Prabėgo beveik 10 metų, kai Kauno „Žalgirio“ klube debiutavęs tuomet 23-ejų metų Djuko universiteto absolventas Martynas Pocius galingais dėjimais ir naudingu žaidimu abiejose aikštės pusėse greitai užkariavo sirgalių širdis.
Lygiai po dešimtmečio dabar jau buvęs krepšininkas sukasi NBA klubo Denverio „Nuggets“ virtuvėje ir oficialiai yra pristatomas kaip krepšinio operacijų vadybininkas.
Denverio „Nuggets“ klubo atributika paženklintais polo stiliaus marškinėliais apsirengęs M. Pocius į interviu portalui LRT.lt atvyko radęs nedidelį langą įvairiais susitikimais, nedideliais darbais bei laiku, skirtu poilsiui su šeima ir giminaičiais, paženklintoje savo dienotvarkėje.
Kelių savaičių viešnagės Lietuvoje metu M. Pocius spėjo apsilankyti ir „Žalgirio“ arenoje, kur kartu su kitais „Nuggets“ vadovybės atstovais – generaliniu vadybininku Artūru Karnišovu, Krepšinio strategijos ir analitikos skyriaus vadovu Tomu Balčėčiu, tarptautiniu skautu Rafaeliu Jucu ir vyriausiuoju komandos treneriu Mike`u Malone`u stebėjo Lietuvos ir Serbijos rinktinių dvikovą.
Buvęs krepšininkas kartu su žmona Viktorija bei dviem mažamečiais vaikais netrukus paliks Vilnių ir grįš į namais tapusį Denverį bei kibs į darbus „Nuggets“ klube. Teks poilsį pamiršti ir aktyviai ruoštis 2019–2020 m. NBA sezonui.
Alinančiu NBA sezono gyvenimo ritmu aštuonerius metus profesionaliai krepšinį žaidęs M. Pocius gyvena nuo 2017-ųjų rudens. Po 2016–2017 m. sezono Ispanijos „Murcia“ klube atakuojančio gynėjo ir lengvojo krašto puolėjo pozicijose žaidęs 196 cm ūgio vilnietis tašką karjeroje padėjo dėl ne vienerius metus persekiojusių traumų.
„Prieš visiškai pabaigdamas karjerą buvau susitaikęs su šiuo sprendimu, – portalui LRT.lt pasakojo M. Pocius. – Neturėjau tiesaus plano patekti į NBA, tačiau mąsčiau apie tai. Iš savo ankstyvojo karjeros etapo JAV turėjau nemažai kontaktų už Atlanto. Ne ką mažiau nei Europoje. Žinojau, kad galimybė patekti į NBA buvo.“
Lemtingos tuomet krepšinį dar žaidusiam M. Pociui tapo bičiulio T. Balčėčio vestuvės, kuriose vilnietis susipažino su visa Denverio klubo vadovybe.
„Vestuvėse buvo susirinkęs visas Denverio klubo „front office`as“ (klubo vadovybė – LRT.lt). Aišku, Artūrą Karnišovą pažinojau dar nuo ankstesnių dienų, susipažinau ir su Timu (T. Connelly – „Nuggets“ krepšinio operacijų vadovas – LRT.lt). Tuomet juoko forma išgirdau pasiūlymų, jog „pabaigus karjerą lauksime tavęs Denveryje“. Viskas vėliau natūraliai ir išsisprendė“, – pasakojo M. Pocius.
– NBA tinklalapyje ties „Nuggets“ klubo vadovybės atstovų sąraše esate pristatomas kaip „krepšinio operacijų bendradarbis“. Kokios yra jūsų kasdienės pareigos klube?
Tai tiesiog oficialiai nurodyta pozicija, priskiriama kiekvienam prisijungiančiam prie organizacijos pirmaisiais metais. Mūsų biuras yra kitoks nei įprasto NBA klubo – nesame didelė organizacija, todėl kiekvienas dirbantysis čia gali atlikti daug darbų, „užsidėti daug kepurių“. Man tai patinka. Galiu užsiimti daug veiklų – nuo skautingo (rungtynių analizės – LRT.lt) iki dieninių darbų. Lygiai taip pat sėdžiu susirinkimuose, mokausi apie NBA algų kepurę, ruošiuosi lygos naujokų biržai. Tos pareigos ar pavadinimas nieko nereiškia.
