Gerą treniruotę, anot Jono Valančiūno, penktadienio vakarą Espe (Suomija) surengusi Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė be didesnio vargo susitvarkė su šeimininkų pasipriešinimu ir šventė pergalę net 41 taško skirtumu 87:46.
Dvikovoje Suomijoje, skirtingai negu dviejų rungtynių išbandyme su Serbija, Lietuvos rinktinės trenerių štabas naudojo plačią žaidėjų rotaciją ir bandė įvairių penketų variacijas. Kitoks vaizdas aikštėje turėtų laukti šeštadienio vakarą, kuomet mūsiškiai nuo 19 val. stos į kovą su Rusijos rinktine.
Belaukiant dar vieno D. Adomaičio auklėtinių išbandymo, portalas LRT.lt apžvelgia įdomiausius Lietuvos – Suomijos rinktinių susitikimo akcentus.
Viešpatavimas Suomijos baudos aikštelėje ir mažiau laiko kartu žaidę JV ir D. Sabonis
Jau nuo pat pirmųjų Lietuvos rinktinės atakų aiškiai matėme trenerių štabo sudėliotus akcentus – puolime atakuoti lietuviams gerokai ūgiu, jėga ir meistriškumu nusileidžiančią suomių priekinę liniją.
Mūsų šalies krepšininkai tuo puikiai naudojosi – iš 22 taškų pelnytų pirmajame rungtynių kėlinyje net 18 buvo surinkti iš varžovų baudos aikštelės. Kosminis skaičius.
Per pirmąsias 10 kėlinio minučių JV ir D. Sabonis aikštėje kartu praleido 5:31 min, drauge sukombinavo 8 taškus bei atkovojo 3 kamuolius.
Suomiai nuolat jautė vieno ar kito aukštaūgio pavojų, todėl būdavo priversti dvigubinti gynybos pajėgas. Tuo stengėsi naudotis kiti mūsų šalies žaidėjai sėkmingai rinkę taškus, atsiradus laisvoms erdvėms ties perimetru.
Antrajame ketvirtyje JV ir D. Sabonio duetas žaidė savo paskutinę bendrą 2:35 min atkarpą susitikime. Vėliau D. Adomaitis krepšininkus į aikštę leido jau atskiruose penketuose.
JV antrajame kėlinyje buvo nuolat atrandamas komandos draugų. Didžiulę grėsmę varžovams kėlęs ir suomių priekinės linijos trūkumais naudojęsis aukštaūgis vien per šį ketvirtį pridėjo 8 taškus ir vien per pirmąją mačo dalį savo sąskaitoje turėjo 14 taškų.
Verta pažymėti, jog iš viso smogiamasis NBA aukštaūgių duetas kartu aikštėje praleido 8:06 min – mažiausiai laiko iš kartu žaistų dvikovų šių metų draugiškų rungtynių cikle. Žinoma, Suomijos rinktinė nebuvo to kalibro ir sudėties varžovas, kuris būtų leidęs naujomis spalvomis pamatyti JV ir D. Sabonio rungtyniavimą aikštėje.
Kalbant apie visą dvikovą, D. Adomaičio treniruojama rinktinė sėkmingai naudojosi savo pranašumais oponentų aikštės pusėje ir per visas rungtynes surinko net 50 taškų iš varžovų baudos aikštelės. Suomiai tokiu būdu pelnė tik 18 taškų.
Puolime lietuviai nusigriebė tik 6 kamuolius, tačiau tai galima paaiškinti aukštu pataikymo procentu iš žaidimo (60 proc.), tačiau svarbiausia, jog gynyboje atkovotus kamuolius tvirtai kontroliavo mūsiškiai (32 prieš 18).
Gniuždanti Lietuvos rinktinės gynyba ir D. Adomaičiui nepatikęs klaidų skaičius
Jeigu dominavimas varžovų baudos aikštelėje tapo statybine medžiaga pergalei, tai kieta ir agresyvi lietuvių gynyba buvo tapo tvirtu pergalės pamatu.
Suomiai į duobę krito jau pirmojo kėlinio metu, kuomet ilgą antrosios pirmojo ketvirčio dalies ir antrojo kėlinio pradžios atkarpą mūsų šalies krepšininkai laimėjo 16:0.
Kietai besigynę Lietuvos rinktinės žaidėjai atrakino tai, ką nori matyti kiekvienas treneris – greitą puolimą bei ten lengvai renkamus taškus. Iš viso dvikovoje mūsiškiai surinko 20 taškų greitajame puolime, o tai itin puikus rezultatas. Varžovai atsakė tik 6 taškais tokiu būdu.
Lietuvos rinktinė vien per pirmąsias 20 žaidimo minučių suomius privertė suklysti net 15 kartų. Lietuviai visų rungtynių metu agresyviai spausdavo su kamuoliu esantį vieną ar kitą suomį, perimdavo kamuolius ir atakas baigdavo dėjimais.
