Sekmadienio rytą Vilniaus oro uosto laukimo salės lankytojai galėjo išvysti nekasdienį vaizdą – susirinkę žurnalistai kalbino ne iš Suomijos grįžusią Lietuvos krepšinio rinktinę, o tuo pačiu reisu Lietuvą pasiekusį plaukiką Daną Rapšį.
Du mėnesius Lietuvoje nebuvęs panevėžietis dar liepą varžėsi pasaulio plaukimo čempionate Pietų Korėjoje, kuriame užėmė ketvirtąją vietą 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje bei, finišavęs pirmas 200 m laisvuoju stiliumi rungties distancijoje, buvo iškart diskvalifikuotas dėl starto taisyklių pažeidimų.
D. Rapšys už nesėkmes Pietų Korėjoje stengėsi atsigriebti trijuose pasaulio taurės plaukimo etapuose Azijoje (Japonija, Kinija ir Singapūras). Lietuviui tą pavyko padaryti su kaupu – iškovoti 6 aukso ir 1 sidabro medalis, pelnytas olimpinis kelialapis neįprastoje plaukikui 200 m kompleksiniu būdu rungtyje bei joje pagerintas Lietuvos rekordas. Visgi labiausiai D. Rapšys suspindėjo paskutinę varžybų Singapūre dieną, šeštadienį.
Lietuvos atstovas 200 m laisvuoju stiliumi rungties finale užfiksavo 1:44.38 min laiką, pagerino sau priklausiusį Lietuvos rekordą bei užfiksavo 6-tą geriausią rezultatą pasaulio istorijoje.
Pavargęs, bet laimingas į gimtinę sugrįžęs D. Rapšys bendravo su žiniasklaida ir pasakojo apie savo įspūdžius iš dviejų mėnesių darbinės kelionės po Aziją.

„Jeigu reikėtų įsirašyti pažymį už pasirodymą pasaulio taurės varžybose, sau parašyčiau dešimtuką. Jeigu kalbėsime apie pasaulio čempionatą, žinoma, tokio pažymio nerašyčiau, – kalbėjo D. Rapšys. – Po pasaulio čempionato jaučiau norą parodyti, ką iš tikrųjų galiu. Ten man nepasisekė.“
– Kalbant apie vidinę motyvaciją, kiek tos nesėkmės pasaulio čempionate įkvėpė siekti dar geresnių rezultatų pasaulio taurės etapuose?
– Po pasaulio čempionato buvo apėmęs dvejopas jausmas: žinojau, kad užfiksavau gerą laiką, bet ji nebuvo užskaitytas. Praradau pasaulio čempiono titulą. Buvo sunku dėl to, ko netekau. Reikėjo su tuo susigyventi. Atsikėliau kitą rytą ir jau turėjau naujus tikslus. Reikėjo įrodyti visam pasauliui, jog galiu būti pirmas.
– Kaip pavyko tuos du mėnesius išlaikyti sportinę formą tokiame aukštame lygyje?
– Išlaikyta sportinė forma – komandos įdėto darbo rezultatas. Prie to labai prisidėjo mano trenerė Ina Paipalienė. Net neįsivaizduoju, kaip įmanoma išlaikyti tokią sportinę formą. Juk mes esame tik sportininkai. Mes tik darome tai, ką mums liepia. Daug padėjo kinezeterapeutas Andrius Bodgelis, mūsų masažuotoja. Žinokite, tikras „kosmosas“, ką jie daro su sportininkais. Kaip juos paruošia ir atstato po varžybų. Po visų etapų jaučiausi labai pavargęs, praktiškai nebegalėjau plaukti. Jie sugebėjo vėl paruošti varžyboms. Trenerė moka viską padaryti. Net aš nesuprantu, iš kur atsiranda tie rezultatai. Tai viskas dėl žmonių profesionalumo.

– Pasiekėte vieną geriausių rezultatų pasaulio istorijoje 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje. Kaip pavyko tai padaryti paskutinę varžybų dieną?
– Iš tikrųjų net nebuvo taip, jog jausčiau, kad galiu pasiekti tą rezultatą. Visgi man trenerė sakė, jog galiu laisvai plaukti tokiu tempu. Ji tik paprašė manęs pradėti greičiau distanciją ir patikėti savo jėgomis, jog galiu pasiekti rezultatą.
Kartais būna, jog dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, truputį bandai pasitaupyti jėgų finišui. Tada bandai startuoti kiek ramiau. Dabar tiesiog pradėjau šiek tiek greičiau ir rezultatas buvo „kosminis“. Galbūt kitą kartą reiktų startuoti dar greičiau? Kai pamačiau tą laiką, pradėjau daužyti vandenį. Jeigu būtų kas būtų pasimaišęs šalia, tikriausiai būčiau „išjungęs“.
– Ar galite šioje rungtyje plaukti dar greičiau? Ar yra rezervų?
– Trenerė sako, kad įmanoma. Aš su tuo sutinku. Tiesiog reikia dar labiau paskirstyti jėgas visoje distancijoje. Atrodo, tiek metų plauki, o dar sugebi atrasti naujų technikos dalykų, įvairių patobulinimų. Stebiuosi, kaip viską pavyksta išlaikyti ketvirtose varžybose iš eilės. Kaip matėme, net olimpiniai čempionai neplaukė arti savo rezultatų.
– Galima įsivaizduoti, jog dabar visos jūsų mintys apie poilsį. Kiek apskirtai turėsite tam laiko?
– Buvo tiek daug varžybų. Tokiu ritmu gyvenau pirmą kartą gyvenime. Varžybų grafikas įprastinį viršijo triskart. Dabar norime pailsėti ir kokias dvi savaitės tikrai nieko neveiksiu. Net galva plyšta. Tikrai norime grįžti namo. Du mėnesius dirbome be savaitgalių net nežinau, ką tai reiškia.

– Grįžote namo kartu su krepšinio rinktine. Ar krepšininkai spėjo pasveikinti su rezultatais?
– Tikrai pasveikino. Mantas Kalnietis klausė, ar neturiu viršsvorio savo lagaminuose dėl iškovotų medalių. Iš to pasijuokėme. Viskas smagu.
– Iškovojote olimpinį kelialapį sau neįprastoje rungtyje 200 m kompleksiniu būdu. Kiek svarbus šis rezultatas?
– Ši rungtis buvo tokia keistoka. Joje buvau neįrašytas. Visgi buvęs mūsų plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas visada siūlydavo išbandyti plaukimą 200 m kompleksiniu būdu. Paprašiau trenerės mane užregistruoti, kuri kažkokiu būdu užrašė mane į varžybas. Prašau, yra ir olimpinis kelialapis. Galbūt šią rungtį išbandysiu ir olimpinėse. Ji nesikerta su kitais mano startais.
– Po pasaulio čempionato Pietų Korėjoje minėjote, jog norite save išbandyti ir kitose rungtyse. Kaip pavyko išpildyti šį planą?
– Norėjau save išbandyti ir plaukiant „delfinu“. Visgi ši rungtis įsipaišydavo į mano pagrindinių rungčių startus, todėl nenorėjome aukoti pagrindinių startų.
– Apie plaukimą nugara tikriausiai jau pamiršote?
– Noriu pamiršti plaukimą nugarą. Toks plaukimo stilius man jau ne prieš širdies.