– Galima nesunkiai įsivaizduoti, jog pradėjus darbą NBA teko išmokti daug lygos vingrybių, kurios paprastai žiūrovo akiai yra paprasčiausiai nematomos. Ar teko daug naktų praleisti, pavyzdžiui, studijuojant kolektyvinę NBA žaidėjų ir lygos darbo sutartį?
– Ne, iki išnaktų studijuoti visų NBA vidaus taisyklių nereikia. Tam turime Teisės skyrių ir dirbančią teisininkų komandą. Viskas priklauso nuo tavęs – kiek pats suprasi visas taisykles, tiek tau pačiam bus lengviau kasdieniniame darbe.
Kiekvieno žaidėjo mainai ar pasirašyto kontrakto vingrybės atsiduria CBA (NBA kolektyvinė darbo sutartis – LRT.lt). Kai baigiau karjerą, NBA Vasaros lygoje Las Vegase užsirašiau į Sports Business Classroom (Sporto vadybos mokymus – LRT.lt) paskaitas, kur savaitę studijavome CBA temą. Tuomet jau bandžiau žengti pirmąjį žingsnį ir suprasti giliau tokius dalykus kaip NBA algų kepurė ir pan. Viskas ateina su laiku ir su metais.
– Kaip pasikeitė jūsų supratimas apie NBA iki darbo „Nuggets“ klube ir jau įgavus patirties ir žinant visą klubo virtuvę iš vidaus?
– Visas mano supratimas apie lygą iki darbo NBA klube ir pradėjus dirbti skyrėsi kaip diena ir naktis. Dar tęsdamas profesionalo karjerą, žiūrėjau tik į NBA krepšininkus, pernelyg nesidomėjau algomis ir kitais aspektais. Dabar mes dirbame su skaičiukais ir nuliukais. Žiūrime ne tik į pačius žaidėjus, turime atkreipti dėmesį į „prikabintas“ algas. Apskritai, NBA žaidėjai yra prekės. Visa lyga yra didelis užsuktas „biznis“, didžiulė sistema.
– „Nuggets“ klubo vadovybėje darbuojasi net trys lietuviai. Ar kas nors jūsų juokais nepavadina „lietuviškąja Denverio mafija“?
– Žiūrint labai paprastai, nusiėmus rožinius akinius, viskas atrodo natūralu. Juk vienas iš pagrindinių klubo atstovų yra lietuvis. Į naujas pareigas kvieti ne savus žmones, bet tuos, kuriais pasitiki ir žinai, jog padarys darbą. Šiais laikais viskas yra apie pažintis ir užmegztus kontaktus. Kam kviesti žmogų, kurio gerai nepažįsti, ir rizikuoti, jeigu gali pasikviesti tokį, iš kurio žinai, ką gausi.
– Minėjote, jog Artūrą Karnišovą pažįstate nuo senų laikų. Su juo kartu Vilniaus „Statyboje“ yra žaidęs ir jūsų tėtis. Kaip pasikeitė visas Artūro Karnišovo paveikslas, kuomet jį iš arti pamatėte dirbantį „Nuggets“ klubo generaliniu vadybininku?
– Žaidėjo akimis A. Karnišovą mačiau kaip buvusį krepšininką ir vieną geriausių visų laikų Lietuvos žaidėjų. Atėjęs dirbti į „Nuggets“, pamačiau visą sukauptą Artūro patirtį, savo srities išmanymą. Supranti, kad tas krepšininko gyvenimas jo karjeroje yra seniai paliktas praeityje. Matai, kiek daug laiko yra investuota į žinių kaupimą. Dabar į jį žiūriu kaip į žmogų, kuris yra vienas pagrindinių komandos vadovų.
– Klausantis A. Karnišovo ESPN apžvalgininko Adriano Wojnarowskio tinklalaidėje „Woj Pod“ ir skaitant jo pokalbius su žiniasklaida, galima susidaryti įvaizdį, jog tai žmogus, itin pasveriantis savo sprendimus ir demonstruojantis olimpinę ramybę. Kaip yra iš tikrųjų?
