1:0 ir iškovojo bene didžiausią savo laimėjimą tarptautinėje arenoje per visą istoriją.
Vienintelį ir pergalingą įvartį tose rungtynėse pelnė Mate Fenyvesi. Įdomu, jog po futbolininko karjeros jis spėjo užsiimti ir veterinarija, ir pasukti į politiką bei pabūti Vengrijos parlamento nariu (1990–2002).
Kitame sezone titulo gynyba nenusisekė – jau ketvirtfinalio etape bendru rezultatu 1:5 buvo nusileista Milano „Inter“ vienuolikei.
Bene sunkiausi klubui laikai atėjo 2006-aisiais – tada klubas dėl nuolatinių finansinių sunkumų pirmą kartą istorijoje buvo išmestas iš aukščiausios šalies lygos ir tris ateinančius sezonus buvo priverstas rungtyniauti antrajame divizione. Tarp pajėgiausių šalies komandų „Ferencvaros“ grįžo 2009-aisiais.
Titulais nužymėtas kelias
Verta pasakyti, jog „Ferencvaros“ yra visų laikų sėkmingiausia ir populiariausia Vengrijos komanda – šalies čempionatą ekipa yra laimėjusi net 30 kartų, tiesa, pastaraisiais metais laimėjimai nėra tokie dažni ir savaime suprantami. Komanda prieš triumfą praėjusiame sezone paskutinį kartą buvo laimėjusi lygą dar 2016-aisiais, prieš tai – tik 2005-aisiais.
Prie laimėjimų lygoje galima pridėti ir įspūdingą taurės titulų laimėjimų kolekciją – per savo istoriją „Ferencvaros“ šį trofėjų aukštyn kėlė 23 kartus.
Futbolas toli gražu nėra vienintelė sporto sekcija „Ferencvaros“ sporto klubo sistemoje – jai taip pat priklauso vyrų ir moterų rankinio klubai (pastarasis 12 kartų yra tapęs šalies čempionu), vyrų vandensvydžio komanda šalies čempionais tapo 23 kartus, ledo ritulio komanda stipriausia šalyje buvo 26 kartus.
Klube taip pat yra lengvosios atletikos, plaukimo, kanojų irklavimo, gimnastikos, dviračių sporto, bokso, imtynių, kerlingo ir boulingo sekcijos.
Klubo legenda – geriausiu pasaulyje pripažintas Albertas
Kalbant apie labiausiai pasižymėjusius klubo istorijoje žaidėjus visų pirma reikėtų išskirti Florianą Albertą – jis Budapešto komandoje praleido visą savo karjerą (1958–1974) ir 1967-aisiais tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Vengrijos žaidėju, pelniusiu geriausio futbolininko Europoje apdovanojimą (šis prizas dabar geriau yra žinomas kaip „Ballon d’Or“ trofėjus).
Po žaidėjo karjeros F. Albertas klube turėjo įvairių pareigų administracijoje, buvo aktyvus klubo gyvenime, o jo vardu buvo pavadintas stadionas, kuriame iki 2013-ųjų rungtyniavo „Ferencvaros“.
Tiesa, vėliau šis stadionas buvo nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas, modernus „Groupama“ stadionas, kuris talpina 22 tūkstančius žiūrovų ir kurį kitą savaitę išbandys „Sūduva“.
Klube per istoriją žaidė ir daugiau legendinės Vengrijos rinktinės žaidėjų, tačiau taip pat komandoje yra rungtyniavę ir keli futbolininkai, geriau žinomi šių laikų futbolu besidomintiems sirgaliams.
Vienas tokių – Zoltanas Gera. Vengras, savo vardą susikūręs būtent „Ferencvaros“ komandoje, iš kurios 2004-aisiais išvyko į Angliją ir ten rungtyniavo dešimtmetį, iki pat 2014-ųjų. Tada grįžo atgal į „Ferencvaros“ ir čia žaidė iki savo karjeros pabaigos 2018-aisiais.
Kaip ir didelė dalis profesionalių komandų, „Ferencvaros“ turi kelis marškinėlių numerius, kuriuos yra išėmusi iš galimo naudojimo. Tokių komandoje yra du.
Antrojo numerio komandoje neturi niekas, mat jis priklausė visą savo žaidėjo karjerą (1985–1999) būtent „Ferencvaros“ komandoje praleidusiam gynėjui Tiborui Simonui, kuris 2002-aisiais žuvo tragiškomis aplinkybėmis.
Tų metų balandžio 21-ą dieną tada jau žaidėjo karjerą baigęs ir „Sopron“ klubo treneriu dirbęs T. Simonas viename Budapešto barų įsivėlė į konfliktą su baro apsaugos darbuotojais ir po dviejų parų ligoninėje mirė. Trys iš keturių už jo žmogžudystę nuteistų asmenų vėliau buvo paleisti į laisvę.
Klube taip pat niekas nuo 2007-ųjų nevilki ir 12 numeriu pažymėtų marškinėlių – jie, kaip tampa įprasta, yra rezervuoti ištikimiausiems klubo fanams, kurie dažnai yra pavadinami dvyliktuoju žaidėju aikštėje.
Treneris – žinomas buvęs Ukrainos rinktinės puolėjas
Kalbant apie dabartinę komandos sudėtį čia verta paminėti trenerį – nuo praėjusių metų juo dirba buvęs Ukrainos rinktinės ir Kijevo „Dinamo“ puolėjas Sergejus Rebrovas, šiame poste pakeitęs nuo 2013-ųjų klube besidarbavusį daną Thomą Dollą.
