Sportas

2019.08.20 12:24

„Nevėžio“ pūlinio sprogimą pakomentavęs Milašius: klubo investuotojai nesutarė dėl dviejų punktų

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.08.20 12:24

2002-aisiais metais rugsėjo 27-ąją Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate debiutavusio Kėdainių „Nevėžio“ klubo paskutinis aukščiausiame šalies krepšinio divizione istorijos puslapis buvo oficialiai užverstas beveik po 17 metų, rugpjūčio 19-ąją.

Nors liepos 15-ąją dieną susikaupusių skolų turinčiam klubui išimties tvarka buvo suteikta licencija dalyvauti 2019–2020 m. LKL sezone, iki rugpjūčio 15 dienos suteikus papildomą terminą sutvarkyti dokumentacijai, „Nevėžis“ reikalingų dokumentų lygos vadovybei nepateikė.

Visgi, nors ir ne itin ryškus, tačiau šią vasarą vilties spindulys Kėdainiuose buvo atsiradęs. Krepšinio pasaulyje buvo kalbama apie atsiradusius nauojuosius klubo vadovus – sporto direktoriaus vieta buvo skirta Virginijui Bulotui, klubo direktoriumi turėjo būti buvęs žaidėjas Mindaugas Arlauskas.

Negana to, naujieji investuotojai planavo per ateinančius kelis metus padaryti Kėdainių komandą „Top 5” šalyje, iškart klubui skirti 50 tūkstančių eurų, o per visą sezoną išmokėti 200 tūkstančių.

Portalo LRT.lt žiniomis, Kėdainiuose turėjo žaisti ir nė vienas jaunas užsienio krepšinio talentas, o komandos vyriausiojo trenerio kėdė buvo numatyta Mariui Kiltinavičiui.

Kaip bebūtų, jau pirmadienį pasirodė pranešimai, kuriuose teigiama, jog naujieji klubo investuotojai nerado bendros kalbos su dabar klubą valdančia VšĮ „Veržlusis Nevėžis“. Deryboms įsitrigus išseko ir LKL vadovybės kantrybė, kuri nusprendė pastaruosius kelis sezonus problemų turėjusį klubą pašalinti iš Lietuvos krepšinio lygos žemėlapio.

Portalas LRT.lt antradienį susisiekė su LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi, kuris pokomentavo susidariusią situaciją ir pranešė, jog trečiadienį bus kviečiamas neeilinis LKL valdybos posėdis, kuriame bus diskutuojama susidariusi situacija bei kalbama apie pasiketusį lygos veidą.

– Kodėl Všį „Veržlusis Nevėžis“ nesutiko priimti naujų investuotojų? – portalas LRT.lt paklausė R. Milašiaus.

– Senieji investuotojai su naujaisiais nesutiko su dviem punktais. Pirmas iš jų – dėl valdymo funkcijų pasidalinimo, valdymo. Naujieji investuotojai norėjo vienaip, tačiau senieji nesutiko su ta valdymo metodika, čia yra esminis skirtumas.

Antras klausimas buvo dėl investicijų. Tos investicijos susideda iš dviejų dalių. Tada, kai bus padarytas auditas, pasimatys, kokia yra situacija. Jei buvo padarytos klaidos, būtų galima tartis, kokiu būdu jas būtų galima spręsti. Senieji investuotojai nenori prisiimti jokios atsakomybės šiuo klausimu.

Tai būtent tie du dalykai ir buvo esminiai.

– Ar dalis senųjų investuotojų matė galimybę, kad klubas gali būti išmestas iš LKL?

– Aš nežinau, kokie ten buvo užkulisiai.

Aš nesu tas žmogus, kuris nori tiesiog nukirsti. Tai yra Lietuvos istorija, klubas 17 metų išbuvo lygoje. Antra – turi puikiausią infrastruktūrą, geriausią salę, neskaitant didžiųjų Lietuvos miestų. Net ir lyginant su Panevėžiu – rungtynes turbūt patogiau stebėti Kėdainiuose negu Panevėžyje. Pagal patogumą, pagal galimybes žiūrėti krepšinį sąlygos ten yra fantastinės.

Tokių panašių arenų aš norėčiau Lietuvoje turėti ir daugiau, per metus ar du tokios arenos gali atsirasti. Kalbų yra daug, bet procesas vyksta.

Nenorėčiau, kad pasikartotų kažkas, kas buvo Graikijoje – kur tiesiog nukertame, išmetame. Aš visada esu tas derybinis žmogus ir būsiu toks tol, kol būsiu šioje vietoje. Man visi klubai yra vienodi.

Panašioje situacijoje neseniai buvo ir „Neptūnas“.

– Lygoje lieka 9 klubai. Ar tai ir yra realiausias komandų skaičius, kurį išvysime naujajame sezone?

– Šiandieninėje situacijoje yra devyni, kokį sprendimą priimsime rytoj, išgirsite.