– Viskas A. Karnišovo sprendimuose yra tikrai pasverta, apgalvota ir apmąstyta. Žinoma, tai ateina su patirtimi. Kartais būna situacijų, kuomet nežinai, kokį sprendimą reikia priimti, bet patirtis padeda nujausti, ko imtis. Artūras spinduliuoja ta olimpine ramybe. Išskyrus momentus, kuomet stebime „Nuggets“ rungtynes (šypsosi – LRT.lt). Tada emocijos labai verda.
Toje pačioje tinklalaidėje „Woj Pod“ A. Karnišovas tvirtina, jog „Nuggets“ klube jaučiamas tvirtas ryšys tarp klubo savininko ir vadovybės. Užmegztas pasitikėjimas, leidžiantis dirbti netrukdomiems. Kaip tai pasireiškia klubo darbo procesuose?
Gal anksčiau vadovybė dėl savo ateities ir nebuvo tokia užtikrinta, tačiau per kelerius sėkmingo darbo metus ji užsitarnavo teisę dirbti toliau. Pasitikėjimas buvo iš abiejų pusių, o pamažu atėjo ir darbo vaisiai. Kai naujokų biržoje buvo pakviesti visi pagrindiniai komandos žaidėjai, dar nedirbau klube.
Abi pusės perėjo ir ugnį, ir vandenį. Atsirado stiprus tarpusavio ryšys. Nežinau, ko reikėtų, kad kažkas sugriūtų. Dabar po truputį pradedame skinti tarpusavio pasitikėjimo vaisius. Atmosfera yra puiki. Nedaug NBA komandų gali pasigirti stipriu ryšiu tarp savininkų ir komandos vadovybės. Lygiai toks pat ryšys yra tarp vadovybės ir trenerių bei tarp trenerių ir žaidėjų.
Nesinori girtis, bet esame patenkinti, kokioje situacijoje esame dabar. Tikime, jog netolimoje ateityje galime sulipdyti kažką gero. Einame į priekį nuleidę galvas.
Artėjantis sezonas bus pirmasis, kuomet turėsime susiformavusius lūkesčius, o kartelė bus pakelta. Praėjusiais metais kalbėjome apie tai, kad reikėtų patekti į atkrintamąsias. Visgi turėjome gerą sezoną, komandos sudėtis nepasikeitė, jauni žaidėjai toliau auga, todėl, suprantama, turime rodyti kažkokį rezultatą.
– NBA Vakarų konferencijoje 2019–2020 m. sezone matysime pasikeitusį jėgų balansą – Oklando „Warriors“ komanda atrodo gerokai nukraujavusi, Los Andželo klubai puoselėja aukštus tikslus. Kaip „Nuggets“ atstovai žiūri į naująjį sezoną?
– Tas vadinamasis besikeičiantis jėgų balansas mums nesukelia jokio skirtumo. Nekalbame apie tai, kad dabar Klay`us Thompsonas ilgą laiką nežais, todėl mes turime galimybių. Tiesiog žiūrime į save. NBA – labai slidus dalykas. Daug rungtynių praėjusiame sezone laimėjome paskutinėmis sekundėmis, kaip ir dar metais anksčiau, kuomet daug susitikimų tokiomis akimirkomis pralaimėdavome. Niekada negali žinoti, kaip susitikimai pasibaigs. Kaip pasisuks sėkmė.
– Komandoje turite vieną geriausių NBA žaidėjų – Nikolą Jokičių. Iš arti matote šį krepšininką. Atrodo, kad lygos kontekste jis yra išskirtinis ne tik dėl savo žaidimo, bet ir dėl būdo savybių. Ką galite papasakoti apie šį serbą?
– Jis yra visiškas „unicornas“ („vienaragis“ – unikalus žaidėjas – LRT.lt). Jis yra mūsų komandos žvaigždė. Tai yra žmogus, apie kurį sukasi žaidimas. Be jo viskas griūna, su juo – viskas puiku. Nikolą reikia versti daryti taškus. Jam yra maloniau atlikti gerą perdavimą. Jam maloniau, kai kažkas kitas renka taškus, o ne jis.
Už aikštelės ribų jis yra paprastas vaikinukas iš mažo Serbijos miestelio. Po sezono jis keliauja į gimtinę ir leidžia laiką su savo arkliais. Jis labai artimas su savo šeima, o broliai visuomet lankosi „Nuggets“ rungtynėse.