Su ukrainiečio stojimu prie komandos vairo ukrainiečių atsirado ir žaidėjų gretose – iš Donecko „Šachtar“ į ekipą nuomos pagrindais – Danilas Ihnatenko ir Aleksandras Zubkovas, iš Luhansko „Zorya“ atvyko Igoris Čaratinas.
Būtent pastarasis yra vienas iš geriausiai vertinamų komandos žaidėjų – transfermarkt.com jį vertina 1,5 milijono eurų, kaip ir slovėną gynėją Mihą Blažičių.
Tačiau vertingiausias žaidėjas klube yra krašto puolėjas iš Brazilijos Isaelis – jo vertė siekia 1,8 milijono eurų. Bendra klubo vertė, to paties transfermarkt.com duomenimis, siekia 20,4 milijono eurų.
Tai yra beveik keturis kartus daugiau negu Marijampolės „Sūduva“, mat lietuvių ekipos bendra vertė siekia 5,33 milijono eurų, o vertingiausiu yra laikomas brazilas Renanas Oliveira (1,25 milijono eurų). Tiesa, šis vidurio saugas į komandą atvyko vos prieš kelias savaites ir aikštėje pasirodė tik antrųjų rungtynių su Tel Avivo „Maccabi“ antroje pusėje.
Iš reguliariai žaidžiančių žaidėjų vertingiausias yra Ovidijus Verbickas (450 tūkst. eurų) bei Josipas Tadičius (400 tūkst. eurų).
Trumpai grįžtant prie trenerių galima išskirti tai, jog prie komandos vairo 2004–2005 metais yra stovėjęs ir buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris iš Vengrijos Csaba Laszlo.
Beje, būtent šio stratego karjeros klube metu „Ferencvaros“ buvo surengęs įdomią kovos su rasizmu akciją – specialiuose plakatuose su užrašu „Nutildyti rasizmą“ įsiamžino tuometiniai klubo žaidėjai Thomas Sowunmi, Peteris Lipcsei, Denesas Rosa, dabar klube teberungtyniaujantis Leandro bei tuometinis treneris C. Laszlo.
2004-ųjų UEFA taurės rungtynėse su Roterdamo „Feyenoord“ šie plakatai buvo atspausdinti mačo programėlėse ir jau antrą minutę „Ferencvaros“ sirgaliai iškėlė plakatus aukštyn, taip sukurdami puikią mozaiką.
Tokią idėją pozityviai priėmė tiek UEFA, tiek Roterdamo komandai tuo metu vadovavęs Ruudas Gullitas, sakęs, jog tai buvo puiki idėja.
Fanai – aršiausi Vengrijoje
Tiesa, ištikimiausi komandos fanai nėra nusiteikę taip maloniai ir dažnai yra pavadinami aršiausiais visoje šalyje nepaisant to, jog klubas jiems yra rezervavęs atskirą numerį, kurio neleidžia naudoti jokiam futbolininkui.
Greta vaizdingo ir garsaus palaikymo neretai eina ir problemos, sukeliamos savo klubui. Pirmą kartą dėl fanų elgesio „Ferencvaros“ pinigine bauda buvo nubausti dar 2002-aisiais už chuliganizmą prieš rungtynes su „Stuttgart“ vienuolike iš Vokietijos.
Nepraėjus nė dvejiems metams komanda vėl susilaukė nemalonumų – šį kartą už rasistinius išpuolius bei chuliganizmą UEFA taurės rungtynių su Anglijos „Millwall“ klubu.
Sirgaliai su klubu ne kartą yra stoję ir į atviras konfrontacijas, o vienas rimčiausių atvejų nutiko 2014-aisiais – tada klubo sirgalių bendruomenė nusprendė boikotuoti savo komandos rungtynes.
Tai nutiko dėl to, jog 2013-aisiais atidarius naują stadioną jame buvo įrengta delnų atpažinimo sistema, skirta identifikuoti kiekvieną į rungtynes atėjusį sirgalių.
Klubo prezidentas ir politinis Vengrijos veikėjas Gaboras Kubatovas argumentavo tuo, jog tikisi, kad tai pakeis sirgalių kultūrą, sumažins rasizmą, kuriuo komandos sirgaliai dažnai pasižymėdavo, ir atves naujų sirgalių, kurių dalį sudarytų ir šeimos. Tiesa, toks planas nepasiteisino – per kitus du sezonus komandos sirgalių skaičius sezone nepadidėjo.
2016-ųjų kovą daugiau nei 10 tūkstančių pagrindinės klubo sirgalių grupės „B-kozep“ narių apsilankė antrosios klubo komandos, kuri tuo metu žaidė trečiajame šalies divizione, rungtynėse. Taip fanai parodė komandos valdžiai, kiek sirgalių netenka pagrindinė klubo ekipa.
Praėjus vos kiek daugiau nei savaitei G. Kubatovas nusprendė pradėti dialogą su ekipos sirgaliais ir šie vėl buvo įleisti į stadioną.
Marijampolėje vengrų sirgalių laukiama apie 300 – daugiau nei Lietuvoje besilankiusių Belgrado „Crvena Zvezda“, San Marino „Tre Penne“ ir Tel Avivo „Maccabi“ sirgalių kartu sudėjus.
Tačiau savo sirgalių užnugarį turės ir „Sūduva – dar antradienio vakarą komanda pranešė, jog išparduoti visi bilietai, tad ARVI arenos stadione marijampoliečius palaikys apie 6 tūkstančius sirgalių.