Mobiliai judant aikštėje kiekvienas suomių ilgesnis perdavimas įgaudavo didelę riziką. Jau vėliau gerokai išsibalansavę šeimininkai ir patys pradėjo dovanoti kamuolius paprastose situacijose. Žinoma, į tokias situacijas varžovus įveldavo nuolat budriai gynyboje budėję lietuviai.
Tiesa, po dvikovos D. Adomaitis pats pirštu bedė į Lietuvos rinktinės klaidų skaičių. Jų statistikos protokole buvo 15. Rungtynėse su Suomija Lietuvos rinktinė net 8 kartus suklydo vien per antrąjį rungtynių ketvirtį.
Iš viso per pirmąsias penkerias draugiškas rungtynes mūsų šalies rinktinė vidutiniškai klydo po 15,2 karto. Po susitikimo Espe D. Adomaitis tvirtino, jog dalis klaidų kilo iš žaidimo plano nesilaikymo.
„Buvo situacijos, kuomet varžovai dvigubindavo mūsų žaidėjus puolime ir padarėme keletą klaidų, kurių neturėjome padaryti. Kai žaisdavome pagal savo sistemą, klaidų nebūdavo, tačiau kai kas nors iš žaidėjų sugalvodavo žaisti kitaip, jų atsirasdavo“, – aiškino D. Adomaitis.
Daugiau laiko pasireikšti gavę rotacijos žaidėjai ir gimtadienininko R. Giedraičio pasirodymas
Daugiausiai minučių aikštėje ant parketo Espe praleido savo 27-ąjį gimtadienį penktadienį minėjęs Rokas Giedraitis. Krepšininkas žaidė 28 minutes. Palyginimui, per pirmuosius keturis draugiškus susitikimus snaiperis iš viso žaidė 53 minutes arba 13,3 min per dvikovą.
Nors Lietuvos rinktinės trenerių štabas dar garsiai kalba apie tai, jog R. Giedraitis tęsia kovą dėl vietos galutiniame dvyliktuke, galima nesunkiai nuspėti – vieną iš taikliausių rankelių komandoje turintis krepšininkas dvikovoje Suomijoje daugiausiai minučių gavo ne dėl savo gimtadienio.
Žaidėjas gavo daugiau patirties žaisdamas su komandos draugais, kurie R. Giedraičio dažnai ieškojo puolime ties perimetru. Rinktinės kandidatas spėjo išmesti 5 tritaškius (pataikė 2) bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus puikiai toliau sukdavęs kamuolį, priartėjus varžovų gynybai.
Visą ketvirtąjį kėlinį aikštėje praleido Žygimantas Janavičius, pasižymėjęs 6 rezultatyviais perdavimais, tačiau krepšininko akcijos rinktinėje nėra tvirtos ir galimai įžaidėjas taps pirmuoju 15-tuko krepšininku, kuriam po turnyro Suomijoje bus padėkota už darbą nacionalinėje komandoje šią vasarą.
Minučių ketvirtajame kėlinyje gavo ir antrąjį susitikimą su serbais nuo suolo stebėjęs Martinas Gebenas. Suomių krepšį M. Gebenas sudrebino dviem galingais dėjimais greitose atakose, tačiau, žinoma, trenerių štabas aukštaūgį nori labiau patikrinti jėgos dvikovse, o ne atviros aikštės krepšinyje.
Tarp kitų, ties dvyliktuko riba balansuojančių žaidėjų, galime išskirti Eimantą Bendžių ir Arną Butkevičių. Iki pasirodymo ant parketo Espe E. Bendžius buvo žaidęs tik dvejuose draugiškuose susitikimuose. Suomijoje krepšininkas gavo beveik 20-ies minučių porciją.
Gautą trenerių pasitikėjimą E. Bendžius išnaudojo puikiai – pelnė 13 taškų ir atkovojo 5 kamuolius. Visgi tvirtinti, jog toks žaidimas gerokai pakėlė krepšininko akcijas, tikrai negalime. Daugiausiai laiko aikštėje aukštaūgis praleido jau esant aiškiam rezultatui, kuomet trenerių štabas rėmėsi nepagrindiniais sudėties žaidėjais.
Savo ruožtu A. Butkevičius toliau bando užsitarnauti vietą dvyliktuke. Kovingumu ir energija spinduliuojantis žaidėjas iki paskutinės akimirkos pretenduos į vietą pagrindinėje sudėtyje. Visgi rinktinėje tvirtas pozicijas jau turintys Edgaras Ulanovas ir Jonas Mačiulis gali šią vasarą maloniai stebinančiam A. Butkevičiui vietos nepalikti.