Ko gero, tai vienintelė NBA superžvaigždė, kuri yra paprasta kaip dvi kapeikos. Jam nereikia interviu, jam nereikia rėmimo sutarčių su įvairiomis kompanijomis.
Jis tiesiog žaidžia krepšinį, tai jam labai gerai sekasi ir dėl to Nikola yra laimingas. Jis niekada nebūna per rimtas, būtent dėl to jis ir gavo pravardę Joker (Džokeris – LRT.lt).
– Organizacijoje jau nuo 2015 metų darbuojasi tas pats treneris – Mike`as Malone`as. Kaip galite apibūdintį šį specialistą ir jo darbo metodus?
Viskas grįžta, yra tęstinumas. Yra pasitikėjimas treneriu ir jis tą jaučia. M. Malone`as yra žaidėjų treneris. Jis labai gerai sutaria su krepšininkais. Su jais bendrauja, pokštauja, išklauso juos. Be to, jis, kaip specialistas, toliau tobulėja.
M. Malone`as sugeba išlaikyti tą bendravimo su žaidėjais viduriuką ir neperžengia ribų į vieną ar kitą pusę. Visgi NBA žaidėjų lyga. Pavyzdžiui, tai, ką daro Šarūnas Jasikevičius su Kauno „Žalgiriu“, kokią tvarką jis įvedė komandoje, – tai yra nerealu. Visgi to įdiegti NBA nepavyktų. Nekalbu apie tai iš blogosios pusės. Tiesiog tokia lygos tvarka.
Bet kuris savininkas geriau, visų pirma, rinksis žaidėją nei trenerį. Taip, Šaras yra griežtas, kai reikia. Visgi visi yra profesionalai ir nėra „vaikų darželio“, kad kuris nors krepšininkas nesuprastų esamos tvarkos. Yra rutina ir visi daro savo darbą. Dirba daugybė trenerių, todėl kiekvienas žaidėjas gali treniruotis, kada tik nori.
– Užsiminėte apie Šarūną Jasikevičių. Dar šį tarpsezonį sklido kalbos apie tai, jog Š. Jasikevičius gali tapti nauju vyriausiuoju Memfio „Grizzlies“ klubo treneriu. Kaip manote, ar Š. Jasikevičius apskritai turi galimybių dirbti NBA?
– Nesakau, kad Šarui būtų sunku NBA. Jis, ko gero, iš visų mano turėtų trenerių yra geriausias treneris karjeroje, įskaitant ir „Coach K“ (treneris Mike`as Krzyzewskis – LRT.lt). Taip galiu sakyti dėl Šaro žaidimo nuovokos. Nerealu yra tai, kaip jis sugeba išreikalauti visko iš tavęs. Žaisdamas pas jį, puikiai žinojau, kodėl nusipelniau minučių aikštėje, lygiai taip pat puikiai supratau, kodėl sėdžiu ant suolo.
Aišku, tuomet tai buvo tik Šaro trenerio karjeros pradžia, tačiau viskas jau tuomet puikiai matėsi. Jis turi tai, ko neturi kiti.
Grįžtant prie NBA temos, jis yra pakankamai protingas, jis yra žaidęs NBA, žino visą virtuvę bei tikrai sugebėtų prisitaikyti prie NBA lygos darbo ritmo. Taip, būtų labai sunku ir visgi neįsivaizduoju, kaip Šaras galėtų iškart eiti dirbti į vyriausiojo trenerio poziciją. Manau, kad pirmiausia reikėtų pamatyti visą tą virtuvę, kad NBA tave pažintų kaip trenerį. Pradžioje reikėtų pasidarbuoti trenerių štabe.
Šaras išmano žaidimo taktiką. Manau, kad jis tikrai galėtų dirbti lygoje. Net nemanau, o žinau. Turėjau daug trenerių, kurių dalis jau dirba NBA trenerių asistentais. Manau, kad Šaras rastų kelią į lygą.
– Š. Jasikevičiaus treniruojamas Kauno „Žalgiris“ pastaruoju metu demonstruoja fantastiškus rezultatus Eurolygoje. Ar jus, kaip buvusį žalgirietį, nustebino toks „Žalgirio“ taikymasis į Europos elitą?
– Tai yra darbo proceso ir tęstinumo vaisius. Viskas prasidėjo net ne nuo Šaro, o nuo Pauliaus Motiejūno, kuris kovojo už „Žalgirį“, kuomet klubas buvo didelėse skolose.
Paulius ir Šaras atrado ryšį, jie vienas kito klauso, dalyvauja žaidėjų pasirinkime. Viskas yra natūralu. Kai turi gerą trenerį, kurį palaiko komandos vadovas, kuomet vieningai dirba klubo administracija, siekianti vieno tikslo, suprantama, jog atsiranda nuoseklūs rezultatai. Džiugu, kad taip yra. Esu pats ne vienerius metus žaidęs „Žalgiryje“, todėl žinau, kokių situacijų yra buvę.
– „Žalgirio“ arenoje stebėjote Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės draugiškas rungtynes su Serbijos krepšininkais. Kokį įspūdį paliko rinktinės veidas?
– Kol kas visiškai neturiu jokios nuomonės apie rinktinės veidą. Komanda dar buvo neseniai pabaigusi fizinio rengimo treniruočių stovyklą. Serbai taip pat – dar buvo toli nuo savo tikrojo žaidimo. Nuo artimiausių turnyrų jau turėtų prasidėti bandymai atrasti savo žaidimą, krūviai didės.
Su rinktine yra viskas šaunu – turime jaunų žaidėjų, yra veteranų ir krepšininkų „per viduriuką“. Turime gerai vaidmenis atliekančių krepšininkų ir lyderius. Kiek girdėjau, atmosfera komandoje yra puiki. Dabar klausimas, kaip tie žaidėjai susilipdys tarpusavyje.
Tuose turnyruose, kiek esu žaidęs, priklauso ir nuo sėkmės. Kaip sužaisi vienas ar kitas rungtynes, kokį gausi varžovą. Aišku, gali būti, kad žaidimas bus prastas ir visi kritikuos komandą. Gali būti, kad žaisime gerai, bet pralaimėsime vienerias rungtynes. Toks jau tas krepšinis.
– Rinktinėje turime du NBA kalibro krepšininkus – Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį. Jūs juos matote iš arti, iš NBA apkasų. Kokį įspūdį pastaruoju metu jums palieka JV ir D. Sabonio tobulėjimas stipriausioje planetos krepšinio lygoje?
Jie abu labai geri krepšininkai. Jonas siekia savo piko ir jau matome visiškai susiformavusį krepšininką. Taip, jis dar gali pagerinti savo metimą, bet žinome, kas jis toks – NBA komandos startinis centras.
Domantas – darboholikas, kuris savo charakteriu bei talentu sugeba kilti į viršų. Daug komandų nori Domanto savo komandoje. Jo charakteris geras, jis puikiai atlieka savo darbą. D. Sabonio pinigai dar tik ateina.
Jeigu nebus traumų, jis turės puikią karjerą NBA.
– Užbaikime šį pokalbį apie jus ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Jeigu reikėtų nusikelti į vienerias jūsų žaistas rungtynes su rinktinės marškinėliais. Kuri tai būtų dvikova?
Aišku, kad 2010 metų pasaulio čempionato ketvirtfinalio rungtynės su Argentina. Ėjome į tas rungtynes kaip „underdogai“ (prasčiau vertinama komanda – LRT.lt). Toks buvo visas mūsų čempionatas, o rungtynės su Argentina buvo kertinės. Jie buvo vieni favoritų ir sugebėjome juos nušluoti nuo kelio.
Tuomet buvau jaunas ir kvailas, kuris nieko negalvojo. Tiesiog bėgau, šokau, kovojau ir kažkas pavyko. Man žaisti už rinktinę buvo kažkoks nesuprantamas dalykas. Iki pat čempionato pradžios nežinojau, ar pateksiu į rinktinę ir žaisiu. Taip išėjo. Eini, bėgi ir meti išdegęs akis.
– Pamenate momentą, kada sužinojote, jog patekote į dvyliktuką, kuris keliaus į 2010 m. pasaulio čempionatą?
Pamenu tą dvyliktuko paskelbimo momentą. Atsimenu, kad rinktinėje buvome trys Martynai (M. Gecevičius, M. Andriuškevičius ir M. Pocius – LRT.lt). Nepamenu, kokia buvo situacija, bet treneriui ištarus „Martynai“, ėmėme visi trys dairytis. Atsimenu, kad po draugiškų rungtynių su amerikiečiais ir patekau į rinktinę.
